← Grįžti į katalogą
Arbatinis krūmas nuotrauka
Egzotiniai

Arbatinis krūmas

Camellia sinensis

Arbatinis krūmas – visžalis augalas blizgančiais lapais, iš kurių gaminama žalioji, juodoji ir kitokia tikroji arbata. Namuose jis auga lėtai, tačiau tinkamai prižiūrimas gali džiuginti tankia lapija ir baltais, kvapniais žiedais.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Žemė turi išlikti lengvai drėgna, bet ne šlapia. Naudokite minkštą, kambario temperatūros vandenį ir po laistymo išpilkite jo perteklių iš lėkštelės. Žiemą, sumažėjus šviesai ir augimui, laistykite rečiau, tačiau neleiskite šaknų gumului visiškai perdžiūti.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Arbatiniam krūmui reikia daug išsklaidytos šviesos. Geriausiai tinka šviesi rytinė ar vakarinė palangė, o pietinėje vietoje vasarą augalą verta pridengti nuo kaitrios vidurdienio saulės. Prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Arbatinis krūmas paprastai laikomas netoksišku šunims ir katėms, tačiau jo lapuose yra kofeino. Didelis suėstų lapų kiekis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, todėl augalą ir ypač nuskintus lapus laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Arbatai naudokite tik tinkamai identifikuotus ir saugiai apdorotus lapus.

Sudėtingumas

Sunki priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną, rinkdamiesi tik šiek tiek didesnį indą su drenažo anga. Naudokite rūgštamėgiams augalams skirtą, orui laidų substratą. Didelių augalų nebūtina dažnai persodinti – kasmet galima pakeisti viršutinį žemės sluoksnį.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu augalui tinka vidutinė kambario temperatūra ir didesnė oro drėgmė. Saugokite nuo radiatorių, šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Žiemą šviesioje, vėsesnėje vietoje jis ilsisi geriau; sausame ore padeda oro drėkintuvas arba padėklas su akmenukais ir vandeniu, tačiau vazono dugnas neturi liestis su vandeniu.

Arbatinis krūmas (Camellia sinensis) yra visžalis arbatmedinių šeimos augalas, kilęs iš Rytų ir Pietų Azijos. Natūraliai jis auga Kinijoje, Indijoje, Japonijoje, Šri Lankoje ir kituose šiltesniuose, drėgnesniuose regionuose. Laukinėje gamtoje tai gali būti nemažas krūmas ar nedidelis medis, tačiau auginamas plantacijose ir vazonuose dažniausiai reguliariai genimas, kad išleistų daugiau jaunų ūglių bei lapų.

Augalas išsiskiria tvirtais, blizgiais, tamsiai žaliais lapais dantytais krašteliais. Jauni lapeliai būna šviesesni ir švelnesni – būtent jie dažniausiai skinami arbatai. Rudenį arbatinis krūmas gali sukrauti baltus, gana kuklius, bet maloniai kvepiančius žiedus su ryškiais geltonais kuokeliais. Kambaryje jis paprastai auga lėtai, todėl tinka kantriam augintojui, norinčiam auginti ne tik dekoratyvų, bet ir įdomios paskirties augalą.

Priežiūros esmė

Svarbiausia arbatiniam krūmui – labai šviesi vieta, tolygiai drėgna, bet neužmirkusi žemė ir rūgštus substratas. Geriausiai tinka azalijoms ar rododendrams skirtas mišinys, papildytas perlitu arba smulkia pušų žieve. Vazono apačioje būtina drenažo anga. Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite visam gumului visiškai išdžiūti. Kietas, kalkėtas vanduo ilgainiui gali sukelti lapų chlorozę, todėl verta naudoti lietaus, filtruotą arba kitą minkštesnį vandenį.

Šviesioje vietoje augalas išlaiko tankesnę lają. Vasarą jį galima išnešti į balkoną ar terasą, tik prie tiesioginės vidurdienio saulės reikėtų pratinti pamažu. Tręškite saikingai, aktyvaus augimo metu naudodami rūgštamėgiams augalams skirtas trąšas. Per didelis trąšų kiekis gali pažeisti šaknis ir paskatinti silpną, ištįsusį augimą.

Dažnos klaidos

• Perlaistymas ir vandens palikimas lėkštelėje – dėl to pradeda pūti šaknys, o lapai gali gelsti ir kristi.

• Per sausas oras arba visiškas substrato perdžiovinimas – lapų kraštai ruduoja, jie susisuka.

• Laistymas kietu vandeniu – ilgainiui kaupiasi kalkės, lapai tampa blyškūs, o augimas sulėtėja.

• Staigus perkėlimas į kaitrią saulę – lapai gali nudegti rudomis dėmėmis.

• Per šiltas žiemojimas ir mažai šviesos – augalas nusilpsta, išleidžia silpnus ūglius ir gali numesti dalį lapų.

Persodinimas ir formavimas

Jaunus augalus persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną, o senesniems dažnai pakanka pakeisti viršutinį substrato sluoksnį. Naujas vazonas neturėtų būti daug didesnis už ankstesnį. Persodinant stenkitės nepažeisti tankaus šaknų gumulo. Po žydėjimo arba pavasarį galima patrumpinti per ilgus ūglius – lengvas genėjimas padeda išlaikyti kompaktišką formą ir skatina šakojimąsi.

Įdomūs faktai

Žalioji, juodoji, baltoji ir ulongo arbata gaminama iš to paties augalo – skiriasi lapelių skynimo laikas ir jų apdorojimas. Arbatos spalvą bei skonį lemia vytinimas, oksidacija ir džiovinimas. Augalui pražydus susidaro apvalios sėklų dėžutės, tačiau kambario sąlygomis jų subrandinti pavyksta ne visada. Jauni lapai turi kofeino ir kitų veikliųjų medžiagų, todėl namuose užaugintų lapų nereikėtų vartoti neįvertinus jų apdorojimo ir kiekio.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, tačiau vien augalo užauginimo nepakanka. Lapus reikia tinkamai nuskinti, apdoroti ir išdžiovinti, o dėl juose esančio kofeino vartoti saikingai. Nenaudokite lapų, jei augalas buvo purkštas dekoratyviniams augalams skirtais preparatais.

Dažniausios priežastys – perlaistymas, prastas drenažas, kietas vanduo arba maisto medžiagų trūkumas. Patikrinkite, ar vazono dugne yra anga, ar šaknys nestovi vandenyje, ir laistykite minkštesniu vandeniu.

Gali, ypač jei gauna daug šviesos, žiemą nėra laikomas per šiltai ir tinkamai laistomas. Žiedai dažniausiai pasirodo rudenį, tačiau jauni ar nusilpę augalai gali nežydėti.