← Grįžti į katalogą
Astrofitas žvaigždinis nuotrauka
Sukulentai ir kaktusai

Astrofitas žvaigždinis

Astrophytum asterias

Astrofitas žvaigždinis – apvalus, lėtai augantis kaktusas, išsiskiriantis žvaigždės forma, baltais taškeliais ir ryškiais geltonais žiedais. Tai puikus pasirinkimas saulėtai palangei, jei augalas sodinamas į laidų substratą ir neperlaistomas.

Laistymas

Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui. Pavasarį ir vasarą palaistykite gausiai, kad vanduo išbėgtų pro drenažo skylutes, tačiau nepalikite jo lėkštelėje. Rudenį laistymą retinkite, o žiemą, ypač laikant vėsiai, laistykite labai mažai arba visai nelaistykite. Perteklinė drėgmė yra dažniausia šio kaktuso žūties priežastis.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga labai šviesioje vietoje, kur gauna kelias valandas tiesioginės saulės. Tinka pietinė, pietrytinė ar pietvakarinė palangė. Jei augalas buvo laikomas prietemoje, prie saulės pratinkite palaipsniui, kad neatsirastų nudegimų.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Astrofitas žvaigždinis nelaikomas nuodingu augalu augintiniams, tačiau jo smulkūs ar sunkiai pastebimi dygliukai gali sužeisti snukutį, letenas ar odą. Laikykite tokioje vietoje, kur augintiniai jo neliestų ir nenustumtų nuo palangės.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, maždaug kas kelerius metus arba tada, kai vazonas tampa per ankštas ir substratas praranda laidumą. Naudokite negilų, tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylute ir mineralinį kaktusų substratą. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu mėgsta šilumą ir sausą orą. Žiemą naudinga vėsesnė, šviesi ramybės vieta, tačiau augalą būtina saugoti nuo šalčio ir šalnų. Papildomai purkšti nereikia – sausesnis oras jam tinkamesnis nei nuolat drėgna aplinka.

Astrofitas žvaigždinis (Astrophytum asterias) – nedidelis, dekoratyvus kaktusas iš Šiaurės Amerikos. Natūraliai jis auga pietų Teksase ir šiaurės rytų Meksikoje, sausuose, karštuose regionuose, kur dažnai slepiasi tarp akmenų ar žemai virš žemės paviršiaus. Laukinėje gamtoje ši rūšis yra reta, todėl auginant svarbu rinktis kultūrinėje aplinkoje išaugintus augalus, o ne augalus, surinktus iš natūralių buveinių.

Šis kaktusas paprastai būna apvalus, šiek tiek suplotas ir turi aiškiai išreikštus briaunotus segmentus, primenančius žvaigždę. Dažniausiai matomos aštuonios briaunos, nors jų skaičius gali skirtis. Stiebą puošia balti taškeliai ir smulkūs plaukeliai, o tikrų spyglių dažnai beveik nėra arba jie labai trumpi. Subrendęs augalas vasarą gali išauginti didelius geltonus žiedus su oranžiniu centru. Žiedai paprastai išsiskleidžia saulėtą dieną ir ilgai neužsibūna, tačiau jų pasirodymas yra vienas gražiausių astrofitų auginimo rezultatų.

Priežiūros esmė

Svarbiausia taisyklė – daug šviesos, geras drenažas ir saikingas laistymas. Astrofitas mėgsta tiesioginę saulę, tačiau po įsigijimo ar ilgesnio laikymo prietemoje prie ryškios saulės jį reikia pripratinti palaipsniui. Staigus saulės poveikis gali nudeginti stiebą, todėl pirmosiomis savaitėmis augalą verta laikyti užuolaidos pritemdytoje vietoje arba ryto saulėje.

Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Palaistykite gausiai, kad vanduo išbėgtų pro vazono skylutes, o į lėkštelę susikaupusį vandenį išpilkite. Tarp laistymų žemė turi visiškai pradžiūti. Pavasarį ir vasarą, kai augalas auga, laistyti dažniausiai reikia dažniau nei šaltuoju metų laiku. Rudenį laistymą mažinkite, o žiemą, laikant vėsiai, augalą paprastai galima beveik nelaistyti.

Substratas ir persodinimas

Rinkitės kaktusams skirtą, greitai vandenį praleidžiantį substratą. Jame turėtų būti nemažai mineralinių dalių, pavyzdžiui, pemzos, perlito, rupaus smėlio ar smulkios lavos. Paprasta durpinė žemė, ilgai sulaikanti drėgmę, astrofitui netinka. Vazonas privalo turėti drenažo skylę, o jo dydis neturėtų būti gerokai didesnis už šaknų gumulą.

Persodinkite pavasarį, kai augalas pradeda aktyviau augti, arba tada, kai substratas suslūgsta, šaknys visiškai užpildo vazoną ar jis tampa nestabilus. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys galėtų apdžiūti. Dirbdami su augalu naudokite storas pirštines arba popieriaus juostelę – net ir beveik bestygis kaktusas gali turėti aštrių, sunkiai pastebimų dygliukų.

Dažniausios klaidos

• Per dažnas laistymas, ypač žiemą, gali sukelti šaknų ir stiebo puvinį.

• Per sunkus, vandens nepraleidžiantis substratas ilgai išlaiko drėgmę ir silpnina šaknis.

• Staigus perkėlimas į kaitrią saulę gali pažeisti stiebo paviršių.

• Per mažai šviesos skatina ištįsimą, silpnesnę formą ir mažesnę žydėjimo tikimybę.

• Dažnas tręšimas nebūtinas – per daug maisto medžiagų gali išbalansuoti augimą.

Įdomūs faktai

Astrofitų genties pavadinimas siejamas su graikiškais žodžiais, reiškiančiais „žvaigždę“ ir „augalą“, todėl žvaigždinė šio kaktuso išvaizda pavadinimą atspindi labai tiksliai. Astrofitas žvaigždinis dažnai auginamas ir dėl natūralių formų, ir dėl selekcininkų išvestų veislių, kurių baltų taškelių kiekis bei raštas gali labai skirtis. Lėtai augantis augalas ilgai išlaiko kompaktišką formą, todėl tinka nedidelei, saulėtai kolekcijai.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Šiltuoju metu palaistykite gausiai, o žiemą laistymą labai sumažinkite, ypač jei augalas laikomas vėsiai.

Dažniausios priežastys – per mažai tiesioginės šviesos, per šilta ir drėgna žiemos ramybė arba per jaunas augalas. Šviesi vieta, sausas poilsio laikotarpis ir tinkamas laistymas padidina žydėjimo tikimybę.

Rinkitės negilų vazoną su drenažo skylute, tik šiek tiek didesnį už šaknų gumulą. Svarbiausia ne vazono medžiaga, o tai, kad substratas būtų laidus ir jame neužsistovėtų vanduo.