Dryžuotasis hippeastrumas
Hippeastrum striatum
Dryžuotasis hippeastrumas – įspūdingas svogūninis kambarinis augalas, žydintis dideliais, ryškiais žiedais ant tvirto stiebo. Tinkamai prižiūrimas jis kasmet ilsisi, atsinaujina ir vėl pradžiugina įspūdingu žydėjimu.
Laistymas
Aktyvaus augimo metu laistykite saikingai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Vandens pilkite tiek, kad sudrėktų visas šaknų gumulas, tačiau po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Ramybės laikotarpiu laistymą labai sumažinkite arba, jei augalas laikomas vėsiai ir lapai nudžiūvę, visai nutraukite. Svogūno viršaus nešlapinkite, nes tarp žvynų užsilaikęs vanduo gali skatinti puvimą.
Šviesa
Šis augalas mėgsta šviesą. Hippeastrumas mėgsta labai šviesią vietą ir kelias valandas tiesioginės saulės per dieną. Ryški šviesa padeda išauginti tvirtą žiedynstiebį, išlaikyti kompaktiškus lapus ir sukaupti atsargas kitam žydėjimui. Karščiausiu metu prie pietinio lango augalą galima lengvai pritemdyti, ypač jei lapai pradeda kaisti ar vysti. Pavėsyje jis dažniau ištįsta ir gali nežydėti.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Svogūnas ir kitos augalo dalys nėra skirtos vartoti. Prarijus gali pasireikšti virškinimo sistemos sutrikimai, todėl augalą laikykite vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje. Tvarkydami svogūną ar pažeistas dalis, nusiplaukite rankas ir neleiskite augintiniams graužti nukritusių lapų ar žiedų. Šunims ir katėms hippeastrumas laikomas toksišku.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite kas kelerius metus arba tada, kai vazonas tampa per ankštas ir šaknys užpildo visą gumulą. Geriausias metas – ramybės periodo pabaiga, prieš prasidedant naujam augimui. Rinkitės tik šiek tiek didesnį, stabilų vazoną su drenažo skylėmis ir laidų substratą svogūninėms ar žydintiems augalams. Svogūną sodinkite taip, kad maždaug trečdalis ar bent viršutinė jo dalis liktų virš žemės. Po persodinimo laistykite atsargiai, kol pasirodys naujas augimas.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu augalui tinka įprasta kambario temperatūra, jei jis saugomas nuo šalto oro gūsių ir staigių pokyčių. Ramybės laikotarpiu naudinga vėsesnė, sausa vieta, tačiau temperatūra neturėtų nukristi iki šalčio. Specialiai didinti oro drėgmės dažniausiai nereikia, nes per drėgna aplinka, ypač kartu su šlapiu substratu, gali skatinti puvinius. Nestatykite vazono ant įkaitusio radiatoriaus ar šalia nuolat veikiančio šildytuvo.
Dryžuotasis hippeastrumas
Hippeastrum striatum
Kambariniai
Laistymas
Aktyvaus augimo metu laistykite saikingai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Vandens pilkite tiek, kad sudrėktų visas šaknų gumulas, tačiau po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Ramybės laikotarpiu laistymą labai sumažinkite arba, jei augalas laikomas vėsiai ir lapai nudžiūvę, visai nutraukite. Svogūno viršaus nešlapinkite, nes tarp žvynų užsilaikęs vanduo gali skatinti puvimą.
Šviesa
Hippeastrumas mėgsta labai šviesią vietą ir kelias valandas tiesioginės saulės per dieną. Ryški šviesa padeda išauginti tvirtą žiedynstiebį, išlaikyti kompaktiškus lapus ir sukaupti atsargas kitam žydėjimui. Karščiausiu metu prie pietinio lango augalą galima lengvai pritemdyti, ypač jei lapai pradeda kaisti ar vysti. Pavėsyje jis dažniau ištįsta ir gali nežydėti.
Dryžuotasis hippeastrumas (Hippeastrum striatum) priklauso amarilinių šeimai ir yra kilęs iš Pietų Amerikos, kur auga šiltesnio klimato vietovėse. Gamtoje jis prisitaikęs prie ryškaus sezoniškumo: aktyvaus augimo ir žydėjimo laikotarpį keičia ramybės fazė. Nors buityje šis augalas dažnai vadinamas amariliu, tikrieji amariliai priklauso kitai genčiai. Europoje hippeastrumai ypač išpopuliarėjo kaip žiemą arba ankstyvą pavasarį žydintys svogūniniai augalai. Ši rūšis vertinama dėl santūresnio, natūralesnio žiedų grožio ir gana patikimo augimo namuose.
Augalas išaugina ilgus, diržiškus, sodriai žalius lapus, kurie dažniausiai pasirodo prieš žydėjimą arba kartu su juo. Iš svogūno centro iškyla tvirtas, dažniausiai tuščiaviduris žiedynstiebis, kurio viršūnėje skleidžiasi keli piltuviški žiedai. Dryžuotajam hippeastrumui būdingi balti arba rausvi žiedlapiai su ryškesnėmis raudonomis gyslelėmis ir juostomis. Po žydėjimo lapai toliau auga ir kaupia svogūne maisto medžiagas kitam sezonui. Subrendęs svogūnas gali išauginti atžalas, todėl laikui bėgant vazone susidaro kelių augalų kerelis.
Geriausia hippeastrumą statyti labai šviesioje vietoje prie pietrytinio, pietinio arba pietvakarinio lango. Aktyvaus augimo metu kelių valandų tiesioginė saulė paprastai naudinga, tačiau per karščiausią vidurdienį ant stiklo augalą verta pridengti. Žydintį egzempliorių galima trumpam perkelti į mažiau saulėtą vietą, kad žiedai ilgiau išsilaikytų, bet visiškas šešėlis silpnina lapus ir kitą žydėjimą. Venkite vietos prie radiatoriaus, skersvėjų bei dažnai varstomų durų. Sunkūs žiedynai gali apversti lengvą vazoną, todėl rinkitės stabilų indą.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite vandeniui užsistovėti vazono lėkštelėje. Pilkite kambario temperatūros vandenį prie žemės, stengdamiesi nepermirkyti paties svogūno viršaus. Augimo ir lapų formavimo metu kas kelias savaites galima tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis, naudojant silpnesnį nei maksimalų tirpalą. Nužydėjusius žiedus pašalinkite, bet žiedynstiebį palikite, kol jis natūraliai pagels ir sudžius. Lapus nupjaukite tik jiems visiškai nudžiūvus, nes iki tol svogūnas kaupia atsargas.
Lengviausia dryžuotąjį hippeastrumą dauginti atskiriant prie motininio svogūno susiformavusias dukterines svogūnėles. Tą geriausia daryti persodinant, ramybės laikotarpio pabaigoje arba prieš atsinaujinant aktyviam augimui. Atskirta svogūnėlė turi būti pakankamai tvirta ir turėti savo šaknų pradmenų; ją sodinkite į nedidelį vazoną, palikdami dalį svogūno virš substrato. Sėklomis dauginti įmanoma, tačiau daigai auga lėtai ir iki žydėjimo gali praeiti keleri metai. Naudojant sėklas, palikuonių žiedų spalva nebūtinai sutaps su motininio augalo.
Dažniausia klaida – per dažnas laistymas, ypač tada, kai svogūnas ilsisi ir beveik neauga. Nuolat šlapias substratas blogina šaknų būklę ir gali paskatinti svogūno puvimą. Kita klaida – pasodinti svogūną per giliai; viršutinė jo dalis turėtų likti virš žemės, o ne būti visiškai užkasta. Per mažai šviesos lemia ištįsusius lapus, silpnesnį žiedynstiebį ir retesnį žydėjimą. Taip pat neverta skubiai nupjauti žalių lapų ar visiškai atsisakyti ramybės periodo, nes augalas gali kitą sezoną nežydėti.
Perlaistomas hippeastrumas gali susirgti svogūno arba šaknų puviniu: augalas vysta, svogūnas minkštėja, o substratas ilgai lieka šlapias. Pastebėję įtartinas vietas, išimkite augalą iš vazono, pašalinkite pažeistas dalis ir persodinkite į šviežią, laidų substratą. Sausame ore arba ant naujų lapų kartais pasirodo tripsų, amarų ar skydamarių. Kenkėjus galima nuplauti ir pašalinti rankiniu būdu, o prireikus naudoti kambariniams augalams skirtą preparatą pagal etiketę. Pažeistą augalą laikykite atokiau nuo kitų, kol įsitikinsite, kad kenkėjai neplinta.
Hippeastrumui būdingas aiškus poilsio ir augimo ritmas, todėl jo žydėjimas labiau priklauso nuo sezoniškumo nei nuo nuolatinio tręšimo. Ramybės metu augalas gali beveik visiškai nustoti augti, o tai savaime nėra ligos požymis. Žiedai dažnai išsiskleidžia anksčiau nei susiformuoja nauji lapai, todėl žydintis svogūnas atrodo ypač dekoratyviai. Kiekvienas žiedynstiebis gali pražysti keliais žiedais, o gerai subrendęs svogūnas kartais išaugina daugiau nei vieną stiebą. Pasibaigus žydėjimui, lapai augalui svarbūs ne mažiau nei patys žiedai, nes jie maitina būsimą sezoną.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausios priežastys yra per mažai šviesos, per jaunas arba nusilpęs svogūnas ir nepakankamas ramybės laikotarpis. Aktyvaus augimo metu laikykite augalą šviesiai, tręškite saikingai ir nenupjaukite žalių lapų per anksti.
Ne, žalių lapų pjauti nereikėtų. Jie fotosintetina ir kaupia maisto medžiagas svogūne, todėl palikite juos, kol natūraliai pagels bei nudžius. Pašalinti galima tik nužydėjusius žiedus ir visiškai sudžiūvusias augalo dalis.
Puvimą gali rodyti minkštos, patamsėjusios svogūno vietos, nemalonus kvapas, gelstantys lapai ir ilgai šlapias substratas. Tokiu atveju augalą išimkite, pašalinkite pažeistus audinius, leiskite pjūviams apdžiūti ir persodinkite į šviežią, laidų substratą.
