Gardenija

Gardenija yra vienas elegantiškiausių žydinčių egzotinių augalų, vertinamas dėl blizgių tamsiai žalių lapų ir stipriai kvepiančių baltų žiedų. Dažniausiai auginama Gardenia jasminoides, dar vadinama jazminine gardenija. Nors pavadinimas gali priminti jazminą, tai nėra tas pats augalas – gardenija priklauso raudinių šeimai, o jos dekoratyvinė vertė pirmiausia susijusi su vaškiniais, baltais arba kremiškai baltais žiedais ir labai ryškiu, saldžiu aromatu. Namuose gardenija dažniausiai auginama kaip kambarinis arba oranžerinis augalas, o šiltuose kraštuose ji gali būti auginama ir lauke kaip visžalis krūmas.

Natūralus gardenijos paplitimas siejamas su Rytų Himalajų, Kinijos, Japonijos ir Indokinijos regionais. Augalų duomenų bazėje Plants of the World Online ši rūšis nurodoma kaip priimtas Gardenia jasminoides pavadinimas, o jos augimo aplinka siejama su subtropiniu biomu. Tai padeda suprasti, kodėl gardenija namuose yra reiklesnė nei daugelis paprastų kambarinių augalų. Ji mėgsta šilumą, drėgnesnį orą, rūgštesnį substratą, ryškią išsklaidytą šviesą ir nemėgsta staigių sąlygų pokyčių.

Vizualiai gardenija atrodo labai tvarkingai ir prabangiai. Jos lapai yra stori, odiški, blizgūs, sodriai žali, dažnai išsidėstę priešpriešiais ant šakelių. Net ir nežydėdama gardenija atrodo dekoratyviai, nes jos lapija primena mažą, tankų krūmelį. Tačiau tikrasis augalo grožis atsiskleidžia žydėjimo metu. Žiedai dažniausiai būna balti, vėliau senstant gali švelniai pagelsti ar įgauti kreminį atspalvį. Kai kurios veislės turi paprastus, kitos – pilnavidurius, rožę primenančius žiedus. Kvapas stiprus, saldus ir labai atpažįstamas, todėl gardenija dažnai pasirenkama ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl aromato.

Namuose gardeniją geriausia laikyti labai šviesioje vietoje, bet apsaugotą nuo kaitrios vidurdienio saulės. Rytinis arba vakarinis langas dažniausiai tinka geriausiai. Pietinė pusė taip pat gali būti tinkama, jei vasarą šviesą sušvelnina užuolaida. Per mažai šviesos gaunanti gardenija gali auginti lapus, bet nekrauti pumpurų arba juos numesti. Tiesioginė kaitri saulė, ypač per stiklą, gali pažeisti lapus ir žiedus. Augalui taip pat labai svarbi stabili vieta – dažnas perstatymas, skersvėjai ar temperatūros svyravimai gali sukelti pumpurų kritimą.

Gardenija laikoma sudėtingesniu augalu, nes jautriai reaguoja į laistymą ir vandens kokybę. Ji mėgsta lengvai drėgną substratą, tačiau nepakenčia užmirkimo. Jei žemė nuolat šlapia, šaknys gali pradėti pūti. Jei substratas perdžiūsta, augalas gali mesti pumpurus, lapai gali vysti ar gelsti. Gardenijai taip pat svarbus rūgštesnis substratas. Kalkingas vanduo ir per šarminė žemė gali sukelti chlorozę – lapai šviesėja, o gyslos išlieka žalesnės. Dėl to geriau naudoti minkštesnį, nusistovėjusį arba lietaus vandenį, jei jis švarus ir tinkamas laistymui.

Gardenija puikiai tinka tiems, kurie mėgsta žydinčius augalus ir gali skirti daugiau dėmesio priežiūrai. Tai nėra geriausias pasirinkimas visiškai pradedančiajam, norinčiam augalo, kurį galima pamiršti kelioms savaitėms. Tačiau tinkamomis sąlygomis gardenija atsilygina įspūdingais, kvapniais žiedais ir labai elegantiška išvaizda. Ji ypač gražiai atrodo šviesioje svetainėje, oranžerijoje, žiemos sode ar ant plačios palangės, kur galima palaikyti šilumą, šviesą ir pakankamą oro drėgmę.