Valgomoji pasiflora

Valgomoji pasiflora, Passiflora edulis, kilusi iš Pietų Amerikos tropinių ir subtropinių regionų, ypač Brazilijos, Paragvajaus bei šiaurės Argentinos. Natūraliai ji auga šiltuose miškų pakraščiuose, kur lipa į šviesą kitais augalais ir atramomis. Dabar ši rūšis plačiai auginama tropiniuose kraštuose dėl valgomų vaisių. Skiriamos kelios formos, tačiau dažniausiai minimos violetinių ir geltonų vaisių pasifloros. Lietuvos klimatas jai per šaltas augti lauke ištisus metus, todėl čia ji dažniausiai auginama vazone, šiltnamyje arba žiemą laikoma patalpoje.

Tai visžalė arba vėsesnėmis sąlygomis lapus dalinai metanti vijoklinė liana, galinti užauginti ilgus, lanksčius ūglius. Lapai dažniausiai trilapiai, sodriai žali, blizgūs ir gana stambūs. Prie atramos ji kabinasi spiraliniais ūseliais, todėl greitai užpildo groteles, lanką ar kitą konstrukciją. Žiedai išskirtiniai: balti ar rausvai violetiniai vainiklapiai apsupti spalvingu vainikėliu, o centre matyti ryškūs kuokeliai ir purkos. Po apdulkinimo subręsta apvalūs arba ovalūs vaisiai su sultingu minkštimu ir daugybe sėklų.

Pasiflorai parinkite pačią šviesiausią namų vietą, geriausia prie pietinio, pietrytinio ar pietvakarinio lango. Ant palangės jai turi pakakti vietos ne tik vazonui, bet ir tvirtai atramai, nes ūgliai greitai ilgėja. Jauną augalą prie tiesioginės vidurdienio saulės pratinkite palaipsniui, ypač po žiemos. Vasarą vazoną galima išnešti į balkoną ar terasą, pasirinkus nuo stipraus vėjo apsaugotą vietą. Nestatykite jos šalia radiatoriaus, nes sausas karštis skatina lapų kraštų džiūvimą ir voratinklinių erkių plitimą.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemėms visiškai perdžiūti. Aktyvaus augimo metu augalą kas kelias savaites patręškite žydintiems arba vaisiniams augalams skirtomis trąšomis, laikydamiesi etiketėje nurodytos normos. Ūglius reguliariai nukreipkite ir pririškite prie atramos minkštais raiščiais, kad jie nesulūžtų. Per tankius, silpnus ar netinkama kryptimi augančius ūglius galima patrumpinti, geriausia pavasarį arba po žydėjimo. Nubyrėjusius lapus ir žiedus pašalinkite, o lapus retkarčiais nuvalykite nuo dulkių.

Valgomąją pasiflorą galima dauginti sėklomis arba auginiais. Sėklas iš šviežio vaisiaus nuplaukite, lengvai pradžiovinkite ir sėkite į purų, laidų substratą; daigumui būtina šiluma, drėgmė ir kantrybė. Sėklomis išauginti augalai gali skirtis augumu, žydėjimo laiku bei vaisių savybėmis. Auginiai imami iš sveikų, ne per daug sumedėjusių ūglių, pašalinami apatiniai lapai ir jie įšaknydinami drėgname substrate. Jaunus augalus saugokite nuo perdžiūvimo, tiesioginės kaitrios saulės ir šalto skersvėjo.

Dažna klaida – pasiflorą laikyti per tamsioje vietoje, tikintis, kad ji gerai augs nuo išsklaidytos šviesos. Tuomet ūgliai ištįsta, lapai tampa mažesni, o žiedų ir vaisių gali visai nebūti. Ne mažiau žalingas nuolatinis perlaistymas, kai vazone užsistovi vanduo ir pradeda pūti šaknys. Per didelis trąšų kiekis skatina lapų masę, bet ne visada pagerina žydėjimą, todėl normų didinti nereikėtų. Taip pat nepalikite vijoklio be atramos, nes sunkūs ūgliai gali išvirsti arba lūžti.

Dažniausi pasifloros kenkėjai yra voratinklinės erkės, amarai, baltasparniai ir skydamariai. Erkės ypač greitai dauginasi sausame ore, todėl jų pažeisti lapai gali pablykšti, pasidengti smulkiais taškeliais ar voratinkliais. Amarai dažniausiai telkiasi ant jaunų ūglių ir žiedpumpurių, o skydamarius galima pastebėti kaip nejudančius iškilimus ant lapų bei stiebų. Perlaistytame vazone kyla šaknų puvinio pavojus, o ant lapų gali atsirasti grybinės dėmės. Reguliariai apžiūrėkite augalą, izoliuokite įtartinus egzempliorius ir pažeidimus tvarkykite kuo anksčiau.

Pasifloros pavadinimas siejamas su neįprasta žiedo sandara, kurią Europos misionieriai kadaise aiškino kaip Kristaus kančios simboliką. Valgomosios pasifloros vaisiai parduotuvėse dažnai vadinami marakujomis; jų minkštimas aromatingas, saldžiarūgštis ir pripildytas traškių sėklų. Vienas augalas gali žydėti gausiai, tačiau vaisiams susidaryti kartais prireikia rankinio apdulkinimo. Žiedai neretai išsiskleidžia trumpam, todėl juos verta stebėti kasdien. Skirtingos veislės ir formos gali reikalauti nevienodo kryžminio apdulkinimo, tad vaisių derlius namuose nėra garantuotas.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)