Prieskoniniai

Anyžius

Pimpinella anisum

Anyžius – kvapnus vienmetis prieskoninis augalas, labiausiai vertinamas dėl salstelėjusių, saldymedį primenančių sėklų. Jis nesudėtingai auginamas saulėtoje lysvėje ar vazone, jei gauna pakankamai šilumos ir neauga permirkusioje žemėje.

Laistymas

Laistykite saikingai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Jauniems augalams reikia tolygesnės drėgmės, o įsitvirtinęs anyžius trumpą sausrą pakelia gana gerai. Svarbiausia neleisti vandeniui užsistovėti – permirkusi dirva jam pavojingesnė už trumpalaikį išdžiūvimą.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Rinkitės atvirą, saulėtą vietą, kur anyžius kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje stiebai gali ištįsti, žydėjimas būna silpnesnis, o sėklos prasčiau subręsta. Vazoną laikykite saulėčiausioje balkono, terasos ar palangės vietoje.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Anyžiaus sėklos įprastai naudojamos kaip prieskonis, tačiau dideli jų kiekiai ir koncentruotas eterinis aliejus nėra skirti neribotam vartojimui. Saugokite augalą ir ypač sėklas nuo vaikų bei augintinių, o sveikatos sutrikimų, nėštumo ar alergijų atveju dėl gausesnio vartojimo pasitarkite su specialistu.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinti anyžių dažniausiai nereikia, nes tai vienmetis augalas, nemėgstantis šaknų judinimo. Vazonui parinkite iš karto pakankamai gilų indą su drenažo skylėmis ir laidžiu substratu. Jei daigus vis dėlto tenka perkelti, darykite tai kuo jaunesnius, nepažeisdami šaknų gumulo.

Temperatūra ir drėgmė

Anyžiui patinka šiluma ir gera oro cirkuliacija. Į lauką jį sodinkite tik pasibaigus stipresnių šalnų pavojui, o vazoną saugokite nuo šaltų skersvėjų. Specialiai didinti oro drėgmės nereikia; svarbiau, kad lapai ilgai neliktų šlapi, o dirva būtų laidi vandeniui.

Priežiūros pasas

Anyžius

Pimpinella anisum

Prieskoniniai

Laistymas

Šviesa

Rinkitės atvirą, saulėtą vietą, kur anyžius kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje stiebai gali ištįsti, žydėjimas būna silpnesnis, o sėklos prasčiau subręsta. Vazoną laikykite saulėčiausioje balkono, terasos ar palangės vietoje.

Apie augalą

Anyžius (Pimpinella anisum) – vienmetis skėtinių (Apiaceae) šeimos prieskoninis augalas. Jis kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir Vakarų Azijos, tačiau dėl aromatingų sėklų jau seniai auginamas įvairiose šiltesnio klimato šalyse. Lietuvoje anyžius dažniausiai auginamas kaip sezoninis augalas darže, pakeltoje lysvėje arba erdvesniame vazone.

Augalas paprastai užauga maždaug 30–60 cm aukščio. Jo stiebas stačias, šakotas, lapai apatinėje dalyje apvalesni ir skiautėti, o aukščiau – smulkesni, plunksniški. Vasarą susiformuoja balti smulkūs žiedai, susitelkę į skėčius. Po žydėjimo subręsta smulkūs, briaunoti, pilkšvai rusvi vaisiai, kasdienėje kalboje vadinami anyžiaus sėklomis. Būtent jie pasižymi ryškiu, salstelėjusiu aromatu.

Priežiūros esmė

Anyžiui reikia kuo saulėtesnės vietos, lengvos ir laidžios dirvos. Geriausiai tinka nuo vėjo kiek apsaugota lysvė, kurioje nesikaupia vanduo. Dirvą prieš sėją verta papildyti kompostu, tačiau persistengti su trąšomis nereikėtų – per daug azoto skatina lapų augimą, o aromatingų sėklų gali susidaryti mažiau.

Sėklos dažniausiai sėjamos tiesiai į nuolatinę vietą, kai dirva pavasarį jau pradžiūvusi ir nebegresia stipresnės šalnos. Anyžius nemėgsta bereikalingo persodinimo, todėl daigus retinti geriau vietoje, paliekant augalams pakankamai erdvės. Vazoniniam auginimui iš karto pasirinkite pakankamai gilų indą su drenažo skylėmis.

Laistymas ir tręšimas

Jaunus augalus laistykite reguliariai, kad dirva visiškai neišdžiūtų. Įsitvirtinęs anyžius trumpą sausesnį laikotarpį pakelia geriau, tačiau ilgesnė sausra gali sulėtinti augimą ir pabloginti sėklų derlių. Laistykite prie žemės, o ne per lapus, ypač vėsesniu oru. Vazone augančius augalus tikrinkite dažniau, nes substratas jame išdžiūsta greičiau. Paprastai pakanka derlingos žemės ir saikingo komposto; papildomos trąšos reikalingos tik tuomet, jei augimas akivaizdžiai silpnas.

Dažnos klaidos

• Anyžius pasodinamas pavėsyje, todėl ištįsta, silpnai žydi ir subrandina mažiau sėklų.

• Sėklos sėjamos į sunkią, šlapią dirvą, kurioje jos gali prastai sudygti arba supūti.

• Augalai perlaistomi, ypač auginant vazone be drenažo skylės.

• Daigai dažnai kilnojami iš vienos vietos į kitą, nors anyžius geriau auga pasėtas iš karto ten, kur ir bus auginamas.

• Sėklos surenkamos per anksti, kol vaisiai dar žali ir aromatas nėra visiškai susiformavęs.

Derliaus nuėmimas ir įdomūs faktai

Anyžiaus skėčius sėkloms rinkite tada, kai didžioji dalis vaisių tampa rusvai pilki, bet dar nepradeda byrėti. Nupjautus žiedynus galima išdžiovinti vėdinamoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, o vėliau sėklas iškulti ir persijoti. Laikykite jas sandariame inde, tamsioje ir sausoje vietoje. Švieži jauni lapeliai gali būti naudojami saikingai salotoms ar patiekalams gardinti, o džiovintos sėklos tinka kepiniams, arbatoms ir įvairiems prieskonių mišiniams.

Anyžiaus kvapą suteikia eterinis aliejus, kurio pagrindinė aromatinė medžiaga yra anetolis. Dėl to anyžius dažnai painiojamas su žvaigždanyžiu, tačiau tai skirtingi augalai: žvaigždanyžis auga kaip medis ar krūmas, o paprastasis anyžius yra vienmetė žolė. Anyžiaus žiedai patrauklūs įvairiems vabzdžiams apdulkintojams, todėl augalas gali būti naudingas ir prieskonių, ir draugiško sodui gėlyno dalis.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Anyžius sėkite tiesiai į lysvę ar galutinį vazoną pavasarį, kai dirva sušyla ir nebegresia stipresnės šalnos. Kadangi augalas nemėgsta persodinimo, sėti iš karto į nuolatinę vietą paprastai geriausia.

Taip, anyžius sėkmingai auga vazone, jei indas yra pakankamai gilus, turi drenažo skylę ir pastatytas saulėtoje vietoje. Vazoninį augalą laistykite dažniau nei augantį lysvėje, tačiau neperlaistykite.

Sėklas rinkite vasaros pabaigoje arba rudenėjant, kai skėčiuose esantys vaisiai tampa rusvai pilki, bet dar nepradeda byrėti. Nupjautus žiedynus išdžiovinkite, tada sėklas iškulkite ir laikykite sandariame inde.