Auksinis epipremnumas
Epipremnum aureum
Auksinis epipremnumas – nereiklus, greitai augantis vijoklinis kambarinis augalas, žavintis širdelės formos lapais ir gelsvais raštais. Jis puikiai tinka pradedantiesiems, gali augti kabančiame vazone arba būti formuojamas ant atramos.
Laistymas
Laistykite, kai viršutiniai keli centimetrai substrato pradžiūsta. Gerai sudrėkinkite visą žemę ir būtinai leiskite vandens pertekliui ištekėti pro drenažo skyles. Žiemą, sulėtėjus augimui ir esant vėsesnei patalpai, laistykite rečiau. Nelaistykite vien todėl, kad praėjo tam tikras dienų skaičius – drėgmę patikrinkite pirštu arba pagal vazono svorį.
Šviesa
Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Geriausiai auksinis epipremnumas auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje. Margalapėms veislėms jos reikia daugiau, kad išliktų ryškūs gelsvi raštai, tačiau tiesioginė vidurdienio saulė gali nudeginti lapus. Tamsesnėje vietoje augalas išgyvens, bet augs lėčiau, lapai bus mažesni, o margumas gali sumažėti.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Auksinis epipremnumas nėra saugus katėms, šunims ir žmonėms, nes jo audiniuose yra netirpių kalcio oksalato kristalų. Sukramtytos augalo dalys gali sukelti burnos, liežuvio ir gerklės dirginimą, gausesnį seilėtekį ar rijimo sunkumų. Laikykite jį vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje, o genėdami mūvėkite pirštines ir po darbo nusiplaukite rankas. Įtarę apsinuodijimą kreipkitės į gydytoją arba veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną, išlenda pro drenažo skyles arba substratas labai greitai išdžiūsta. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su skylėmis dugne, nes per dideliame inde žemė ilgai išlieka šlapia. Tinka purus, laidus kambarinėms lapinėms gėlėms skirtas substratas, papildytas perlitu ar kitu orumą gerinančiu priedu. Persodinę augalą palaistykite saikingai ir kelioms dienoms pastatykite į šviesią, bet ne kaitrią vietą.
Temperatūra ir drėgmė
Augalui tinka įprasta šilta kambario temperatūra. Saugokite jį nuo šalčio, staigių temperatūros pokyčių ir šaltų skersvėjų, ypač žiemą. Vidutinė patalpų drėgmė paprastai yra pakankama, tačiau labai sausame ore lapų galiukai gali ruduoti, o kenkėjai daugintis greičiau. Padėkite augalą toliau nuo radiatoriaus, reguliariai nuvalykite lapus ir, jei reikia, naudokite oro drėkintuvą. Lapų purškimas trumpam sudrėkina paviršių, bet nepakeičia geros oro drėgmės.
Auksinis epipremnumas
Epipremnum aureum
Kambariniai
Laistymas
Laistykite, kai viršutiniai keli centimetrai substrato pradžiūsta. Gerai sudrėkinkite visą žemę ir būtinai leiskite vandens pertekliui ištekėti pro drenažo skyles. Žiemą, sulėtėjus augimui ir esant vėsesnei patalpai, laistykite rečiau. Nelaistykite vien todėl, kad praėjo tam tikras dienų skaičius – drėgmę patikrinkite pirštu arba pagal vazono svorį.
Šviesa
Geriausiai auksinis epipremnumas auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje. Margalapėms veislėms jos reikia daugiau, kad išliktų ryškūs gelsvi raštai, tačiau tiesioginė vidurdienio saulė gali nudeginti lapus. Tamsesnėje vietoje augalas išgyvens, bet augs lėčiau, lapai bus mažesni, o margumas gali sumažėti.
Auksinis epipremnumas (Epipremnum aureum) kilęs iš Saliamono Salų, Naujosios Gvinėjos, Australijos šiaurės ir kitų Ramiojo vandenyno vakarinių tropikų regionų. Natūralioje aplinkoje jis auga drėgnuose miškuose, ropščiasi medžių kamienais ir leidžia ilgas, lanksčias vytis. Parduotuvėse dažniausiai auginamos dekoratyvesnės veislės, išvestos dėl margų lapų. Mūsų klimato sąlygomis šis augalas auginamas kaip kambarinis, nes lauke žiemų neištveria. Jis lengvai prisitaiko prie gyvenamųjų patalpų ir atleidžia kai kurias priežiūros klaidas.
Augalas formuoja ilgus, lanksčius stiebus su pražangiai išsidėsčiusiais širdelės formos lapais. Lapų pagrindas dažniausiai tamsiai žalias, o paviršių puošia netaisyklingos geltonos ar kreminės dėmės. Gerame apšvietime margumas būna ryškesnis, o tamsesnėje vietoje nauji lapai gali tapti beveik vienspalviai. Jauni augalai atrodo kompaktiškai, tačiau ilgainiui jų ūgliai ima karoti arba lipti atrama. Kambariuose augalas paprastai nežydi, o žiedynai retai susiformuoja tik labai palankiomis sąlygomis.
Epipremnumą galima laikyti šviesiame kambaryje, miegamajame, darbo erdvėje ar vonioje, jeigu joje pakanka natūralios šviesos. Margalapėms veislėms labiausiai tinka vieta prie rytinio arba vakarinio lango, nuo kaitrios vidurdienio saulės apsaugota plona užuolaida. Vazoną statykite taip, kad lapai nesiliestų prie šalto stiklo ir augalas nebūtų nuolat judinamas. Ilgus stiebus galima leisti nuo lentynos, auginti pakabintame vazone arba nukreipti aplink samanomis apvyniotą atramą. Saugokite nuo skersvėjų, radiatorių karščio ir intensyvaus kondicionieriaus oro srauto.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis vazono žemės sluoksnis, o ne pagal griežtą kalendorių. Laistant sudrėkinkite visą substratą, kol vanduo išbėgs pro vazono skyles, ir po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Pavasarį ir vasarą augimo metu tręškite saikingai, kambarinėms lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis, laikydamiesi etiketėje nurodyto praskiedimo. Dulkėtus lapus nuvalykite minkšta drėgna šluoste arba nuplaukite drungnu vandeniu. Per ilgas vytis patrumpinkite švariomis žirklėmis, kad augalas šakotųsi.
Lengviausia auksinį epipremnumą dauginti stiebo auginiais. Nupjaukite sveiką ūglio dalį taip, kad joje būtų bent vienas mazgas, iš kurio gali išaugti šaknys ir naujas lapas. Auginį galima įšaknydinti stiklinėje vandens, laikant šviesioje vietoje be kaitrios saulės, arba iš karto sodinti į lengvą, tolygiai drėgną substratą. Vandenį pakeiskite, kai jis tampa drumstas, o susiformavusias šaknis į žemę perkelkite atsargiai. Į vieną vazoną pasodinus kelis auginius, augalas greičiau atrodo tankus.
Dažniausia klaida – per dažnas laistymas, kai žemė nuolat šlapia ir šaknims trūksta oro. Tokiomis sąlygomis lapai gali gelsti, stiebai minkštėti, o vazone atsiranda nemalonus kvapas. Kita problema – per tamsi vieta, ypač margalapėms veislėms: jos praranda raštą, lapai smulkėja, o tarpubambliai pailgėja. Staigus perkėlimas į kaitrią saulę gali nudeginti lapus, todėl šviesą didinkite palaipsniui. Taip pat nepalikite vandens lėkštelėje ir nenaudokite sunkaus, blogai drenuojamo sodo dirvožemio.
Augalą gali pažeisti voratinklinės erkutės, tripsai, amarai arba skydamariai, ypač jei patalpa sausa ir augalas nusilpęs. Erkutes dažnai išduoda smulkūs šviesūs taškai bei plonas voratinklis, o tripsai palieka sidabriškus dryžius ir juodus taškelius. Pirmiausia kenkėjus nuplaukite drungnu vandeniu, atskirkite augalą nuo kitų ir nuvalykite lapus. Jei problema kartojasi, naudokite kambariniams augalams skirtą insekticidinį ar akaricidinį preparatą pagal instrukciją. Šaknų puvinio požymiai dažniausiai reiškia perlaistymą, todėl būtina pašalinti pažeistas šaknis ir persodinti į šviežią substratą.
Epipremnumas dažnai vadinamas velnio gebenė, nes net ir menkiau apšviestoje vietoje išlieka gyvybingas, o nukirptas ūglis gali ilgai leisti naujus lapus. Natūralioje aplinkoje jo stiebai, prisitvirtinę orinėmis šaknimis, gali užaugti labai ilgi ir kopti aukštyn medžiais. Tos pačios orinėmis šaknelėmis vadinamos išaugos padeda augalui įsikabinti į atramą, tačiau jos nėra skirtos savarankiškai maitinti augalą ore. Įvairios veislės skiriasi ne tik lapų raštu, bet ir augimo greičiu bei atsparumu silpnesnei šviesai.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai lapai gelsta dėl per dažno laistymo arba prasto drenažo. Patikrinkite, ar substratas tarp laistymų pradžiūsta, ar vazono dugne yra skylės, ir nepalikite vandens lėkštelėje.
Patrumpinkite per ilgus stiebus virš mazgo ir įšaknydintus auginius pasodinkite atgal į tą patį vazoną. Ryški išsklaidyta šviesa taip pat padeda augalui auginti sveikesnius ir tankiau išsidėsčiusius lapus.
Ne, atrama nėra būtina. Augalas gali gražiai karoti nuo lentynos ar pakabinamo vazono, tačiau samanomis ar kitu paviršiumi apvyniota atrama leidžia jam kopti ir dažnai skatina didesnių lapų augimą.
