Baklažanas
Solanum melongena
Baklažanas – šilumą ir saulę mėgstantis augalas, puikiai tinkantis saulėtam balkonui, terasai ar nedideliam daržui. Tinkamai prižiūrimas jis dovanoja dekoratyvius violetinius žiedus ir mėsingus, įvairių formų vaisius.
Laistymas
Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, ir vienu kartu sudrėkinkite visą šaknų gumulą. Karštą, saulėtą dieną vazone augančiam baklažanui vandens gali reikėti dažnai, tačiau prieš laistydami visada patikrinkite žemę pirštu. Vazonas privalo turėti drenažo angas, o padėkle susikaupusį vandenį išpilkite. Geriausia naudoti kambario temperatūros vandenį ir laistyti ryte arba vakare prie pat žemės.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Baklažanui reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Geriausiai tinka pietinis, pietrytinis ar pietvakarinis balkonas, terasa arba saulėta lysvė. Jei pavasarį daigus perkeliate iš patalpos į lauką, pratinkite juos prie saulės palaipsniui, nes staigus apšvietimo pokytis gali nudeginti lapus. Trūkstant šviesos augalas ištįsta, žiedų būna mažiau, o vaisiai užsimezga sunkiai.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Prinokę baklažano vaisiai, tinkamai paruošti maistui, yra valgomi. Vis dėlto lapuose, stiebuose ir neprinokusiose augalo dalyse gali būti natūralių bulvinių šeimos junginių, todėl jų nereikėtų ragauti ar duoti augintiniams. Vaikus ir gyvūnus laikykite atokiau nuo augalo, ypač jei jie linkę graužti lapus. Neaiškiai sunokusių ar pažeistų vaisių maistui nenaudokite.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Baklažaną iš daigyklos į didesnį vazoną persodinkite, kai daigas turi kelis tikruosius lapus ir šaknys pradeda užpildyti ankstesnį indą. Galutiniam augalui rinkitės stabilų, pakankamai talpų vazoną su drenažo angomis, nes mažame inde žemė greitai išdžiūsta, o augalas gali nuvirsti. Persodinkite atsargiai, kuo mažiau ardydami šaknų gumulą, ir po procedūros palaistykite. Vėliau persodinti dažniausiai nereikia, nebent augalas auginamas kaip laikinas sezoninis egzempliorius.
Temperatūra ir drėgmė
Baklažanas geriausiai auga šiltomis dienomis ir šiltomis naktimis, todėl į balkoną jį išneškite tik tada, kai nebegresia šalnos. Vėsus oras gali sustabdyti augimą ir paskatinti žiedų kritimą, o šalčio augalas netoleruoja. Įprasta lauko oro drėgmė jam tinka, papildomai purkšti lapų nebūtina. Svarbiau už labai drėgną orą yra gera oro cirkuliacija, saikingas laistymas ir apsauga nuo šalto lietaus bei skersvėjų.
Baklažanas
Solanum melongena
Balkono
Laistymas
Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, ir vienu kartu sudrėkinkite visą šaknų gumulą. Karštą, saulėtą dieną vazone augančiam baklažanui vandens gali reikėti dažnai, tačiau prieš laistydami visada patikrinkite žemę pirštu. Vazonas privalo turėti drenažo angas, o padėkle susikaupusį vandenį išpilkite. Geriausia naudoti kambario temperatūros vandenį ir laistyti ryte arba vakare prie pat žemės.
Šviesa
Baklažanui reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Geriausiai tinka pietinis, pietrytinis ar pietvakarinis balkonas, terasa arba saulėta lysvė. Jei pavasarį daigus perkeliate iš patalpos į lauką, pratinkite juos prie saulės palaipsniui, nes staigus apšvietimo pokytis gali nudeginti lapus. Trūkstant šviesos augalas ištįsta, žiedų būna mažiau, o vaisiai užsimezga sunkiai.
Baklažanas, moksliniu pavadinimu Solanum melongena, kilęs iš Pietų ir Pietryčių Azijos, kur nuo seno buvo auginamas kaip maistinis augalas. Vėliau jis paplito Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione ir visame pasaulyje. Tai bulvinių šeimos augalas, giminingas pomidorams, paprikoms ir bulvėms. Lietuvos klimatas jam per vėsus, kad derėtų lauke be apsaugos, todėl dažniausiai auginamas šiltnamyje, dideliame vazone arba saulėtame balkone. Mūsų sąlygomis jam svarbiausia ilga šilta vegetacija, daug šviesos ir apsauga nuo šaltų naktų.
Baklažanas yra žolinis, dažniausiai vienmetis augalas, užaugantis maždaug nuo pusės iki vieno metro, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų. Jo stiebai tvirti, šiek tiek plaukuoti, o dideli lapai gali būti sodriai žali arba turėti violetinį atspalvį. Žiedai dažniausiai violetiniai, primenantys kitų bulvinių šeimos augalų žiedus. Vaisiai būna pailgi, apvalūs ar kriaušės formos, violetiniai, balti, žali arba dryžuoti. Derliaus dydį ir vaisių spalvą lemia konkreti veislė.
Vazonui rinkitės šviesiausią balkono, terasos ar kiemo vietą, kur augalas kasdien gauna daug tiesioginės saulės. Pietinė ar pietvakarinė ekspozicija paprastai tinka geriausiai, tačiau karščiausiomis dienomis vazone esanti žemė gali greitai perdžiūti. Baklažaną statykite ten, kur jis būtų apsaugotas nuo stipraus vėjo, nes gausus lapynas ir vaisiai gali apversti vazoną. Balkono dėžėje sodinkite tik kompaktišką veislę. Į patalpą augalo geriau nekelti be reikalo, nes trūkstant šviesos jis ištįsta ir menkai dera.
Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, tačiau neleiskite vandeniui užsistovėti vazono padėkle. Karštomis dienomis augalui gali reikėti vandens kasdien, ypač jei vazonas mažas arba tamsus. Laistykite prie pagrindo, stengdamiesi nesušlapinti lapų ir žiedų. Augimo bei derėjimo metu kas vieną ar dvi savaites naudokite daržovėms skirtas trąšas, laikydamiesi etiketėje nurodytos normos. Kai vaisių daug, aukštesnius stiebus pririškite prie atramos ir nuskinkite pažeistus lapus.
Dažniausiai baklažanai dauginami sėklomis, kurias patogu sėti į daigyklas žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje. Sėkloms sudygti reikia šilumos, drėgno, bet nepermirkusio substrato ir daug šviesos, todėl daigai ant palangės dažnai papildomai apšviečiami. Išdygusius augalus persodinkite į atskirus vazonėlius, stengdamiesi nepažeisti šaknų. Į balkoną ar lauką sodinkite tik praėjus šalnų pavojui ir augalus palaipsniui pripratinę prie tiesioginės saulės. Sėklas verta rinkti tik iš visiškai sunokusių vaisių, jei veislė nėra hibridinė.
Dažniausia klaida – baklažaną išnešti į lauką per anksti, kai naktys dar vėsios. Temperatūros svyravimai stabdo augimą, gali nubyrėti žiedai, o augalas tampa jautresnis ligoms. Kita problema – per mažas vazonas, kuriame šaknims trūksta vietos, o žemė pernelyg greitai išdžiūsta. Pavėsyje augalas leidžia daug lapų, tačiau žydi ir dera silpnai. Per gausus tręšimas azotu skatina lapiją, bet ne vaisius. Taip pat nereikėtų nuolat mirkyti substrato ar laistyti šaltu vandeniu.
Baklažanus gali pažeisti amarai, baltasparniai, voratinklinės erkės ir tripsai, ypač tada, kai balkone karšta bei sausa. Kenkėjus reguliariai apžiūrėkite apatinėje lapų pusėje, o pastebėję nedidelį kiekį nuplaukite vandens srove arba pašalinkite rankomis. Perteklinė drėgmė ir prasta oro cirkuliacija skatina grybelines dėmes bei šaknų puvinį. Laistykite saikingai, naudokite švarų substratą ir neperkraukite augalų vienoje vietoje. Stipriai pažeistus lapus pašalinkite, o augalų apsaugos priemones rinkitės pagal konkretaus kenkėjo ar ligos požymius.
Baklažano vaisius botaniškai yra uoga, nors virtuvėje jis dažniausiai laikomas daržove. Jo žiedus apdulkina vabzdžiai, tačiau balkone dalį žiedų galima lengvai pajudinti pirštu, kad pagerėtų vaisių užmezgimas. Vaisius geriausia skinti dar jaunus, kai odelė blizgi, o paspaudus pirštu ji šiek tiek spyruokliuoja. Peraugę baklažanai tampa kietesni, sėklingesni ir gali būti kartesni. Veislių pasirinkimas labai platus: auginami ne tik tamsiai violetiniai, bet ir balti, rausvi, dryžuoti ar beveik juodi vaisiai.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Kai praeina šalnų pavojus, o nakties temperatūra išlieka stabili ir šilta. Pirmomis dienomis augalą prie lauko sąlygų pratinkite palaipsniui, saugodami nuo ryškios vidurdienio saulės ir vėjo.
Dažniausiai trūksta šilumos, šviesos arba apdulkinimo. Perkelkite augalą į saulėtesnę vietą, venkite didelių temperatūros svyravimų ir žydėjimo metu lengvai pajudinkite žiedus.
Skinkite, kai vaisius pasiekia veislei būdingą dydį, jo odelė yra blizgi, o paspaudus pirštu šiek tiek elastinga. Neleiskite vaisiui peraugti, nes jis tampa kietesnis ir sėklingesnis.
