Raguotoji našlaitė
Viola cornuta
Raguotoji našlaitė – ilgai žydintis, spalvingas augalas, puikiai tinkantis balkonų loveliams, vazonams ir gėlynų pakraščiams. Ji džiugina žiedais nuo pavasario iki rudens ir yra viena lengviau prižiūrimų sezoninių gėlių.
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Žemė turi būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Vandenį pilkite prie substrato, stenkitės nešlapinti žiedų ir lapų, o iš vazono padėklo susikaupusį vandenį išpilkite. Karštomis dienomis vazonuose augančias našlaites tikrinkite kasdien.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Raguotoji našlaitė mėgsta daug šviesos ir gerai auga saulėje, tačiau per kaitriausias vasaros popietes jai gali praversti dalinis pavėsis. Rytinė arba vakarinė saulė dažniausiai ideali. Per mažai šviesos lemia ištįsusius stiebus ir silpnesnį žydėjimą.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Raguotoji našlaitė laikoma netoksiška šunims ir katėms, todėl paprastai tinkama auginti namuose, kuriuose yra augintinių. Vis dėlto didelis suėstas augalo kiekis gali sukelti lengvą virškinimo sutrikimą. Purkštų ar trąšomis paveiktų žiedų augintiniams ir žmonėms neduokite.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Įsigytą našlaitę persodinkite į vazoną su drenažo angomis, jei šaknys visiškai užpildė seną indą arba substratas prastai sugeria vandenį. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį. Tinka purus, laidus universalus substratas, papildytas kompostu. Persodinkite atsargiai, nepažeisdami šaknų gumulo, ir po procedūros palaistykite.
Temperatūra ir drėgmė
Augalas gerai auga vėsesniu oru ir gana atsparus trumpalaikiam atšalimui. Karštyje žydėjimas gali sulėtėti, todėl vazoną verta apsaugoti nuo įkaitusios pietinės sienos ir užtikrinti reguliarų laistymą. Papildomai purkšti lapų nereikia: svarbiau gera oro cirkuliacija ir neperšlapstantis substratas.
Raguotoji našlaitė
Viola cornuta
Balkono
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Žemė turi būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Vandenį pilkite prie substrato, stenkitės nešlapinti žiedų ir lapų, o iš vazono padėklo susikaupusį vandenį išpilkite. Karštomis dienomis vazonuose augančias našlaites tikrinkite kasdien.
Šviesa
Raguotoji našlaitė mėgsta daug šviesos ir gerai auga saulėje, tačiau per kaitriausias vasaros popietes jai gali praversti dalinis pavėsis. Rytinė arba vakarinė saulė dažniausiai ideali. Per mažai šviesos lemia ištįsusius stiebus ir silpnesnį žydėjimą.
Raguotoji našlaitė (Viola cornuta) kilusi iš Vakarų Europos kalnuotų vietovių, ypač Pirėnų regiono. Natūraliai ji auga pievose, akmenuotuose šlaituose ir ne per sausose, saulėtose vietose. Tai daugiametis augalas, tačiau mūsų soduose dažnai auginamas kaip dvimetis arba trumpaamžis sezoninis augalas. Veislės ir hibridai paplito dėl gausaus, ilgo žydėjimo bei atsparumo vėsesniam orui. Raguotoji našlaitė ypač vertinama pavasariniuose želdiniuose, balkonų kompozicijose ir kapų apželdinime.
Raguotoji našlaitė sudaro kompaktišką, šakotą kerelį, paprastai užaugantį maždaug iki keliolikos ar keliasdešimties centimetrų. Jos lapai žali, smulkūs, kiaušiniški arba šiek tiek pailgi, išsidėstę ant plonų stiebelių. Žiedai turi penkis vainiklapius, o viršutinis arba apatinis vainiklapis dažnai baigiasi nedideliu pentinu, primenančiu ragelį. Spalvų pasirinkimas labai platus: nuo baltos, geltonos ir violetinės iki mėlynų, oranžinių bei dvispalvių derinių. Kai kurios veislės žydi beveik be pertraukos.
Ši našlaitė geriausiai jaučiasi balkono lovelyje, lauko vazone, terasoje arba gėlyne, o ne šiltoje kambario palangėje. Rinkitės vietą, kurioje augalas gautų daug šviesos, tačiau karščiausią vasaros popietę būtų apsaugotas nuo kaitrios saulės. Į pietus atsuktame balkone vazoną verta pastatyti taip, kad jį šiek tiek pridengtų kiti augalai ar ažūrinė užuovėja. Rytinė ir vakarinė pusė dažniausiai būna ypač tinkama. Vieta neturėtų būti visiškai be oro judėjimo, bet reikėtų vengti stiprių skersvėjų.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite šaknims ilgai stovėti vandenyje. Karštu ir sausu metu augalą tikrinkite dažniau, nes nedideli vazonai greitai praranda drėgmę. Peržydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite kartu su jų žiedkočiais – taip augalas mažiau eikvos jėgų sėkloms ir ilgiau žydės. Kas kelias savaites galima patręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis, naudojant silpnesnį tirpalą. Jei kerelis išretėja, lengvas patrumpinimas paskatina naujų ūglių augimą.
Raguotoji našlaitė dauginama sėklomis, o veisles su išskirtiniais žiedais galima dauginti ir žaliaisiais auginiais. Sėklos sėjamos į lengvą, drėgną substratą, jų nereikėtų giliai užberti, nes dygimui svarbi šviesa. Daigams pasirodžius, juos laikykite šviesiai ir persodinkite, kai susiformuoja keli tikrieji lapai. Sėjinukai ne visada tiksliai atkartoja motininio augalo spalvą ar žiedų formą. Auginius geriausia imti nuo sveikų, nežydinčių ūglių ir įšaknydinti puriame, tolygiai drėgname substrate.
Dažniausia klaida – perlaistymas, kai vazone nėra drenažo angų arba po laistymo paliekamas pilnas padėklas. Kita problema atsiranda pasodinus našlaitę į visišką pavėsį: augalas ištįsta, žydi rečiau, o lapija tampa ne tokia tanki. Per daug azoto turinčios trąšos skatina lapus, bet gali sumažinti žiedų gausą. Nuskinti tik vainiklapiai nepadeda taip gerai, kaip pašalintas visas nužydėjęs žiedkočio stiebas. Taip pat nereikėtų leisti substratui visiškai išdžiūti per ilgas karščio bangas.
Esant drėgnam, prastai vėdinamam orui, raguotąją našlaitę gali pažeisti pilkasis puvinys, miltligė arba lapų dėmėtligės. Pirmiausia pašalinkite pažeistus lapus ir žiedus, sumažinkite lapų drėkinimą bei pasirūpinkite geresne oro cirkuliacija. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį, todėl svarbus laidus substratas ir drenažas. Ant jaunų ūglių kartais apsigyvena amarai, o sausu oru gali pasirodyti voratinklinės erkės. Kenkėjus anksti pastebėjus, dažnai pakanka nuplauti augalą vandeniu ir pakartoti procedūrą po kelių dienų.
Raguotosios našlaitės žiedai dažnai pasirodo labai anksti pavasarį ir gali tęstis iki rudens, ypač jei augalas reguliariai prižiūrimas. Ji gana gerai pakelia vėsesnes naktis ir trumpalaikes šalnas, todėl pavasarinius vazonus galima išnešti anksčiau nei daugelį jautresnių balkoninių augalų. Kai kurių veislių žiedai yra valgomi, tačiau vartoti reikėtų tik nechemiškai purkštus, aiškios kilmės žiedus. Našlaitės dažnai savaime pasisėja, nors palikuonių spalvos gali skirtis. Kompozicijose jos gražiai dera su svogūniniais augalais, gebenėmis ir dekoratyvinėmis žolėmis.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, ji gana atspari šalčiui, ypač pasodinta į gruntą. Vazone šaknys labiau pažeidžiamos, todėl indą žiemą verta apsaugoti nuo įšalo ir permirkimo.
Dažniausios priežastys – per mažai šviesos, ilgalaikis karštis, perdžiūvęs substratas arba nešalinami nužydėję žiedai. Pagerinkite priežiūrą ir patrumpinkite išretėjusius ūglius.
Trumpam ji gali būti laikoma vėsioje, labai šviesioje patalpoje, tačiau geriausiai auga lauke. Šiltame kambaryje dėl sauso oro ir per aukštos temperatūros žydėjimas dažnai sutrumpėja.