Barzdotasis gvazdikas
Dianthus barbatus
Barzdotasis gvazdikas – spalvingas, kvapnus ir lengvai auginamas augalas, puikiai tinkantis balkonų loveliams, vazonams bei gėlynams. Tankūs žiedynai ilgai džiugina akį, o įvairios veislės gali būti baltos, rožinės, raudonos, purpurinės ar dvispalvės.
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau tarp laistymų neleiskite vandeniui kauptis vazono lėkštelėje. Karštomis ir vėjuotomis dienomis vazonuose augantys augalai gali džiūti greičiau nei gėlyne. Vandenį pilkite prie šaknų, o ne ant žiedynų ir lapų, geriausia ryte. Lietingu laikotarpiu laistymą gerokai sumažinkite.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna kelias ar daugiau valandų tiesioginės šviesos per dieną. Lengvas dalinis pavėsis tinka karščiausią popietę, tačiau per mažai šviesos lemia ištįsusius stiebus, mažiau žiedų ir silpnesnį žydėjimą. Balkone rinkitės šviesią, nuo nuolatinio lietaus apsaugotą vietą.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Barzdotasis gvazdikas paprastai laikomas mažai pavojingu šunims ir katėms, todėl tinkamas auginti namuose, kuriuose yra augintinių. Vis dėlto suėstas didesnis augalo kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, vėmimą ar viduriavimą. Neleiskite gyvūnams nuolat graužti augalo ir kreipkitės į veterinarą, jei pasireiškia neįprasti simptomai.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Į vazoną ar balkoninį lovelį sodinkite pavasarį, kai nebegresia stipresnės šalnos. Rinkitės indą su drenažo skylėmis ir laidų, maistingą substratą, prireikus įmaišykite rupaus smėlio ar perlito. Persodindami stenkitės nepažeisti šaknų gumulo, o augalą sodinkite tokiame pačiame gylyje, kokiame augo anksčiau. Vienam kereliui reikės pakankamai vietos oro cirkuliacijai; per tankus susodinimas didina ligų riziką.
Temperatūra ir drėgmė
Tai lauko augalas, geriausiai augantis vidutinėje pavasario ir vasaros temperatūroje, kai nėra tvankios kaitros. Subrendę augalai paprastai ištveria įprastas Lietuvos žiemas, tačiau vazonuose esančios šaknys jautresnės šalčiui nei augančios grunte. Žiemai indą verta statyti nuo vėjo apsaugotoje vietoje ir apšiltinti, o labai jautrias veisles galima perkelti į vėsią, šviesią patalpą. Specialiai didelės oro drėgmės nereikia, svarbiau gera ventiliacija ir nepermiręs substratas.
Barzdotasis gvazdikas
Dianthus barbatus
Balkono
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau tarp laistymų neleiskite vandeniui kauptis vazono lėkštelėje. Karštomis ir vėjuotomis dienomis vazonuose augantys augalai gali džiūti greičiau nei gėlyne. Vandenį pilkite prie šaknų, o ne ant žiedynų ir lapų, geriausia ryte. Lietingu laikotarpiu laistymą gerokai sumažinkite.
Šviesa
Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna kelias ar daugiau valandų tiesioginės šviesos per dieną. Lengvas dalinis pavėsis tinka karščiausią popietę, tačiau per mažai šviesos lemia ištįsusius stiebus, mažiau žiedų ir silpnesnį žydėjimą. Balkone rinkitės šviesią, nuo nuolatinio lietaus apsaugotą vietą.
Barzdotasis gvazdikas (Dianthus barbatus) kilęs iš Europos dalių ir vakarų Azijos, tačiau dėl dekoratyvumo plačiai auginamas visame pasaulyje. Gamtoje jis aptinkamas saulėtose pievose, pakelėse, atviresniuose miškų pakraščiuose ir akmenuotose vietose. Tai dažniausiai dvimetis arba trumpaamžis daugiametis augalas, todėl vienais metais išaugina lapų skrotelę, o kitais gausiai žydi. Lietuvos sąlygomis jis gali sėkmingai peržiemoti, ypač gerai drenuotoje dirvoje. Prekyboje siūlomos veislės dažnai auginamos kaip sezoniniai balkonų ir terasų augalai.
Augalas sudaro tankų, stačių stiebų kerą, paprastai užaugantį maždaug 30–60 cm aukščio, nors veislės gali būti žemesnės arba aukštesnės. Lapai siauri, lancetiški, žali, išsidėstę poromis palei stiebą ir sudarantys tvarkingą lapiją. Žiedai susitelkę į tankius, skėčio ar plokščio kupolo formos žiedynus stiebų viršūnėse. Spalvos varijuoja nuo baltos ir švelniai rožinės iki ryškiai raudonos, bordo bei violetinės, dažnos ir dvispalvės veislės. Kai kurių žiedų kraštai būna karpyti, o žiedynai gali būti maloniai, tačiau ne visada stipriai kvapnūs.
Balkone barzdotajam gvazdikui parinkite saulėtą arba labai šviesią vietą, kur augalas kasdien gauna bent kelias valandas tiesioginės saulės. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė ar pietvakarinė ekspozicija, tačiau karščiausią vasaros popietę vazone augalą verta apsaugoti nuo kaitros. Lovelį statykite taip, kad tarp kerelių cirkuliuotų oras ir lapija nesiliestų prie nuolat drėgnos sienos. Vazonas turi būti stabilus, nes žydintys stiebai gali tapti sunkesni ir išvirsti vėjyje. Kambaryje šis augalas paprastai laikomas trumpai, nes jam labiau tinka lauko sąlygos.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei ilgai visiškai išdžiūti. Vandenį pilkite prie žemės, stengdamiesi nesušlapinti tankių žiedynų ir lapų, ypač vėsesniu ar lietingu oru. Per visą žydėjimo laiką nužydėjusius žiedynus nukirpkite, kad augalas atrodytų tvarkingai ir ilgiau formuotų naujus žiedus. Tręškite saikingai žydintiems augalams skirtomis trąšomis, laikydamiesi etiketėje nurodytos normos. Aukštesnių veislių stiebus prireikus pririškite, o nuvytusią lapiją pašalinkite tik tada, kai ji visiškai sudžiūsta.
Barzdotasis gvazdikas dažniausiai dauginamas sėklomis, nes taip galima išauginti daug jaunų augalų ir pasirinkti įdomias veisles. Sėklas galima sėti į daigyklas arba tiesiai į lysvę, kai dirva pakankamai sušilusi; jų nereikėtų užberti storu žemės sluoksniu, nes dygimui reikalinga šviesa. Jauni daigai išretinami arba persodinami, kai turi kelis tikruosius lapus. Pirmaisiais metais augalas dažniausiai augina lapų skrotelę, o žiedų sulaukiama kitą sezoną. Kai kurios veislės gali būti dauginamos ir kero dalijimu, tačiau tai ne visada patogu dėl jų trumpo amžiaus.
Dažniausia klaida – barzdotąjį gvazdiką pasodinti į sunkų, nuolat šlapią substratą, kuriame šaknims trūksta oro. Per dažnas laistymas ypač pavojingas vėsiu oru, nes gali pradėti pūti šaknys ir apatinė stiebų dalis. Pavėsyje augalas dažnai ištįsta, žydi negausiai, o žiedynai tampa mažiau tvirti. Kita klaida – per gausus azoto tręšimas, skatinantis lapų augimą žiedų sąskaita. Nepašalinus nužydėjusių žiedynų, augalas greičiau subrandina sėklas ir gali sutrumpinti žydėjimo laiką.
Per tankiai pasodintus arba ilgai drėgnus augalus gali pažeisti pilkasis puvinys, lapų dėmėtligės ar rūdys. Pastebėję rudus plotelius, pilkšvą apnašą ar deformuotus lapus, pirmiausia pašalinkite pažeistas dalis ir pagerinkite oro cirkuliaciją. Laistykite rytais prie šaknų, o ne per lapiją, ir nepalikite nukritusių žiedlapių ant drėgno substrato. Jaunus ūglius kartais apninka amarai, o sausu, karštu oru gali pasirodyti voratinklinės erkutės. Kenkėjus nuplaukite vandens srove arba rinkitės dekoratyviniams augalams tinkamą preparatą pagal etiketę.
Barzdotasis gvazdikas pavadintas dėl smulkių, į barzdelę panašių pažiedžių, esančių po žiedynu. Jo žiedai dažnai skleidžia lengvą kvapą ir tinka skinti, todėl augalas vertinamas ne tik vazonuose, bet ir vasaros puokštėse. Nupjauti stiebai ilgiau išsilaiko, jei skinami tada, kai dalis žiedų dar tik skleidžiasi. Šis gvazdikas yra svarbus vabzdžiams lankytojams, ypač bitėms ir drugiams, nors pilnavidurės veislės ne visada lengvai prieinamos apdulkintojams. Išbarstytos sėklos palankiomis sąlygomis gali sudygti pačios, todėl augalas kartais natūralizuojasi sode.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai ne. Pasėtas augalas pirmaisiais metais suformuoja lapų skrotelę, o gausiau pražysta kitą sezoną, nors kai kurios veislės ir tinkamomis sąlygomis išauginti daigai gali žydėti anksčiau.
Taip, jis puikiai auga balkono loveliuose ir vazonuose. Parinkite saulėtą vietą, laidų substratą, indą su drenažo skylėmis ir saugokite nuo nuolatinio permirkimo.
Reguliariai pašalinkite nužydėjusius žiedynus, laistykite saikingai ir nepertręškite azotu. Pakankama šviesa bei gera oro cirkuliacija taip pat padeda išlaikyti gausesnį ir ilgesnį žydėjimą.