Siauralapė petunija
Petunia integrifolia
Siauralapė petunija (Petunia integrifolia) – grakštus, gausiai žydintis balkonų ir terasų augalas, vasarą džiuginantis violetiniais, subtiliai kvepiančiais žiedais. Ji atrodo lengvesnė ir natūralesnė už daugelį stambiažiedžių petunijų, todėl ypač tinka saulėtoms kompozicijoms bei pakabinamiems vazonams.
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, tačiau tarp laistymų neleiskite vandeniui kauptis vazono lėkštelėje. Karštomis ir vėjuotomis dienomis petunijai vandens gali reikėti dažniau, o apsiniaukusiu oru – rečiau. Visada geriau vieną kartą gerai sudrėkinti visą šaknų gumulą, nei dažnai palaistyti tik paviršių. Vandenį pilkite prie žemės, stengdamiesi nešlapinti žiedų.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Siauralapė petunija geriausiai auga ryškioje šviesoje ir saulėtoje vietoje. Mažiausiai kelių valandų tiesioginė saulė padeda formuotis tvirtiems ūgliams ir gausiems žiedams. Pietinėje vietoje vasarą stebėkite, kad vazonas neperkaistų ir substratas visiškai neišdžiūtų. Jei augalas gauna tik išsklaidytą šviesą, jis gali išsitęsti, mažiau šakotis ir žydėti ne taip gausiai.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Petunijos paprastai laikomos netoksiškomis katėms ir šunims, todėl siauralapė petunija dažniausiai tinkama auginti namuose, kuriuose yra augintinių. Vis dėlto suėdus didesnį augalo kiekį gali pasireikšti lengvas virškinimo sutrikimas, kaip ir nuo daugelio dekoratyvinių augalų. Saugokite augalą nuo graužimo, o pastebėję neįprastus augintinio simptomus kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Įsigytą petuniją persodinkite į kiek didesnį vazoną, jei šaknys tankiai apraizgiusios seną gumulą arba indas neturi pakankamai drenažo angų. Rinkitės lengvą, derlingą, vandeniui laidų substratą balkoninėms gėlėms. Per didelis vazonas nereikalingas, nes jame žemė ilgai išlieka šlapia ir didėja šaknų puvinio rizika. Persodinkite atsargiai, nepažeisdami šaknų, palaistykite ir kelias dienas saugokite nuo ypač kaitrios vidurdienio saulės.
Temperatūra ir drėgmė
Petunija šilumą mėgsta, todėl į lauką ją išneškite tik pasibaigus stipresnių šalnų pavojui. Aktyviausiam augimui tinka šiltos vasaros dienos, tačiau per didelėje kaitroje vazonuose substratas gali greitai išdžiūti. Įprasta lauko oro drėgmė jai tinkama, papildomai purkšti lapų nereikia. Daug svarbiau užtikrinti gerą vėdinimą ir neleisti augalui ilgai stovėti šlapiame, tvankiame ore. Prieš rudenines šalnas augalą galima pašalinti arba bandyti išsaugoti šviesioje, vėsioje patalpoje, nors jis dažniausiai auginamas kaip vienmetis.
Siauralapė petunija
Petunia integrifolia
Balkono
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, tačiau tarp laistymų neleiskite vandeniui kauptis vazono lėkštelėje. Karštomis ir vėjuotomis dienomis petunijai vandens gali reikėti dažniau, o apsiniaukusiu oru – rečiau. Visada geriau vieną kartą gerai sudrėkinti visą šaknų gumulą, nei dažnai palaistyti tik paviršių. Vandenį pilkite prie žemės, stengdamiesi nešlapinti žiedų.
Šviesa
Siauralapė petunija geriausiai auga ryškioje šviesoje ir saulėtoje vietoje. Mažiausiai kelių valandų tiesioginė saulė padeda formuotis tvirtiems ūgliams ir gausiems žiedams. Pietinėje vietoje vasarą stebėkite, kad vazonas neperkaistų ir substratas visiškai neišdžiūtų. Jei augalas gauna tik išsklaidytą šviesą, jis gali išsitęsti, mažiau šakotis ir žydėti ne taip gausiai.
Petunia integrifolia kilusi iš Pietų Amerikos, daugiausia aptinkama Argentinos, Brazilijos ir aplinkinių regionų šiltesnėse buveinėse. Gamtoje ji auga atvirose, saulėtose vietose, kur dirvožemis dažnai būna laidus vandeniui ir nepermirkęs. Tai šilumą mėgstanti rūšis, todėl Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai auginama kaip vienmetė. Vėsesnėse vietovėse augalas gali trumpai išgyventi ilgiau, tačiau lauke neperžiemoja patikimai. Ši rūšis svarbi petunijų veislininkystei ir laikoma viena iš sodo petunijų protėvių.
Siauralapė petunija formuoja išsišakojusius, kiek svyrančius arba besidriekiančius ūglius. Lapai smulkesni, pailgi, žali, dažnai šiek tiek lipnūs, kaip būdinga daugeliui petunijų. Žiedai paprastai violetiniai ar purpuriniai, piltuvėlio formos, su tamsesne žiočių dalimi; jie mažesni už stambiažiedžių kultivarų žiedus, tačiau jų būna daug. Palankiomis sąlygomis augalas žydi nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų. Dėl natūralesnės išvaizdos jis gražiai dera su dekoratyvinėmis žolėmis, verbenomis ir kitomis saulę mėgstančiomis balkoninėmis gėlėmis.
Geriausia vieta siauralapei petunijai yra pietinis, pietvakarinis ar pietrytinis balkonas, terasa arba saulėta palangė lauke. Jai reikia kelių valandų tiesioginės saulės kasdien, nes šešėlyje ūgliai ištįsta, o žiedų susidaro mažiau. Vazoną statykite ten, kur augalas gauna gerą oro cirkuliaciją, tačiau nėra nuolat plakamamas stiprių vėjų. Kabantis indas ypač tinka svyrantiems ūgliams. Lietingą vasarą verta pasirinkti vietą po lengvu stogeliu, kad substratas neužmirktų ir žiedai ilgiau išliktų dekoratyvūs.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemėms visiškai perdžiūti, ypač karštomis dienomis. Vandenį pilkite prie šaknų, o ne ant žiedų ir lapų, geriausia ryte arba vakare. Aktyvaus augimo metu kas vieną ar dvi savaites naudokite žydintiems augalams skirtas trąšas pagal etiketėje nurodytą normą. Nužydėjusius žiedus ir pradėjusias nykti sėklų dėžutes pašalinkite, kad augalas daugiau energijos skirtų naujiems pumpurams. Per ilgi ūgliai gali būti lengvai patrumpinami.
Siauralapė petunija dauginama sėklomis, o kai kurios dekoratyvesnės formos – ir žaliaisiais auginiais. Sėklos labai smulkios, todėl jas paskleiskite ant drėgno, puraus substrato paviršiaus ir neužberkite storu žemės sluoksniu. Dygimui reikia šviesos, šilumos bei pastovios drėgmės, todėl indą galima pridengti permatomu dangčiu. Sudygusius daigus vėdinkite ir pamažu pratinkite prie ryškesnės šviesos. Auginiai įsišaknija šiltoje, šviesioje vietoje, jei pašalinami apatiniai lapai ir palaikoma saikinga drėgmė.
Dažniausia klaida – per dažnas laistymas, kai vazonas neturi pakankamų drenažo angų arba po juo nuolat stovi vanduo. Tokiu atveju šaknys pradeda dusti, o lapai gali gelsti. Kita problema – auginimas per tamsioje vietoje, dėl kurio augalas ištįsta ir menkai žydi. Nepatartina nuolat tręšti didelėmis dozėmis, nes susikaupusios druskos pažeidžia šaknis ir skatina lapiją žiedų sąskaita. Pamiršti nužydėjusių žiedų taip pat neverta, jei norite gausaus žydėjimo.
Perteklinė drėgmė ir prasta oro cirkuliacija gali paskatinti pilkąjį puvinį, miltligę ar šaknų puvinius. Pažeisti lapai ir žiedai dažnai ruduoja, pasidengia apnašomis arba pradeda minkštėti. Iš kenkėjų petunijas gali apnikti amarai, baltasparniai, tripsai ir voratinklinės erkės, ypač kai augalas laikomas sausame, tvankiame ore. Reguliariai apžiūrėkite lapų apačią, pumpurus ir ūglių viršūnes. Pastebėję problemą, pirmiausia izoliuokite augalą, nuplaukite kenkėjus vandeniu ir prireikus naudokite Lietuvoje registruotą augalų apsaugos priemonę.
Petunia integrifolia žiedai dažniausiai būna tamsiai violetiniai, todėl ši rūšis išsiskiria ryškesne, natūralesne spalva nei daugelis šiuolaikinių hibridų. Ji yra vienas iš augalų, prisidėjusių prie sodo petunijų įvairovės atsiradimo. Žiedus apdulkina vabzdžiai, o po žydėjimo susidariusiose dėžutėse subręsta daugybė smulkių sėklų. Šiltą vakarą žiedai gali skleisti lengvą kvapą, nors jo stiprumas priklauso nuo augalo formos ir oro sąlygų. Lietuvoje ši petunija dažniausiai perkama kaip sezoninė balkonų gėlė, vertinama dėl ilgo žydėjimo ir lengvos priežiūros.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, ji puikiai auga vazonuose, loveliuose ir pakabinamuose induose. Svarbiausia parinkti drenažo angas turintį indą, laidų substratą ir saulėtą vietą.
Dažniausiai taip nutinka dėl šviesos trūkumo, pertręšimo azotu, vandens pertekliaus arba nepašalintų nužydėjusių žiedų. Perkelkite augalą į saulėtesnę vietą ir laistykite saikingiau.
Stipriai genėti nebūtina, tačiau per ilgus, išretėjusius ūglius galima patrumpinti. Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas ir lengvas viršūnių trumpinimas padeda augalui tankiau šakotis.