Bugenvilija
Bougainvillea glabra
Bugenvilija – ryškus, šilumą ir saulę mėgstantis balkono augalas, išsiskiriantis spalvingomis popierių primenančiomis pažiedėmis ir pietietiška išvaizda.
Laistymas
Bugenviliją reikia laistyti saikingai. Vasarą, kai augalas laikomas saulėtame balkone ar terasoje, laistyti gali reikėti kas kelias dienas, tačiau tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Vanduo neturi stovėti lėkštelėje, nes šaknys jautrios užmirkimui. Žiemą, jei bugenvilija peržiemojama vėsiau, laistoma labai retai – tik tiek, kad šaknys visiškai neišdžiūtų. Per dažnas laistymas dažnai lemia silpną žydėjimą ir lapų geltonavimą.
Šviesa
Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Bugenvilijai reikia labai daug tiesioginės saulės. Ji geriausiai žydi pietiniame, pietvakarių ar vakariniame balkone, kur gauna bent 5–6 valandas saulės per dieną. Per mažai šviesos gaunantis augalas dažnai augina lapus, bet beveik nežydi. Jei bugenvilija pavasarį išnešama į lauką po žiemojimo patalpoje, prie stiprios saulės ją reikia pratinti palaipsniui. Staigus perkėlimas į kaitrą gali nudeginti lapus.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Bugenvilija nėra saugiausias augalas namams su smalsiais augintiniais. Jos sultys gali dirginti burną, odą ir virškinimo sistemą, o dygliai gali mechaniškai sužeisti gyvūnus ar žmones. Prarijus augalo dalių, augintiniams gali pasireikšti seilėtekis, vėmimas, viduriavimas ar burnos sudirgimas. Augalą geriausia laikyti vietoje, kurios katės ir šunys nepasiekia, o genint verta mūvėti pirštines.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Bugenviliją geriausia persodinti pavasarį, prieš aktyvų augimą. Jai tinka purus, vandeniui laidus substratas balkoniniams arba Viduržemio tipo augalams. Universalų gruntą galima maišyti su perlitu, smulkiu žvyru, keramzitu ar kaktusų žeme, kad vanduo neužsilaikytų per ilgai. Vazone būtinos drenažo skylės. Per didelio vazono rinktis nereikėtų, nes bugenvilija dažnai geriau žydi tada, kai šaknys nėra paskendusios dideliame drėgnos žemės kiekyje.
Temperatūra ir drėgmė
Bugenvilija mėgsta šilumą ir geriausiai jaučiasi maždaug 20–30 °C temperatūroje. Ji visiškai nepakenčia šalnų, todėl rudenį turi būti įnešta į vidų prieš atvėstant orams. Žiemą galima laikyti šviesioje, vėsesnėje patalpoje, apie 10–16 °C, laistant labai saikingai. Didelės oro drėgmės jai nereikia, svarbiau saulė, šiluma ir geras oro judėjimas. Lauke augalą verta saugoti nuo ilgalaikio lietaus ir šalto vėjo.
Bugenvilija
Bougainvillea glabra
Balkono
Laistymas
Bugenviliją reikia laistyti saikingai. Vasarą, kai augalas laikomas saulėtame balkone ar terasoje, laistyti gali reikėti kas kelias dienas, tačiau tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Vanduo neturi stovėti lėkštelėje, nes šaknys jautrios užmirkimui. Žiemą, jei bugenvilija peržiemojama vėsiau, laistoma labai retai – tik tiek, kad šaknys visiškai neišdžiūtų. Per dažnas laistymas dažnai lemia silpną žydėjimą ir lapų geltonavimą.
Šviesa
Bugenvilijai reikia labai daug tiesioginės saulės. Ji geriausiai žydi pietiniame, pietvakarių ar vakariniame balkone, kur gauna bent 5–6 valandas saulės per dieną. Per mažai šviesos gaunantis augalas dažnai augina lapus, bet beveik nežydi. Jei bugenvilija pavasarį išnešama į lauką po žiemojimo patalpoje, prie stiprios saulės ją reikia pratinti palaipsniui. Staigus perkėlimas į kaitrą gali nudeginti lapus.
Bugenvilija yra vienas įspūdingiausių šiltojo sezono augalų balkonams, terasoms ir saulėtoms kiemo vietoms. Ji labiausiai vertinama dėl itin ryškių spalvų, kurios dažnai klaidingai laikomos žiedais. Iš tikrųjų tikrieji bugenvilijos žiedai yra maži, dažniausiai balkšvi arba gelsvi, o ryškiausia augalo dalis yra spalvingos pažiedės. Jos gali būti violetinės, rožinės, raudonos, oranžinės, baltos, gelsvos ar purpurinės. Būtent šios popierių primenančios pažiedės suteikia augalui išskirtinį dekoratyvumą ir padeda sukurti pietietišką, atostogas primenančią nuotaiką.
Dažnai auginama rūšis yra Bougainvillea glabra, dar vadinama popierine gėle. Natūraliai ši rūšis kilusi iš Brazilijos, tačiau dėl grožio ir atsparumo karščiui plačiai auginama šiltuose kraštuose visame pasaulyje. Ten, kur žiemos švelnios, bugenvilija gali augti kaip vijoklinis krūmas prie sienų, tvorų ar pergolių. Lietuvos klimato sąlygomis ji dažniausiai auginama vazone kaip sezoninis balkono, terasos arba oranžerijos augalas, nes šalnų ir žiemos lauke ji neištveria.
Bugenvilijos išvaizda labai priklauso nuo auginimo būdo. Ji gali būti formuojama kaip krūmelis, mažas medelis arba vijoklinis augalas ant atramos. Jos ūgliai dažnai būna ilgi, lankstūs, su dygliais, todėl augalą galima nukreipti prie grotelių ar kitų atramų. Lapai dažniausiai žali, ovalūs, gana paprasti, bet ryškios pažiedės visiškai pakeičia bendrą vaizdą. Žydėjimo metu bugenvilija atrodo labai gausiai apsipylusi spalva, ypač jei gauna daug saulės ir nėra perlaistoma.
Šis augalas labai mėgsta šviesą. Kuo daugiau tiesioginės saulės gauna bugenvilija, tuo didesnė tikimybė, kad ji gausiai žydės. Pavėsyje augalas gali auginti lapus ir ūglius, tačiau spalvingų pažiedžių bus mažai arba jų visai nebus. Todėl geriausia vieta bugenvilijai yra pietinis, pietvakarinis arba vakarinis balkonas, terasa ar labai šviesi oranžerija. Jei augalas pavasarį išnešamas iš patalpos į lauką, prie tiesioginės saulės jį verta pratinti palaipsniui, kad lapai nenudegtų.
Laistymo požiūriu bugenvilija skiriasi nuo daugelio kitų gausiai žydinčių balkoninių augalų. Ji nemėgsta nuolat šlapios žemės. Perlaistyta bugenvilija gali auginti daug lapų, bet prastai žydėti, o sunkesniais atvejais gali pradėti pūti šaknys. Jai geriausiai tinka laidus substratas ir režimas, kai žemė tarp laistymų šiek tiek pradžiūsta. Saikingas drėgmės stresas kartais net paskatina gausesnį žydėjimą, tačiau visiškai išdžiovinti augalo taip pat nereikėtų, ypač karštu oru mažame vazone.
Moksliniuose augalų šaltiniuose Plants of the World Online nurodo Bougainvillea glabra kaip priimtą rūšies pavadinimą ir sieja jos natūralų paplitimą su rytų bei pietų Brazilija. Ši informacija gerai paaiškina ir praktinius augalo poreikius: bugenvilija nori šilumos, ryškios šviesos, laidžios dirvos ir apsaugos nuo šalčio. Ji nėra tinkama tamsiam balkonui ar vėsiai, drėgnai vietai.
Rudenį, prieš pirmąsias šalnas, bugenviliją reikia įnešti į vidų, jei norima ją išsaugoti kitam sezonui. Žiemą ji gali ilsėtis šviesioje, vėsesnėje patalpoje, kur laistoma gerokai rečiau. Dalis lapų žiemą gali nukristi – tai nebūtinai reiškia, kad augalas žuvo. Pavasarį, kai daugėja šviesos ir šilumos, augalą galima patrumpinti, persodinti ir palaipsniui grąžinti į aktyvesnę priežiūrą. Bugenvilija nėra pats paprasčiausias balkono augalas, bet tinkamomis sąlygomis ji atsilygina labai ryškiu, egzotišku ir ilgai įsimenančiu vaizdu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausia priežastis – per mažai tiesioginės saulės arba per dažnas laistymas. Bugenvilija žydi geriausiai tada, kai gauna daug šviesos, auga laidžiame substrate ir tarp laistymų šiek tiek pradžiūsta. Per daug azoto turinčios trąšos taip pat gali skatinti lapų, o ne žiedų formavimąsi.
Lapų kritimą gali sukelti staigus vietos pakeitimas, temperatūros svyravimai, perlaistymas, perdžiūvimas arba perkėlimas į vidų rudenį. Jei augalas žiemoja vėsiau, dalinis lapų kritimas gali būti normalus. Svarbiausia patikrinti, ar šaknys nėra permirkusios, ir laikyti augalą kuo šviesesnėje vietoje.
Taip, bugenviliją galima peržiemoti šviesioje, vėsesnėje patalpoje. Geriausia temperatūra – apie 10–16 °C. Žiemą ji laistoma retai ir netręšiama. Pavasarį, kai pradeda daugėti šviesos, augalą galima patrumpinti, palaipsniui dažniau laistyti ir pratinti prie lauko sąlygų.
Jei norima auginti kaip vijoklinį arba aukštesnį augalą, atrama labai naudinga. Ūglius galima švelniai pririšti prie grotelių, lankelio ar sienelės. Be atramos bugenvilija gali augti kaip krūmas, tačiau ilgesni ūgliai dažnai išlinksta. Genėjimas padeda palaikyti kompaktiškesnę formą.
Geriausia genėti pavasarį, prieš aktyvų augimą, arba lengvai trumpinti po žydėjimo. Genėjimas padeda augalui šakotis ir palaikyti norimą formą. Reikėtų mūvėti pirštines, nes augalas turi dyglių, o sultys gali dirginti odą. Labai stipriai genėti geriau ne žydėjimo metu.
