Dėmėtoji oncidija
Oncidium sphacelatum
Dėmėtoji oncidija – įspūdingai žydinti orchidėja, kurios ilgi žiedynai primena mažų geltonų drugelių debesį. Tai gyvybingas, tačiau šviesą, gerą oro cirkuliaciją ir apgalvotą laistymą mėgstantis augalas.
Laistymas
Laistykite tada, kai didžioji substrato dalis pradžiūsta, o vazonas tampa lengvesnis, tačiau nelaukite, kol pseudogumbai ilgai raukšlėsis. Geriausia vazoną trumpam pamirkyti kambario temperatūros vandenyje arba gausiai palaistyti ir leisti viskam visiškai nutekėti. Vanduo neturi likti lėkštelėje ar augimo vietoje tarp lapų. Žiemą, esant mažiau šviesos ir vėsesnėms sąlygoms, laistykite rečiau. Dažnumą lemia substrato būklė, kambario temperatūra, vazono dydis ir oro judėjimas.
Šviesa
Šis augalas mėgsta šviesą. Dėmėtajai oncidijai reikia daug šviesos, tačiau karščiausią dienos metą tiesioginė pietinė saulė gali nudeginti lapus. Ryto ar vėlyvos popietės saulė paprastai tinka, o vidurdienį ją prireikus prislopinkite lengva užuolaida. Per mažai šviesos dažnai rodo tamsiai žali lapai, silpni nauji augimai ir nesusidarantys žiedynai. Labai ryški, gelsvėjanti ar rausvėjanti lapija kartu su sausomis dėmėmis gali reikšti per stiprią saulę.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Oncidijos paprastai laikomos netoksiškomis katėms ir šunims, todėl jos tinkamos namams, kuriuose gyvena augintiniai. Vis dėlto augintiniams nereikėtų leisti nuolat graužti lapų, žiedų ar substrato, nes prarytos augalo dalys gali sukelti virškinimo sutrikimų. Didesnį pavojų dažnai kelia ne pati orchidėja, o trąšos, kenkėjų naikinimo priemonės ir aštrios vazono dalys. Jei augintinis suėdė daug augalo arba atsirado negalavimo požymių, kreipkitės į veterinarą.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite tada, kai substratas suskaidytas, ilgai lieka šlapias, pradeda skleisti nemalonų kvapą arba šaknys nebetelpa vazone. Geriausia rinktis nedaug didesnį vazoną su geromis drenažo angomis ir stambų orchidėjų mišinį iš žievės bei kitų orui laidžių medžiagų. Persodinant pašalinkite tik negyvas, minkštas ar supuvusias šaknis, o sveikų šaknų be reikalo nejudinkite. Po procedūros augalą kelias dienas laikykite šviesiai, bet nelaistykite gausiai, kol galimi pažeidimai apdžius.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu dėmėtajai oncidijai patinka šiluma ir dienos bei nakties temperatūros skirtumas. Kambario sąlygos paprastai tinkamos, jei augalas nestovi prie šalto lango ar karšto radiatoriaus. Oro drėgmė turėtų būti vidutinė ar didesnė, tačiau vien drėgnas oras neatstoja gero vėdinimo. Drėkintuvą statykite taip, kad lapai nuolat neliktų šlapi, o vazonas nestovėtų vandenyje. Geresnę aplinką taip pat padeda sukurti augalų grupė, padėklas su akmenukais ir laisva oro cirkuliacija.
Dėmėtoji oncidija
Oncidium sphacelatum
Kambariniai
Laistymas
Laistykite tada, kai didžioji substrato dalis pradžiūsta, o vazonas tampa lengvesnis, tačiau nelaukite, kol pseudogumbai ilgai raukšlėsis. Geriausia vazoną trumpam pamirkyti kambario temperatūros vandenyje arba gausiai palaistyti ir leisti viskam visiškai nutekėti. Vanduo neturi likti lėkštelėje ar augimo vietoje tarp lapų. Žiemą, esant mažiau šviesos ir vėsesnėms sąlygoms, laistykite rečiau. Dažnumą lemia substrato būklė, kambario temperatūra, vazono dydis ir oro judėjimas.
Šviesa
Dėmėtajai oncidijai reikia daug šviesos, tačiau karščiausią dienos metą tiesioginė pietinė saulė gali nudeginti lapus. Ryto ar vėlyvos popietės saulė paprastai tinka, o vidurdienį ją prireikus prislopinkite lengva užuolaida. Per mažai šviesos dažnai rodo tamsiai žali lapai, silpni nauji augimai ir nesusidarantys žiedynai. Labai ryški, gelsvėjanti ar rausvėjanti lapija kartu su sausomis dėmėmis gali reikšti per stiprią saulę.
Oncidium sphacelatum kilusi iš šiltesnių Meksikos, Centrinės Amerikos ir šiaurinių Pietų Amerikos regionų. Gamtoje ji dažniausiai auga kaip epifitas, įsitvirtinusi ant medžių, o ne įsikūrusi įprastoje sodo žemėje. Ši rūšis prisitaikiusi prie sezoninio drėgmės svyravimo, todėl tarp laistymų jos šaknys turi šiek tiek pradžiūti. Lietuvoje ji auginama kaip kambarinė orchidėja, dažniausiai vazonuose su stambiu, orui laidžiu substratu. Dėl šiltesnės kilmės augalas nemėgsta šaltų skersvėjų ir ilgai trunkančio vėsumo.
Dėmėtoji oncidija formuoja pailgus pseudogumbus, iš kurių išauga standūs, žali, dažniausiai kelių dešimčių centimetrų ilgio lapai. Subrendęs augalas leidžia ilgus, šakotus žiedynus, galinčius iškilti gerokai aukščiau už lapiją. Žiedai paprastai būna geltoni, išmarginti rudomis ar rausvai rudomis dėmėmis, o jų forma būdinga oncidijoms – lūpa išraiškinga ir platesnė už kitus vainiklapius. Žydėjimo metu vienas žiedynas gali išskleisti daug smulkių žiedų. Pseudogumbai taip pat padeda kaupti drėgmės ir maisto medžiagų atsargas.
Geriausiai dėmėtoji oncidija jaučiasi labai šviesioje vietoje, kur gauna daug išsklaidytos šviesos ir šiek tiek švelnios rytinės ar vakarinės saulės. Pietinė palangė tinka tik tada, kai vidurdienio saulę sušvelnina užuolaida, nes per kaitrą lapai gali nudegti. Augalą galima laikyti prie rytinio ar vakarinio lango, taip pat šviesiame kambaryje po tinkamu papildomu apšvietimu. Venkite vietos prie radiatoriaus, kondicionieriaus ar nuolat varstomų durų. Aplink augalą turėtų laisvai judėti oras, tačiau be stipraus šalto skersvėjo.
Kasdien priežiūra daugiausia reiškia augalo stebėjimą, o ne nuolatinį jo laistymą. Apžiūrėkite lapus, ar neatsirado dėmių, minkštėjimo, voratinklių ar vabzdžių, ir patikrinkite, ar vazonas nestovi vandenyje. Nudžiūvusius žiedus galima pašalinti, tačiau žalią žiedynkotį kirpkite tik tada, kai jis visiškai paruduoja arba nudžiūsta. Kartkartėmis nuvalykite dulkes nuo lapų minkšta, vos drėgna šluoste. Augimo metu orchidėjoms skirtomis trąšomis tręškite saikingai ir tik ant jau sudrėkinto substrato.
Namų sąlygomis dėmėtoji oncidija dažniausiai dauginama dalijant didesnį, gerai išsikerojusį kerą. Dalijimui tinkamiausias metas yra persodinimas, kai augalas aktyviai leidžia naujus augimus ir nėra žydėjimo piko metu. Kiekvienoje dalyje turėtų likti keli sveiki pseudogumbai, gyvos šaknys ir bent vienas augantis ūglis. Pjūviams naudokite švarų, dezinfekuotą įrankį, o dalis sodinkite į tinkamą orchidėjų substratą. Jaunus augalus pirmomis savaitėmis laistykite atsargiai, kad pažeistos šaknys nepradėtų pūti.
Dažniausia klaida – laistyti pagal kalendorių, nepatikrinus, ar substratas jau pradžiūvęs. Ne mažiau žalingas ir vandens kaupimasis vazono dugne, ypač jei substratas susmulkėjęs ir nepraleidžia oro. Per tamsioje vietoje oncidija gali auginti lapus, bet žydėti nenorėti, o staigi kaitri saulė gali nudeginti lapiją. Per didelės trąšų dozės pažeidžia šaknis, todėl silpnesnis tirpalas yra saugesnis pasirinkimas. Taip pat nereikėtų skubėti nupjauti žalių žiedynkočių ar sodinti augalo į paprastą universalią žemę.
Susilpnėjusią oncidiją gali pažeisti miltuotieji skydamariai, amarai, skydamariai ir voratinklinės erkės. Kenkėjai dažniausiai slepiasi lapų pažastyse, ant jaunų ūglių ar apatinėje lapų pusėje, todėl augalą verta reguliariai apžiūrėti. Perteklinė drėgmė, prastas vėdinimas ir nuolat šlapias substratas sudaro sąlygas šaknų ar lapų puviniams. Pažeistas vietas pašalinkite švariu įrankiu, sumažinkite drėkinimą ir pagerinkite oro cirkuliaciją. Pastebėję kenkėjų, augalą izoliuokite nuo kitų ir gydykite kambariniams augalams tinkama priemone pagal etiketę.
Oncidium sphacelatum žiedynai dažnai būna tokie ilgi ir gausiai išsišakoję, kad žydintis augalas tampa tikru kambario akcentu. Žiedai paprastai išsilaiko gana ilgai, o tinkamomis sąlygomis augalas gali žydėti ne vieną kartą per savo gyvenimą. Pseudogumbai yra ne tik dekoratyvi augalo dalis, bet ir natūralus vandens bei maisto medžiagų rezervuaras. Jie neturėtų būti nuolat raukšlėti, tačiau nedidelis jų susitraukimas tarp laistymų nebūtinai reiškia problemą. Naujas augimas dažnai parodo, kad augalas sėkmingai prisitaikė prie vietos.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai trūksta šviesos, augalas nepatiria pakankamo dienos ir nakties temperatūros skirtumo arba dar nėra subrandinęs stipraus naujo augimo. Perkelkite ją į šviesesnę vietą, bet saugokite nuo kaitrios vidurdienio saulės.
Galima, jei jūsų vanduo nėra labai kietas ir augalas po laistymo gerai nusausinamas. Jei ant substrato ar vazono kraštų kaupiasi baltos nuosėdos, naudokite filtruotą, lietaus arba kitą minkštesnį vandenį.
Nedidelis susiraukšlėjimas gali atsirasti tarp laistymų, tačiau stiprus ir ilgalaikis raukšlėjimasis dažnai rodo drėgmės trūkumą arba pažeistas šaknis. Patikrinkite šaknis ir substratą, tada laistykite tik tada, kai mišinys pradžiūvęs, bet dar ne visiškai išdžiūvęs.
