Egzotiniai

Dvispalvis kaladis

Caladium bicolor

Dvispalvis kaladis žavi plonais, širdies formos lapais, išmargintais rausvais, baltais, žaliais ar rožiniais atspalviais. Tai ryškus tropinis augalas, puikiai pagyvinantis šviesią kambario vietą, tačiau jam reikia šiek tiek daugiau dėmesio nei ištvermingiems žalialapiams augalams.

Laistymas

Aktyvaus augimo metu laistykite, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei visiškai perdžiūti. Vandens perteklių iš padėklo visada išpilkite. Rudenį, augalui ruošiantis ramybei, laistymą palaipsniui mažinkite, o visiškai nudžiūvus lapams beveik nutraukite.

Šviesa

Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Rinkitės šviesią vietą su ryškia išsklaidyta šviesa. Rytinė ar švelni vakarinė saulė paprastai tinka, tačiau nuo kaitrios vidurdienio saulės lapus reikėtų saugoti. Per tamsioje vietoje kaladis praranda spalvų ryškumą ir ištįsta.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Dvispalvis kaladis yra nuodingas prarijus žmonėms ir augintiniams. Jo audiniuose yra netirpių kalcio oksalato kristalų, galinčių sudirginti burną ir gerklę, todėl augalą laikykite vaikams bei gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Genėdami ar persodindami jautresni žmonės gali mūvėti pirštines.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui, arba tada, kai vazonas tampa per ankštas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo angomis ir purų, laidų substratą. Gumbą sodinkite negiliai – per giliai pasodintas jis gali pradėti pūti.

Temperatūra ir drėgmė

Kaladis mėgsta šilumą: aktyvaus augimo metu jam tinka maždaug 20–28 °C temperatūra. Saugokite nuo šaltų skersvėjų ir nelaikykite vėsesnėje nei maždaug 15 °C vietoje. Aukštesnė oro drėgmė padeda išlaikyti gražius lapus, todėl praverčia oro drėkintuvas arba drėgnesnė, bet gerai vėdinama patalpa.

Priežiūros pasas

Dvispalvis kaladis

Caladium bicolor

Egzotiniai

Laistymas

Šviesa

Rinkitės šviesią vietą su ryškia išsklaidyta šviesa. Rytinė ar švelni vakarinė saulė paprastai tinka, tačiau nuo kaitrios vidurdienio saulės lapus reikėtų saugoti. Per tamsioje vietoje kaladis praranda spalvų ryškumą ir ištįsta.

Apie augalą

Dvispalvis kaladis (Caladium bicolor) kilęs iš tropinių Pietų Amerikos regionų, ypač Brazilijos, kur auga šiltuose ir drėgnuose miškuose. Gamtoje jis dažniausiai įsitvirtina po aukštesnių augalų lajomis, todėl gauna daug išsklaidytos šviesos, bet yra apsaugotas nuo kaitrios vidurdienio saulės. Mūsų kraštuose kaladis dažniausiai auginamas kaip kambarinis ar sezoninis egzotinis augalas.

Pagrindinis jo grožis – dideli, ploni, strėlės arba širdies formos lapai. Priklausomai nuo veislės, jų fonas gali būti šviesiai ar tamsiai žalias, o gyslos ir dėmės – baltos, kreminės, rausvos, rožinės ar raudonos. Lapai auga iš požeminio gumbo, todėl tinkamomis sąlygomis augalas gana greitai suformuoja įspūdingą lapų kupstą. Kaladis paprastai auginamas dėl lapų, o ne dėl žiedų: jo žiedynas panašus į kitų ajerinių šeimos augalų burbuolę ir dažnai nėra pagrindinis dekoratyvinis akcentas.

Priežiūros esmė

Kaladžiui geriausiai tinka šviesi vieta su ryškia, bet išsklaidyta šviesa. Rytinė saulė dažniausiai nekenkia, tačiau nuo kaitrios pietinės saulės lapai gali nudegti, išblukti arba susisukti. Per tamsioje vietoje spalvos tampa ne tokios ryškios, lapkočiai ištįsta, o nauji lapai būna mažesni.

Aktyvaus augimo metu žemė turėtų būti tolygiai lengvai drėgna, bet ne permirkusi. Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, ir visada išpilkite vandens perteklių iš vazono padėklo. Geriausiai tinka purus, laidus substratas, kuriame yra durpių arba kokoso plaušo, perlito ir šiek tiek komposto. Vazonas privalo turėti drenažo angą. Augimo laikotarpiu kaladį galima tręšti silpnu skystų trąšų tirpalu maždaug kas dvi–keturias savaites, tačiau pertręšti nereikėtų.

Ramybės laikotarpis

Rudenį kaladis dažnai pradeda gelsti ir mesti lapus. Tai nebūtinai reiškia ligą – augalas pereina į natūralią ramybės būseną. Vėstant orams laistymą palaipsniui mažinkite, o visiškai nudžiūvus lapams nustokite laistyti arba laistykite tik tiek, kad gumbas nesusiraukšlėtų. Ramybės metu gumbą galima palikti vazone sausoje, šiltoje vietoje arba atsargiai išimti ir laikyti sausame substrate. Pavasarį, pasirodžius naujiems daigams, laistymą vėl didinkite palaipsniui.

Dažnos klaidos

• Perlaistymas yra viena dažniausių problemų. Nuolat šlapias substratas gali sukelti gumbo puvinį, ypač vėsiu metų laiku.

• Staigus perkėlimas į kaitrią saulę nudegina plonus lapus, todėl prie šviesesnės vietos augalą pratinkite palaipsniui.

• Šaltas oras, skersvėjai ir temperatūros svyravimai gali paskatinti lapų vytimą bei ankstyvą ramybės laikotarpį.

• Lapų purškimas kietu vandeniu gali palikti dėmes. Geriau palaikyti drėgnesnį orą oro drėkintuvu arba pastačius vazoną ant padėklo su akmenukais ir vandeniu.

Įdomūs faktai

Kaladžių veislių pasirinkimas labai platus – kai kurios turi beveik permatomus baltus lapus, kitos išsiskiria ryškiai raudonomis gyslomis ar kontrastingais žaliais pakraščiais. Lapų raštas priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo šviesos: tinkamai apšviestas augalas dažnai išlaiko sodresnes spalvas. Nors kaladis kambaryje paprastai auginamas vazone, šiltuose kraštuose jo gumbai gali būti sodinami ir lauke, apsaugotoje, drėgnoje vietoje.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Jei gelsta keli seni lapai rudenį, augalas gali natūraliai ruoštis ramybės laikotarpiui. Jei gelsta daug lapų augimo metu, dažniausiai kalta per šlapia žemė, prastas drenažas, šaltis arba per tamsi vieta.

Šiltuoju metų laiku jį galima išnešti į lauką ar auginti vazone, pasirinkus nuo tiesioginės vidurdienio saulės ir vėjo apsaugotą vietą. Temperatūrai nukritus, augalą būtina grąžinti į šiltą patalpą.

Dažniausiai tai normalus ramybės laikotarpis. Laistykite labai saikingai arba visai nelaistykite, laikykite gumbą šiltai ir pavasarį, pasirodžius naujiems daigams, palaipsniui atnaujinkite laistymą.