← Grįžti į katalogą
Gvajava nuotrauka
Egzotiniai

Gvajava

Psidium guajava

Gvajava – kvapnus, greitai augantis egzotinis vaismedis, kurį galima auginti ir vazone. Ji džiugina blizgiais lapais, baltais žiedais bei aromatingais vaisiais, tačiau namuose jai reikia daug šviesos ir šilumos.

Laistymas

Laistykite gausiai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, ir palaukite, kol pro vazono skylutes išbėgs vandens perteklius. Po kelių minučių išpilkite vandenį iš padėklo. Vasarą, ypač laikant lauke, drėgmės reikės daugiau, o žiemą laistykite rečiau, atsižvelgdami į temperatūrą ir šviesą. Geriausia naudoti nusistovėjusį, kambario temperatūros vandenį.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Gvajavai reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Pietinė, pietrytinė ar pietvakarinė palangė jai tinkamiausia, o žiemą gali prireikti papildomo augalų apšvietimo. Po žiemos prie ryškios saulės augalą pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Gvajavos vaisiai paprastai laikomi tinkamais maistui žmonėms, tačiau augalų dalių vartojimas augintiniams nėra tinkamas būdas juos gydyti ar maitinti. Jei augintinis suėdė daug lapų, sėklų ar neprinokusių vaisių ir pasireiškė negalavimai, kreipkitės į veterinarą. Saugokite augalą nuo gyvūnų, kurie mėgsta kramtyti žalumynus.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Jauną gvajavą persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba pradeda lįsti pro drenažo angas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su skylėmis ir laidų, maistingą substratą. Per didelis indas ilgiau išlaiko drėgmę ir didina šaknų puvinio riziką. Senesniam augalui galima kasmet pakeisti viršutinį žemių sluoksnį, o persodinti rečiau, jei šaknys dar turi vietos.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu gvajavai patinka šiluma, maždaug 20–30 °C temperatūra ir gera oro cirkuliacija. Žiemą laikykite ją šviesioje, kiek vėsesnėje vietoje, tačiau saugokite nuo šalčio ir staigių temperatūros pokyčių. Sausas šildomų patalpų oras gali skatinti voratinklinių erkių atsiradimą, todėl padeda oro drėkintuvas arba šalia pastatytas vandens indas. Purkšdami lapus stenkitės, kad jie greitai nudžiūtų.

Gvajava (Psidium guajava) kilusi iš atogrąžų Amerikos, tačiau šiandien plačiai auginama daugelyje šiltų pasaulio kraštų. Ji ypač paplitusi Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Karibų regione bei Pietryčių Azijoje. Natūraliai augalas mėgsta šiltą klimatą, saulėtas vietas ir gana tolygų drėgmės režimą. Gamtoje gvajava gali augti kaip krūmas arba nedidelis medis. Lietuvos sąlygomis ji auginama vazone, žiemos sode ar šiltnamyje, nes mūsų šalčių lauke nepakelia.

Gvajava yra visžalis arba trumpam lapus numetantis krūmas ar nedidelis medis, dažniausiai išauginantis daug šakelių. Jos lapai pailgi, standūs, sodriai žali ir maloniai kvepia patrinti. Jaunos šakelės dažnai turi varinį ar rausvą atspalvį, o žievė su amžiumi gali šiek tiek sluoksniuotis. Balti žiedai turi ryškius kuokelius ir skleidžia švelnų aromatą. Vaisiai būna apvalūs arba kriaušiški, žalsvi, gelsvi ar rausvi, o minkštimas gali būti baltas, rausvas arba rožinis.

Geriausia gvajavos vieta – pats šviesiausias kambarys, įstiklintas balkonas, oranžerija arba šildomas šiltnamis. Ji turėtų stovėti prie pietų ar pietvakarių lango, tačiau po ilgesnio žiemojimo tamsiau augalą prie kaitrios saulės pratinkite palaipsniui. Vasarą vazoną galima išnešti į lauką, parinkus nuo stipraus vėjo apsaugotą vietą. Gvajavai reikia erdvės, nes ji greitai leidžia naujus ūglius ir gali išsikraipyti, jei nuolat remiasi į sieną ar užuolaidas. Venkite šaltų skersvėjų ir vietų prie veikiančio radiatoriaus.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemėms visiškai perdžiūti. Šiltuoju sezonu gvajava aktyviai auga, todėl ją laistykite dažniau ir kas kelias savaites patręškite vaisiniams ar žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Vasarą naudinga retkarčiais nupurkšti lapus minkštu vandeniu, jei oras labai sausas. Pavasarį patrumpinkite per ilgus ūglius ir pašalinkite silpnas šakeles, kad vainikas taptų tankesnis. Nukritusius lapus ir vaisių likučius nuo substrato reguliariai surinkite.

Gvajava dauginama sėklomis, auginiais arba skiepijant, tačiau mėgėjams paprasčiausias būdas dažniausiai yra sėklos. Jas iš šviežio vaisiaus išimkite, nuplaukite ir pasėkite į lengvą, laidų substratą. Sėkloms reikalinga šiluma, pastovi, bet ne per didelė drėgmė ir šviesi vieta. Iš sėklų išaugę augalai gali skirtis nuo motininio augalo, o iki žydėjimo bei derėjimo gali tekti palaukti. Vegetatyviškai padauginta gvajava paprastai išlaiko pasirinktos veislės savybes, bet įsišaknijimas ne visada būna sėkmingas.

Dažniausia klaida – gvajavos laikymas per tamsioje vietoje, todėl ūgliai ištįsta, lapai tampa retesni, o žiedų gali visai nebūti. Ne mažiau žalingas nuolatinis vandens perteklius, ypač sunkiame vazone su prastu drenažu. Žiemą augalas dažnai perlaistomas, nes vėsiau ir jis sunaudoja mažiau drėgmės. Staigus perkėlimas iš kambario į kaitrią saulę gali nudeginti lapus. Taip pat venkite dažnai keisti vazono vietą, nes gvajava į šviesos pokyčius reaguoja lapų kritimu.

Gvajavą gali pulti amarai, voratinklinės erkės, tripsai ir skydamariai, ypač kai patalpose šilta, sausa ir trūksta oro judėjimo. Kenkėjus dažniausiai pirmiausia pastebėsite ant jaunų ūglių, lapų apačioje arba prie lapkočių. Nedidelį jų kiekį nuplaukite vandeniu ir nuvalykite drėgna servetėle, o stipriau pažeistas augalo dalis pašalinkite. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvimą, kurį išduoda vystantys lapai ir nemalonus substrato kvapas. Įtartiną augalą atskirkite nuo kitų ir priežiūrą koreguokite pagal pažeidimo priežastį.

Gvajavos vaisiai valgomi švieži, iš jų gaminamos sultys, tyrės, desertai ir aromatingos uogienės. Vaisių minkštime dažnai būna daug smulkių sėklų, tačiau jos taip pat gali būti vartojamos. Gvajavos lapai įvairiose šalyse naudojami tradiciniams užpilams, nors kambarinio augalo lapų savarankiškai gydymui vartoti nereikėtų. Šiltomis sąlygomis augalas gali žydėti ir derėti daugiau nei vieną kartą per metus. Vazoninę gvajavą verta genėti, nes kompaktiškas vainikas ne tik patrauklesnis, bet ir patogesnis prižiūrėti.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, gvajava gerai auga vazone, jei gauna daug tiesioginės šviesos, šilumos ir reguliariai genima. Vazone augalas išlieka kompaktiškesnis, tačiau derėjimui gali reikėti daugiau kantrybės nei auginant šiltame grunte.

Lapus gali paskatinti perlaistymas, staigus vietos ar temperatūros pasikeitimas, šviesos trūkumas ir šaltas skersvėjis. Patikrinkite substrato drėgmę, šaknų būklę ir perkelkite augalą į šviesesnę, stabilesnę vietą.

Ryškaus ramybės periodo jai nebūtina sudaryti, tačiau žiemą dėl trumpesnių dienų augimas natūraliai sulėtėja. Tuo metu mažinkite laistymą ir tręšimą, laikykite augalą kuo šviesiau bei saugokite nuo šalčio.