Japoninis cikadas
Cycas revoluta
Japoninis cikadas – lėtai augantis, išraiškingas augalas su tvirtu kamienu ir standžių, plunksniškų lapų skrotele. Jis primena palmę, tačiau iš tikrųjų priklauso senai cikadinių augalų grupei ir namuose gali tapti ilgaamžiu, įspūdingu akcentu.
Laistymas
Laistykite saikingai, kai viršutinė substrato dalis aiškiai pradžiūsta, tačiau neleiskite visam šaknų gumului ilgai išdžiūti. Kiekvieną kartą palaistykite gausiau, kad vanduo išbėgtų pro vazono skyles, ir po kelių minučių išpilkite likutį iš lėkštelės. Žiemą, esant mažiau šviesos ir vėsiau, laistymo dažnį sumažinkite. Geriau palaistyti rečiau, bet tinkamai, nei dažnai sudrėkinti tik paviršių.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Japoniniam cikadui reikia daug šviesos ir jis gerai jaučiasi tiesioginėje saulėje, jei prie jos pripratintas palaipsniui. Tamsesnėje vietoje augimas sulėtėja, lapai gali būti silpnesni, o nauja skrotelė – ne tokia tanki. Karščiausią vasaros vidurdienio saulę už stiklo prireikus šiek tiek prislopinkite, ypač po augalo perkėlimo iš mažiau apšviestos vietos.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Japoninis cikadas yra nuodingas žmonėms ir gyvūnams. Visose augalo dalyse yra toksinių medžiagų, o ypač pavojingos gali būti sėklos; prarijus augalo dalių gali pasireikšti stiprūs virškinimo sutrikimai ir kiti apsinuodijimo požymiai. Laikykite jį vaikams, šunims, katėms ir kitiems augintiniams nepasiekiamoje vietoje. Įtarę apsinuodijimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite retai, maždaug kas kelerius metus arba tada, kai šaknys aiškiai užpildo vazoną. Geriausias laikas tam – pavasaris, prieš naujo augimo pradžią. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylėmis ir laidų substratą palmėms, sukulentams arba kitą mišinį, į kurį įmaišyta stambesnių mineralinių dalelių. Persodinant stenkitės nepažeisti šaknų ir neužkasti kamieno giliau nei jis augo anksčiau. Po darbo palaistykite saikingai ir kelias savaites netręškite.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu cikadas mėgsta šilumą, tačiau svarbiau už labai aukštą temperatūrą yra gera šviesa ir vėdinimas. Žiemą laikykite jį šviesiai, toliau nuo šaltų skersvėjų ir įkaitusių radiatorių. Įprasta kambario oro drėgmė dažniausiai tinka, todėl nuolat purkšti lapų nebūtina. Jei oras labai sausas, drėgmę geriau didinti pastačius vazoną ant padėklo su akmenukais ir vandeniu, užtikrinant, kad vazono dugnas nesiektų vandens.
Japoninis cikadas
Cycas revoluta
Egzotiniai
Laistymas
Laistykite saikingai, kai viršutinė substrato dalis aiškiai pradžiūsta, tačiau neleiskite visam šaknų gumului ilgai išdžiūti. Kiekvieną kartą palaistykite gausiau, kad vanduo išbėgtų pro vazono skyles, ir po kelių minučių išpilkite likutį iš lėkštelės. Žiemą, esant mažiau šviesos ir vėsiau, laistymo dažnį sumažinkite. Geriau palaistyti rečiau, bet tinkamai, nei dažnai sudrėkinti tik paviršių.
Šviesa
Japoniniam cikadui reikia daug šviesos ir jis gerai jaučiasi tiesioginėje saulėje, jei prie jos pripratintas palaipsniui. Tamsesnėje vietoje augimas sulėtėja, lapai gali būti silpnesni, o nauja skrotelė – ne tokia tanki. Karščiausią vasaros vidurdienio saulę už stiklo prireikus šiek tiek prislopinkite, ypač po augalo perkėlimo iš mažiau apšviestos vietos.
Japoninis cikadas (Cycas revoluta) kilęs iš pietų Japonijos, įskaitant Kiusiu, Šikoku ir Ryukiu salas, taip pat natūraliai auga kai kuriose Kinijos vietovėse. Laukinėje gamtoje jis dažniausiai aptinkamas šiltuose, sausuose pakrančių miškuose ir atvirose, gerai drenuojamose vietose. Šis augalas priklauso cikadiniams, o ne tikrosioms palmėms, nors išvaizda į jas panaši. Cikados Žemėje auga nuo labai senų laikų ir dažnai vadinamos gyvosiomis fosilijomis. Lietuvos klimatas jam per šaltas, todėl dažniausiai auginamas kaip kambarinis, oranžerijų arba vasarą į lauką išnešamas augalas.
Japoninis cikadas formuoja storą, trumpą kamieną, kuris su amžiumi gali šakotis ir padengti visą augalo pagrindą primenančiais lapų pagrindų likučiais. Iš viršūnės auga standžių, išlenktų, plunksniškų lapų skrotelė. Jauni lapai išsiskleidžia susisukę ir būna šviesesni, tačiau vėliau tampa tamsiai žali, blizgūs bei gana kieti. Augimas labai lėtas, todėl kambaryje augalas ilgai išlieka kompaktiškas. Lapų pakraščiai gali būti dygūs, o senesni lapai palaipsniui gelsta ir nudžiūsta, juos galima atsargiai pašalinti.
Cikadui parinkite šviesiausią namų vietą, geriausia prie pietinio, pietrytinio ar pietvakarinio lango. Prie intensyvios saulės augalą pratinkite palaipsniui, ypač jei jis buvo augintas toliau nuo lango, kad lapai nenudegtų. Vasarą vazoną galima išnešti į balkoną ar terasą, tačiau rinkitės vietą, apsaugotą nuo stipraus vėjo ir ilgalaikio lietaus. Nestatykite jo prie radiatoriaus, kondicionieriaus oro srauto ar tamsiame kampe. Pasukite vazoną kas kelias savaites, kad skrotelė augtų tolygiai ir augalas nesvirtų į vieną pusę.
Laistykite tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis gerai pradžiūsta, o vandens perteklių iš lėkštelės visada išpilkite. Laistant stenkitės nepalikti vandens augimo centre, nes drėgmė ten gali paskatinti puvinį. Pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviau auga, galima tręšti silpnu, palmėms ar žalialapiams augalams skirtu tirpalu, tačiau ne dažniau nei nurodyta etiketėje. Rudenį tręšimą sumažinkite arba nutraukite. Lapus nuvalykite drėgna minkšta šluoste, nenaudokite blizgiklių ir nekarpykite žalių lapų be reikalo.
Namuose japoninis cikadas dažniausiai dauginamas atžalomis, kurios kartais susidaro prie kamieno pagrindo. Atžalą galima atskirti tik tada, kai ji pakankamai stambi ir turi savo šaknų arba aiškiai susiformavusį pagrindą. Pjūvio vietą leiskite apdžiūti, o pasodintą augalą laikykite šiltai, šviesiai ir laistykite labai saikingai. Dauginimas sėklomis yra įmanomas, bet reikalauja šviežių sėklų, pastovios šilumos ir kantrybės, nes daigai auga lėtai. Kadangi cikados dažnai būna atskirų lyčių, sėkloms gauti paprastai reikalingi tinkami vyriškas ir moteriškas augalai.
Dažniausia klaida – per dažnas laistymas, ypač kai augalas laikomas sunkiame, vandens nepraleidžiančiame substrate. Nuo nuolat šlapių šaknų gali pradėti minkštėti kamienas, gelsti lapai ir vystytis puvinys. Kita problema – per mažai šviesos, dėl kurios nauji lapai būna silpnesni, reti ir ne tokie standūs. Staigus išnešimas į kaitrią saulę gali nudeginti lapus, todėl augalą reikia pratinti palaipsniui. Taip pat nereikėtų dažnai persodinti, gausiai tręšti ar nupjauti visos skrotelės vien todėl, kad vienas senas lapas pagelto.
Susilpnėjusį cikadą gali apnikti skydamariai, miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkės arba tripsai. Juos dažnai išduoda lipnūs ploteliai, balti gumulėliai, smulkūs taškeliai, sidabriškas lapų paviršius ar ploni voratinkliai. Pirmiausia augalą atskirkite nuo kitų, nuvalykite kenkėjus drėgnu tamponu ir kruopščiai apžiūrėkite lapų apačią. Jei reikia, naudokite kambariniams augalams skirtą insekticidą pagal etiketę, procedūrą pakartodami taip, kaip nurodyta. Rudi lapų galiukai dažnai susiję su sausu oru ar druskų sankaupomis, o minkštas pagrindas – su pertekliniu vandeniu ir šaknų puviniu.
Nors japoninis cikadas atrodo kaip palmė, jis yra plikasėklis augalas ir artimesnis spygliuočiams nei tikrosioms palmėms. Jo lapai gali išsilaikyti kelerius metus, todėl augalas net ir lėtai augdamas atrodo dekoratyviai. Cikados auga taip lėtai, kad naują lapų vainiką kambaryje kartais išaugina tik po ilgesnės pertraukos. Subrendę augalai gali išauginti didelius dauginimosi organus, tačiau namų sąlygomis tai pasitaiko retai. Visos augalo dalys yra nuodingos, ypač sėklos, todėl cikadą būtina laikyti atokiau nuo vaikų ir smalsių augintinių.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Cikados auga labai lėtai, todėl nauji lapai pasirodo ne kiekvieną sezoną. Patikrinkite, ar augalas gauna pakankamai šviesos, nėra perlaistytas ir ar jo šaknys nepažeistos.
Taip, vasarą jį galima išnešti į balkoną ar terasą, tačiau prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui. Saugokite nuo stipraus lietaus, vėjo ir įneškite į patalpą prieš atvėstant orams.
Pirmiausia įvertinkite laistymą ir šviesą. Gelstantys keli seni lapai gali būti natūrali senėjimo dalis, tačiau daug gelstančių lapų kartu dažnai rodo per šlapią substratą, prastą drenažą arba šaknų problemą.