← Grįžti į katalogą
Gasterija dvispalvė nuotrauka
Sukulentai ir kaktusai

Gasterija dvispalvė

Gasteria bicolor

Gasterija dvispalvė – kompaktiškas, tvirtas sukulentas, žavintis mėsingais, dėmėtais lapais ir subtiliais vamzdiškais žiedais. Tai vienas iš lengviau auginamų sukulentų, puikiai tinkantis saulėtai palangei ir pradedančiųjų kolekcijai.

Laistymas

Laistykite tik tada, kai substratas visiškai arba beveik visiškai išdžiūsta. Šiltuoju metų laiku palaistykite gausiai, kad sudrėktų visas žemės gumulas, tačiau iš padėklo likusį vandenį išpilkite. Žiemą laistykite retai ir nedideliais kiekiais, ypač jei augalas laikomas vėsiau. Vandens nepilkite į lapų skrotelės centrą.

Šviesa

Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Gasterija mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą. Tinka rytinė ar vakarinė palangė, taip pat pietinė vieta, jei augalas palaipsniui pripratinamas prie saulės. Karšta vidurdienio saulė už stiklo gali nudeginti lapus, o nuolatinis šviesos trūkumas skatina ištįsimą ir silpnina lapų raštą.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Gasterija laikoma netoksiška šunims ir katėms. Vis dėlto suėdus didesnį kiekį bet kurio kambarinio augalo gali sutrikti virškinimas, todėl augalą verta laikyti gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį arba tada, kai šaknys užpildo vazoną. Rinkitės tik šiek tiek didesnį indą su drenažo anga ir laidų kaktusams skirtą substratą, papildytą perlitu, pemza ar smulkiu žvyru. Persodinant galima atskirti ir pasodinti įsišaknijusias atžalas.

Temperatūra ir drėgmė

Gasterija gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, o žiemą gali ilsėtis vėsesnėje, tačiau nuo šalčio apsaugotoje vietoje. Jai nereikia didelės oro drėgmės, todėl purkšti lapų nerekomenduojama. Svarbiau gera oro cirkuliacija ir tai, kad vanduo neužsilaikytų skrotelėje.

Gasterija dvispalvė (Gasteria bicolor) – Pietų Afrikos kilmės sukulentas, gamtoje augantis sausose, tačiau ne visada visiškai atvirose vietose. Ji prisitaikiusi prie periodiškų sausrų, todėl lapuose kaupia vandenį ir geriau pakelia trumpą drėgmės trūkumą nei nuolat šlapią žemę. Augalas priklauso asfodelinių šeimai, kuriai taip pat priskiriami alavijai ir havortijos.

Išvaizda ir augimas

Gasterija formuoja tankią lapų skrotelę. Jos lapai stori, mėsingi, liežuvio formos, dažnai išsidėstę dviem eilėmis arba laikui bėgant sudarantys kompaktišką rozetę. Lapų spalva gali svyruoti nuo žalios iki melsvai žalios, o paviršių puošia šviesesni taškeliai, dryželiai ar nelygūs raštai. Būtent šis margumas suteikė rūšiai dvispalvės gasterijos vardą, nors konkrečių augalų išvaizda gali šiek tiek skirtis.

Subrendusi gasterija kartais išaugina ilgą žiedynkotį. Ant jo susiformuoja nusvirę, vamzdiški rausvi, oranžiniai ar žalsvi žiedai, dažnai primenantys mažus varpelius. Gamtoje juos apdulkina paukščiai. Kambaryje gasterija auga gana lėtai, tačiau tinkamomis sąlygomis gali leisti atžalas, todėl ilgainiui iš vieno augalo susiformuoja gražus kerelis.

Priežiūros esmė

Svarbiausia gasterijos priežiūros taisyklė – saikingas laistymas ir labai laidus substratas. Rinkitės kaktusams bei sukulentams skirtą žemę, į kurią galima įmaišyti perlito, smulkaus žvyro ar pemzos. Vazonas privalo turėti drenažo angą, nes užsistovėjęs vanduo prie šaknų greitai sukelia puvinį.

Laistykite tik tada, kai substratas beveik visiškai išdžiūsta. Vandeniu sudrėkinkite visą žemės gumulą, tačiau po kelių minučių išpilkite vandenį iš padėklo. Šiltuoju metų laiku augalas paprastai laistomas dažniau, o žiemą, ypač laikomas vėsiau ir mažiau apšviestai, vandens reikia labai nedaug. Nepilkite vandens į lapų skrotelės vidurį – ten susikaupusi drėgmė gali paskatinti puvimą.

Šviesa, temperatūra ir dažnos klaidos

Gasterijai patinka ryški išsklaidyta šviesa. Ji gali augti ant rytinės ar vakarinės palangės, o prie pietinės palengva pripratinta pakelia ir kelias valandas švelnios tiesioginės saulės. Staiga pastatyta į kaitrią vidurdienio saulę gali nudegti, todėl už stiklo vasarą verta ją šiek tiek pridengti. Per mažai šviesos lemia ištįsusį augimą ir blankesnį raštą.

• Dažniausia klaida – laistymas pagal nustatytą grafiką, nepatikrinus, ar žemė išdžiūvusi.

• Per didelis vazonas ilgai išlaiko drėgmę ir didina šaknų puvinio riziką.

• Tankus, durpingas substratas be papildomo drenažo gasterijai netinka.

• Žiemą šiltai laikomas augalas neturėtų būti gausiai laistomas, ypač jei trūksta šviesos.

Persodinkite pavasarį arba tada, kai šaknys užpildo vazoną. Naujas indas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį. Persodinant galima atskirti įsišaknijusias atžalas ir pasodinti jas į atskirus vazonėlius. Tręšti pakanka retai – aktyvaus augimo metu galima naudoti silpną sukulentams skirtų trąšų tirpalą, tačiau pertręšimas augalui nereikalingas.

Įdomūs faktai

Gasterijos pavadinimas kilo iš graikiško žodžio, reiškiančio „pilvą“, nes žiedai turi išsipūtusią, pilvą primenančią formą. Dėl panašios priežiūros gasterijos dažnai auginamos kartu su havortijomis ir alavijais. Jų lapai nėra tokie dygliuoti kaip daugelio alavijų, todėl augalas atrodo švelniau ir patogiai dera nedidelėse sukulentų kompozicijose.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Laistykite tik substratui beveik visiškai išdžiūvus. Vasarą tai gali būti dažniau, o žiemą – gerokai rečiau. Dažnumą lemia šviesa, temperatūra, vazono dydis ir substrato laidumas.

Dažniausiai tai rodo per didelę drėgmę, prastą drenažą arba į skrotelę patekusį vandenį. Patikrinkite šaknis, pašalinkite supuvusias dalis, persodinkite į sausą laidų substratą ir prieš vėl laistydami leiskite žemei gerai išdžiūti.

Ji gali pakelti švelnią rytinę ar vakarinę saulę, tačiau prie ryškios tiesioginės šviesos turi būti pripratinta palaipsniui. Karščiausią dienos dalį pietinėje palangėje augalą geriau šiek tiek pritemdyti.