Guzmanija

Guzmanija yra ryškus, egzotiškai atrodantis kambarinis augalas, dažniausiai auginamas dėl spalvingo žiedyno ir tvarkingos lapų skrotelės. Viena populiariausių rūšių yra Guzmania lingulata. Ji priklauso bromelijinių šeimai, kaip ir ananasas, tačiau namuose auginama ne dėl vaisių, o dėl dekoratyvios formos ir ilgai išliekančio spalvingo centro. Žiedynas gali būti raudonas, oranžinis, geltonas, rausvas ar violetinis, priklausomai nuo veislės.

Guzmanijos lapai auga skrotele, sudarydami tarsi piltuvėlį augalo centre. Ši forma nėra atsitiktinė – natūralioje aplinkoje bromelijos dažnai kaupia vandenį lapų skrotelėje, nes auga ant medžių ar kitų paviršių kaip epifitiniai augalai. Namuose tai reiškia, kad guzmanijai reikia kitokios priežiūros nei daugeliui įprastų vazoninių augalų. Jos šaknys labiau skirtos prisitvirtinti, o ne nuolat būti šlapioje žemėje, todėl užmirkęs substratas yra viena dažniausių problemų.

Šis augalas labai tinka šviesiems kambariams, biurams, vonios kambariams su langu ar šiltoms virtuvėms. Guzmanija nemėgsta tiesioginės kaitrios saulės, tačiau jai reikia pakankamai ryškios išsklaidytos šviesos. Per tamsioje vietoje žiedynas gali greičiau prarasti spalvą, o augalas augs silpniau. Rytinė arba vakarinė palangė dažniausiai tinka gerai, o pietinėje pusėje reikėtų naudoti lengvą užuolaidą arba laikyti augalą šiek tiek toliau nuo lango.

Pagal NC State Extension informaciją, Guzmania lingulata dažnai auginama kaip kambarinis augalas ir vertinama dėl ryškių pažiedžių. Būtent pažiedės, o ne tikrieji žiedai, dažniausiai suteikia augalui ilgai išliekančią spalvą. Tikrieji žiedai gali būti gana smulkūs ir trumpalaikiai, tačiau spalvinga augalo viršūnė gali išlikti dekoratyvi kelis mėnesius.

Guzmanijos laistymas turi būti atsargus. Substratas turėtų būti lengvai drėgnas, bet ne šlapias. Kai augalas aktyviai auga ir patalpa šilta, galima palaikyti šiek tiek vandens lapų skrotelėje, tačiau jį reikia reguliariai pakeisti, kad vanduo neužsistovėtų. Jei kambaryje vėsu, geriau vandens skrotelėje nelaikyti ilgai, nes tai gali skatinti puvinį. Substratą reikia laistyti saikingai, kai jis pradeda džiūti.

Guzmanijai svarbus purus ir laidus substratas. Įprasta sunki žemė jai netinka, nes ilgai išlieka šlapia. Geriau naudoti bromelijoms, orchidėjoms arba epifitiniams augalams tinkamą mišinį, kuriame yra žievės, perlito, kokoso plaušo ar kitų orą praleidžiančių medžiagų. Vazone būtinos drenažo skylės. Jei augalas pasodintas į dekoratyvinį indą be skylučių, vanduo gali kauptis dugne ir sukelti šaknų pažeidimus.

Po žydėjimo guzmanijos motininė skrotelė pamažu pradeda silpti. Tai natūralus bromelijų gyvenimo ciklas, o ne priežiūros klaida. Dažniausiai augalas šalia pagrindo pradeda leisti atžalas, vadinamas vaikais. Kai jos paauga ir tampa pakankamai stiprios, jas galima atskirti ir pasodinti atskirai arba palikti augti šalia motininio augalo. Naujos atžalos gali žydėti tik po kelerių metų, todėl guzmanija moko šiek tiek kantrybės.

Guzmanija mėgsta šiltą ir drėgnesnę aplinką. Labai sausame ore lapų galiukai gali pradėti ruduoti, o augalas gali atrodyti mažiau gyvybingas. Jei patalpoje sausas oras, ypač šildymo sezono metu, galima naudoti oro drėkintuvą, laikyti augalą toliau nuo radiatoriaus arba grupuoti su kitais augalais. Purškimas gali trumpam padidinti drėgmę, bet svarbu, kad lapai ilgai neliktų šlapi vėsioje ar prastai vėdinamoje vietoje.

Pagal ASPCA duomenis, guzmanija, dar vadinama Scarlet Star, laikoma netoksiška katėms ir šunims. Tai geras pasirinkimas namams su augintiniais, tačiau vis tiek nereikėtų leisti gyvūnams nuolat graužti lapų. Net saugūs augalai, suvalgyti didesniais kiekiais, jautresniems gyvūnams gali sukelti lengvą virškinimo sudirgimą.

Guzmanija yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori ryškaus, egzotiško, bet ne per daug didelio augalo. Ji ypač tinka kaip spalvingas interjero akcentas, nes žiedynas ilgai išlieka dekoratyvus. Svarbiausia jai suteikti šiltą vietą, ryškią išsklaidytą šviesą, purų substratą ir vengti užmirkimo. Tinkamai prižiūrima guzmanija ilgai puošia namus, o vėliau gali palikti naujas atžalas, iš kurių išaugs kitas augalo etapas.