Hipeastrumas
Hippeastrum vittatum
Hipeastrumas – įspūdingas svogūninis kambarinis augalas, dažnai pradžiuginantis dideliais žiedais tada, kai namuose labiausiai trūksta spalvų. Tinkamai prižiūrimas jis gali žydėti ne vieną sezoną ir kasmet tapti vis gražesnis.
Laistymas
Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu laistykite saikingai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Vandenį pilkite palei vazono kraštą, ne ant svogūno kaklelio, o po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Žydėjimui pasibaigus, lapams natūraliai gelstant, laistymą palaipsniui mažinkite. Ramybės metu substratas turi būti beveik sausas; jei vazonas laikomas šilčiau, kartais pakanka labai nedidelio kiekio vandens, kad svogūnas visiškai nesusiraukšlėtų.
Šviesa
Šis augalas mėgsta šviesą. Hipeastrumui reikia daug šviesos. Geriausiai tinka šviesi palangė, kur augalas gauna kelias valandas tiesioginės rytinės ar vakarinės saulės. Pietinėje pusėje vasarą per kaitriausią vidurdienį pravers lengvas užuolaidos šešėlis, ypač žydėjimo metu. Pakankamas apšvietimas padeda lapams išlikti tvirtiems, o svogūnui – sukaupti energijos kitam sezonui. Tamsioje vietoje lapai ištįsta, žiedynstiebiai gali išvirsti, o žydėjimas tampa ne toks gausus.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Hipeastrumas nėra saugus augintiniams ir mažiems vaikams, jei jo dalių suvalgoma. Ypač svarbu saugoti svogūną, nes jame gali būti daugiau dirginančių ir nuodingų medžiagų nei lapuose ar žieduose. Vazoną laikykite gyvūnams ir vaikams nepasiekiamoje vietoje, o persodindami mūvėkite pirštines ir nusiplaukite rankas. Jei augalas buvo sukramtytas ar prarytas, kreipkitės į veterinarą arba gydytoją ir, jei įmanoma, nurodykite tikslų augalo pavadinimą.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite kas kelerius metus arba tada, kai substratas susidėvi, vazonas tampa nestabilus ar svogūnas išaugina daug atžalų. Patogiausia tai daryti ramybės laikotarpiu arba prieš naujo augimo pradžią. Rinkitės tik šiek tiek didesnį, stabilų vazoną su drenažo anga ir laidų substratą kambariniams svogūniniams augalams. Svogūną sodinkite taip, kad maždaug viršutinė jo dalis liktų virš žemės. Po persodinimo iš pradžių laistykite labai saikingai, kol pasirodys naujas augimas.
Temperatūra ir drėgmė
Augimo metu hipeastrumas gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, tačiau žydėjimas ilgiau trunka vėsesnėje, nuo skersvėjų apsaugotoje patalpoje. Ramybės laikotarpiui naudinga vėsesnė vieta, kur temperatūra nėra aukšta ir augalas negauna daug drėgmės. Tikslių tropinės drėgmės sąlygų jam nereikia, todėl lapų purkšti paprastai nebūtina. Svarbesnė gera oro cirkuliacija ir tai, kad po laistymo ant svogūno bei lapų pagrindo neužsilaikytų vanduo.
Hipeastrumas
Hippeastrum vittatum
Kambariniai
Laistymas
Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu laistykite saikingai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta. Vandenį pilkite palei vazono kraštą, ne ant svogūno kaklelio, o po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Žydėjimui pasibaigus, lapams natūraliai gelstant, laistymą palaipsniui mažinkite. Ramybės metu substratas turi būti beveik sausas; jei vazonas laikomas šilčiau, kartais pakanka labai nedidelio kiekio vandens, kad svogūnas visiškai nesusiraukšlėtų.
Šviesa
Hipeastrumui reikia daug šviesos. Geriausiai tinka šviesi palangė, kur augalas gauna kelias valandas tiesioginės rytinės ar vakarinės saulės. Pietinėje pusėje vasarą per kaitriausią vidurdienį pravers lengvas užuolaidos šešėlis, ypač žydėjimo metu. Pakankamas apšvietimas padeda lapams išlikti tvirtiems, o svogūnui – sukaupti energijos kitam sezonui. Tamsioje vietoje lapai ištįsta, žiedynstiebiai gali išvirsti, o žydėjimas tampa ne toks gausus.
Hippeastrum vittatum priklauso amarilinių (Amaryllidaceae) šeimai ir yra kilęs iš Pietų Amerikos, ypač Brazilijos bei aplinkinių regionų. Ši rūšis natūraliai auga vietovėse, kur kaitrų ir drėgnesnį augimo laikotarpį keičia sausesnis ramybės metas. Prekyboje hipeastrumai dažnai vadinami amariliais, nors tikrieji amariliai priklauso kitai genčiai. Lietuvoje augalas paprastai auginamas vazone, o vasarą gali būti išnešamas į lauką. Jo gyvenimo ritmą svarbu suprasti: po žydėjimo augalas kaupia maisto medžiagas svogūnėlyje, o vėliau jam reikalingas poilsis.
Hipeastrumas išaugina stambų, kriaušės formos svogūną, iš kurio dažniausiai kyla keli ilgi, diržiški, ryškiai žali lapai. Žiedynstiebis būna storas, tvirtas ir tuščiaviduris, o jo viršūnėje išsiskleidžia keli dideli, trimito formos žiedai. Žiedų spalva priklauso nuo veislės ar formos: jie gali būti balti, raudoni, rausvi, dryžuoti arba įvairiai marginti. Dažnai augalas pražysta prieš išleisdamas lapus, todėl žiedynas atrodo ypač ryškus. Po žydėjimo lapai toliau auga ir maitina kitų metų žiedus.
Geriausiai hipeastrumui tinka labai šviesi palangė prie pietrytinio, pietinio ar pietvakarinio lango. Kol augalas žydi, nuo kaitrios vidurdienio saulės jį galima šiek tiek pridengti, kad žiedai ilgiau neišbluktų ir neperkaistų. Vazoną verta laikyti atokiau nuo radiatorių, karšto oro srauto ir skersvėjų. Žiedynstiebis gali pasvirti į lango pusę, todėl vazoną kas kelias dienas pasukite nedideliu kampu. Žydintį augalą galima trumpam pastatyti toliau nuo lango, tačiau pernelyg tamsioje vietoje žiedai greičiau nusilps.
Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, ir stenkitės nepalikti vandens svogūno centre ar lėkštelėje. Vandenį pilkite palei vazono kraštą, kad svogūno kaklelis liktų sausas. Aktyvaus augimo metu kas kelias savaites galima tręšti žydintiems svogūniniams augalams skirtomis trąšomis, naudojant pagal etiketę paruoštą tirpalą. Nudžiūvusius žiedus nukirpkite, tačiau žiedynstiebį palikite, kol visiškai pagels ir sudžius. Lapams augant svarbiausia šviesa, saikinga drėgmė ir kantrybė, nes būtent tada svogūnas sukaupia energiją kitam žydėjimui.
Hipeastrumas dažniausiai dauginamas atskiriant prie motininio svogūno susiformavusius svogūnėlius. Juos atskirkite persodinimo metu, kai augalas ilsisi arba tik pradeda naują augimo ciklą, ir sodinkite į nedidelius vazonėlius su laidžiu substratu. Jauni svogūnėliai pirmuosius metus ar kelerius gali nežydėti, nes turi užauginti pakankamą dydį ir sukaupti atsargų. Sėklomis dauginti galima, tačiau tai lėtas būdas, o palikuonių žiedų spalva nebūtinai bus tokia pati kaip motininio augalo. Pjaustyti svogūną verta tik patyrusiam augintojui.
Dažniausia klaida – per dažnas laistymas, ypač ramybės laikotarpiu, kai augalui reikia gerokai mažiau vandens. Pavojinga ir sodinti svogūną per giliai: viršutinė jo dalis turėtų likti virš substrato paviršiaus. Per mažai šviesos lemia silpnus, ištįsusius lapus ir menką žydėjimą, o pernelyg gausus azoto tręšimas skatina lapus vietoj žiedų. Nereikėtų skubiai nupjauti žalių lapų po žydėjimo, nes jie maitina svogūną. Taip pat klaidinga tikėtis žiedų be poilsio laikotarpio, ypač jei augalas ilgai augo šiltai ir drėgnai.
Perlaistytame substrate gali prasidėti svogūno ar šaknų puvinys, kurį rodo minkštos, patamsėjusios audinių vietos, nemalonus kvapas ir vystantys lapai. Tokį augalą reikia išimti iš vazono, pašalinti pažeistus audinius, apdžiovinti ir pasodinti į švarų, laidų substratą, o pažeidimo atveju naudoti tik tinkamą augalų apsaugos priemonę pagal etiketę. Ant lapų kartais apsigyvena amarai, tripsai, miltuotieji skydamariai ar voratinklinės erkės. Kenkėjus pastebėję anksti, augalą izoliuokite ir nuplaukite arba gydykite registruotu preparatu.
Hipeastrumo svogūnas gali daugelį metų gyventi vazone, jei po žydėjimo gauna pakankamai šviesos ir tinkamą ramybės laiką. Naujas žiedynstiebis kartais pasirodo dar prieš lapus, todėl augalas gali atrodyti tarsi staiga atgijęs iš visiško poilsio. Žiedai paprastai išsilaiko ilgiau vėsesnėje, šviesioje patalpoje, toliau nuo vaisių dubens ir šilumos šaltinių. Kai kurie augintojai žiedynstiebį nuskina skintoms gėlėms, tačiau prieš tai verta palaukti, kol atsivers pirmieji žiedai. Tinkamai prižiūrimas hipeastrumas gali tapti šeimos tradicija ir būti auginamas dešimtmečius.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai trūksta šviesos, augalas nebuvo tinkamai pamaitintas po ankstesnio žydėjimo arba negavo sausesnio ir vėsesnio ramybės laikotarpio. Taip pat patikrinkite, ar svogūnas nėra pasodintas per giliai.
Žalių lapų nekirpkite, nes jie fotosintetindami maitina svogūną. Pašalinkite tik nuvytusius žiedus, o lapus nukirpkite tada, kai jie visiškai pagelsta ir nudžiūsta.
Ramybės laikotarpiu laistykite labai retai ir tik tiek, kad svogūnas visiškai nesudžiūtų. Jei augalas laikomas vėsiai, substratas gali beveik visiškai išdžiūti tarp laistymų.
