Egzotiniai

Įvairialapė araukarija

Araucaria heterophylla

Įvairialapė araukarija – grakštus, taisyklingos kūgio formos spygliuotis, dažnai auginamas kaip gyva kalėdinė eglutė vazonėlyje. Tinkamoje vietoje ji ilgai išlaiko sodrią žalią spalvą ir dailias horizontaliai išsidėsčiusias šakas.

Laistymas

Laistykite, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite žemei visiškai perdžiūti. Po laistymo vandens perteklius turi išbėgti pro drenažo angas, o lėkštelėje jo nepalikite. Žiemą, ypač vėsesnėje ir mažiau šviesioje vietoje, laistykite rečiau.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Rinkitės labai šviesią vietą su išsklaidyta šviesa. Tinka rytinė ar vakarinė palangė, o nuo kaitrios pietinės saulės augalą reikėtų apsaugoti arba atitraukti nuo lango. Reguliariai pasukite vazoną nedideliu kampu, kad laja augtų tolygiai.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Įvairialapė araukarija laikoma netoksiška katėms ir šunims. Vis dėlto augintiniui suėdus didesnį kiekį spyglių ar šakelių gali sudirgti virškinamasis traktas, todėl augalo graužti neleiskite.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną, į tik šiek tiek didesnį indą su drenažo skylutėmis. Naudokite purų, laidų substratą ir stenkitės nepažeisti šaknų gumulo – araukarija jautriai reaguoja į stiprų šaknų judinimą.

Temperatūra ir drėgmė

Mėgsta vėsesnę, stabilią aplinką ir nemėgsta karšto sauso radiatorių oro. Saugokite nuo skersvėjų bei staigių temperatūros pokyčių. Vidutinė oro drėgmė tinka, tačiau sausu sezonu naudinga drėkinti patalpos orą.

Priežiūros pasas

Įvairialapė araukarija

Araucaria heterophylla

Egzotiniai

Laistymas

Šviesa

Rinkitės labai šviesią vietą su išsklaidyta šviesa. Tinka rytinė ar vakarinė palangė, o nuo kaitrios pietinės saulės augalą reikėtų apsaugoti arba atitraukti nuo lango. Reguliariai pasukite vazoną nedideliu kampu, kad laja augtų tolygiai.

Apie augalą

Įvairialapė araukarija (Araucaria heterophylla) kilusi iš Norfolko salos Ramiajame vandenyne, todėl dažnai vadinama Norfolko salos araukarija. Natūralioje aplinkoje tai aukštas medis, galintis užaugti gerokai didesnis nei įprastame kambaryje. Mūsų klimato sąlygomis ji dažniausiai auginama vazone kaip egzotiškas kambarinis augalas, o vėsesniu metų laiku ypač išpopuliarėja kaip gyva alternatyva nupjautai kalėdinei eglutei.

Augalas išsiskiria taisyklinga, beveik kūgiška laja ir šakomis, augančiomis aiškiais aukštais aplink kamieną. Jaunos šakelės būna minkštesnės, spygliai švelnūs, žvynelių pavidalo ir išsidėstę tankiai. Senesnių augalų spygliai bei šakos gali tapti šiurkštesni. Araukarija auga gana lėtai, tačiau ilgainiui kambaryje gali pasiekti įspūdingą dydį, todėl verta iš anksto numatyti jai pakankamai erdvės.

Šviesa ir vieta

Geriausiai jai tinka labai šviesi vieta, apsaugota nuo kaitrios vidurdienio saulės, ypač vasarą. Rytinė arba vakarinė palangė dažnai būna tinkama, o pietinėje pusėje augalą pravartu šiek tiek atitraukti nuo stiklo. Trūkstant šviesos, šakos gali retėti, augalas praranda taisyklingą formą ir ima linkti į lango pusę. Vazoną reguliariai pasukite, kad laja augtų tolygiai, tačiau saugokite augalą nuo dažnų vietos pokyčių.

Laistymas ir dirvožemis

Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite visam šaknynui ilgai išdžiūti. Vasarą vandens gali reikėti dažniau, o žiemą, esant mažiau šviesos ir vėsiau, laistymą sumažinkite. Vanduo turi laisvai išbėgti pro vazono skylutes, o lėkštelėje susikaupusį perteklių po kelių minučių išpilkite. Tinka purus, laidus substratas kambariniams augalams, papildytas perlitu ar kitu drenažą gerinančiu priedu.

Temperatūra ir drėgmė

Araukarija mėgsta vėsesnes, stabilias sąlygas. Žiemą jai ypač naudinga šviesi ir vėsesnė vieta, toliau nuo radiatorių, šildytuvų bei karšto sauso oro. Staigūs temperatūros pokyčiai, skersvėjai ir nuolatinė šiluma gali paskatinti spyglių rudavimą ar kritimą. Vidutinė kambario oro drėgmė dažniausiai tinka, tačiau sausuoju sezonu augalą galima statyti ant padėklo su drėgnais akmenukais arba naudoti oro drėkintuvą, nepaliekant vazono dugno vandenyje.

Persodinimas ir tręšimas

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba augalas akivaizdžiai nustoja augti. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis, nes per didelis indas ilgiau išlaiko drėgmę ir didina šaknų puvinio riziką. Araukarija nemėgsta stipraus šaknų judinimo, todėl persodinkite atsargiai, kuo mažiau ardydami šaknų gumulą. Aktyvaus augimo metu galima tręšti silpnu kambariniams augalams skirtų trąšų tirpalu, tačiau pertręšti nereikėtų.

Dažniausios klaidos

• Laistymas pagal grafiką, neatsižvelgiant į substrato drėgmę.

• Vazono laikymas ant karšto radiatoriaus arba prie šildytuvo.

• Per tamsi vieta, dėl kurios laja retėja ir praranda taisyklingą formą.

• Per didelis vazonas, prastas drenažas ir nuolat šlapias substratas.

• Dažnas augalo kilnojimas ar vazonėlio sukiojimas labai dideliu kampu.

Įdomūs faktai

Įvairialapės araukarijos šakos natūraliai auga taisyklingais aukštais, todėl jaunas augalas primena mažą spygliuočių medelį. Nepaisant įprasto naudojimo per Kalėdas, tai nėra trumpalaikis sezoninis augalas – tinkamai prižiūrima araukarija gali augti daugelį metų. Lauke šis medis gali pasiekti didelį aukštį, tačiau vazone jo augimą riboja šaknų erdvė, šviesa ir bendros auginimo sąlygos.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausios priežastys – per sausas oras, perlaistymas, perdžiūvęs substratas, per mažai šviesos arba karšta vieta prie radiatoriaus. Pirmiausia patikrinkite dirvos drėgmę ir augalo vietą.

Šiltuoju metų laiku ją galima išnešti į lauką, tačiau tik palaipsniui pripratinus prie sąlygų ir pasirinkus nuo kaitrios saulės bei vėjų apsaugotą vietą. Lietuvoje augalas turi būti laikomas viduje, kai atvėsta.

Jaunus augalus dažniausiai pakanka persodinti tada, kai šaknys užpildo vazoną. Suaugusius augalus galima persodinti rečiau, nes jie nemėgsta dažno šaknų judinimo; kartais pakanka pakeisti viršutinį substrato sluoksnį.