← Grįžti į katalogą
Japoninė kamelija nuotrauka
Egzotiniai

Japoninė kamelija

Camellia japonica

Japoninė kamelija žavi blizgiais, tamsiai žaliais lapais ir elegantiškais žiedais, kurie gali būti balti, rausvi, rožiniai ar raudoni. Tai reiklesnis, tačiau tinkamai prižiūrimas augalas, galintis ilgai augti vazone ir kasmet džiuginti įspūdingu žydėjimu.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei visiškai perdžiūti. Kamelija nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo. Naudokite minkštą, mažai kalkių turintį vandenį ir po laistymo išpilkite jo perteklių iš vazono padėklo.

Šviesa

Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Rinkitės labai šviesią vietą su išsklaidyta šviesa. Rytinė ar vakarinė palangė dažniausiai tinka geriausiai, o nuo kaitrios pietinės saulės vasarą augalą reikėtų pridengti. Staigiai perkelta iš pavėsio į tiesioginę saulę kamelija gali nudeginti lapus.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Japoninė kamelija paprastai laikoma netoksiška šunims ir katėms. Vis dėlto didesnis bet kurio augalo kiekis gali sudirginti augintinio virškinimo sistemą, todėl neleiskite gyvūnams nuolat kramtyti lapų ar žiedų.

Sudėtingumas

Sunki priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, geriausia po žydėjimo, kai šaknys užpildo vazoną. Naudokite rūgštų, azalijoms ar rododendrams skirtą substratą, papildytą orui laidžia medžiaga. Vazoną rinkitės tik šiek tiek didesnį, nes per dideliame inde žemė ilgai išlieka šlapia.

Temperatūra ir drėgmė

Kamelija mėgsta vėsią aplinką ir blogai toleruoja radiatorių kaitrą. Žiemą jai dažnai tinka maždaug 5–13 °C temperatūra, tačiau augalą būtina saugoti nuo šalčio. Oras turėtų būti vidutiniškai drėgnas; sausame kambaryje padeda drėkintuvas arba indas su vandeniu šalia augalo, tik vazono dugnas neturi stovėti vandenyje.

Japoninė kamelija (Camellia japonica) kilusi iš Rytų Azijos – Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų. Natūraliai ji auga kaip visžalis krūmas arba nedidelis medis, dažniausiai vėsesniuose, drėgnuose miškuose. Europoje kamelijos ypač vertinamos dėl žydėjimo tuo metu, kai dauguma kitų augalų dar ilsisi. Lietuvoje jos dažniausiai auginamos vazonuose, oranžerijose ar vėsiose, nuo šalčio apsaugotose patalpose.

Šis augalas išsiskiria standžiais, blizgiais, tamsiai žaliais lapais ir įvairių formų žiedais. Priklausomai nuo veislės, jie gali būti paprasti, pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai, balti, rožiniai, raudoni ar dvispalviai. Kamelija auga gana lėtai, todėl ilgai išlaiko tvarkingą formą. Žiedpumpuriai susidaro iš anksto, o žydėjimo metu augalas nemėgsta staigių aplinkos pokyčių.

Priežiūros esmė

Japoninei kamelijai reikia labai šviesios vietos, tačiau vasarą ją reikėtų saugoti nuo kaitrios vidurdienio saulės. Tinka rytinė arba vakarinė palangė, šviesus nešildomas kambarys, oranžerija ar įstiklintas balkonas. Per mažai šviesos gali lemti silpną augimą ir žiedpumpurių kritimą, o per daug kaitrios saulės gali nudeginti lapus.

Žemė turi būti rūgšti, puri ir laidi vandeniui. Geriausiai tinka azalijoms bei rododendrams skirtas substratas, papildytas perlitu ar smulkia pušų žieve. Kamelija jautri kalkėms, todėl laistymui pravartu naudoti minkštą lietaus, filtruotą arba kitą mažai mineralų turintį vandenį. Pavasarį ir vasarą žemė turėtų būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, o vandens perteklių iš lėkštelės visada išpilkite.

Temperatūra ir žydėjimas

Japoninė kamelija geriausiai jaučiasi vėsiai. Žiemą ir žiedpumpurių formavimosi metu jai dažnai tinka maždaug 5–13 °C temperatūra, tačiau augalas turi būti apsaugotas nuo šalčio. Šiltame, sausame kambaryje kamelija gali numesti pumpurus arba pražysti trumpiau. Žydėjimo metu jos neperstatykite ir nesukinėkite vazono, nes staigūs pokyčiai gali paskatinti pumpurų kritimą.

Dažnos klaidos

• Laistymas kietu kalkėtu vandeniu, dėl kurio lapai gali gelsti, o augalas prasčiau įsisavina maisto medžiagas.

• Per šiltas žiemojimas, ypač šalia radiatoriaus, kuris sausina orą ir trukdo formuotis sveikiems žiedpumpuriams.

• Perlaistymas ir vazono laikymas vandenyje. Nuolat šlapios šaknys gali pradėti pūti.

• Dažnas vietos keitimas arba vazono sukiojimas jau susiformavus pumpurams.

• Per didelis tręšimas ar kalkingos trąšos. Kamelijai labiau tinka rūgštinę terpę mėgstančioms rūšims skirti preparatai, naudojami pagal etiketėje nurodytas normas.

Persodinti kameliją geriausia pavasarį, po žydėjimo, ir tik tada, kai šaknys aiškiai užpildo vazoną. Naujas indas neturėtų būti gerokai didesnis už ankstesnį. Jauni augalai persodinami dažniau, o suaugusias kamelijas galima tik atsargiai perkelti į šviežią substratą kas kelerius metus. Genėti paprastai pakanka minimaliai – pašalinti nudžiūvusias, pažeistas šakeles ir, jei reikia, šiek tiek suformuoti vainiką.

Įdomu tai, kad japoninė kamelija priklauso tai pačiai genčiai kaip arbatkrūmis, tačiau dekoratyvinių kamelijų žiedai ir augimo forma labiausiai vertinami dėl grožio, o ne dėl arbatos gamybos. Skirtingos veislės gali žydėti nuo žiemos pabaigos iki pavasario, o kai kurios išlaiko žiedus gana ilgai, jei laikomos vėsiai ir stabiliai.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausios priežastys – per šilta patalpa, sausas oras, netolygus laistymas, staigus vietos pakeitimas arba vazono sukiojimas pumpurų formavimosi metu. Laikykite augalą vėsiai, šviesiai ir stenkitės palaikyti pastovias sąlygas.

Vazone auginamą kameliją šiltuoju metų laiku galima laikyti lauke, nuo vėjų ir kaitrios saulės apsaugotoje vietoje. Žiemai ją reikėtų perkelti į vėsią, nuo šalčio apsaugotą patalpą, nes mūsų klimato sąlygos daugeliui veislių yra per atšiaurios.

Rinkitės rūgštų, orui laidų substratą, skirtą azalijoms ar rododendrams. Jį galima papildyti perlitu, smulkia pušų žieve ar kita drenažą gerinančia medžiaga. Kalkingos universalios žemės kamelijai paprastai netinka.