Kanarų finikinė palmė
Phoenix canariensis
Kanarų finikinė palmė – įspūdinga, didelė ir ilgaamžė palmė, namuose kurianti tikros egzotikos įspūdį. Jaunas augalas puikiai auga vazone, o subrendęs gali tapti erdvių oranžerijų, terasų ar žiemos sodų puošmena.
Laistymas
Laistykite tada, kai viršutiniai keli substrato centimetrai pradžiūsta. Laistymo metu žemę gerai sudrėkinkite, tačiau iš lėkštelės išpilkite susikaupusį vandenį. Vasarą vandens reikės daugiau, o žiemą, ypač laikant vėsiai, laistykite rečiau. Nuolatinė drėgmė palmėms pavojingesnė už trumpą substrato pradžiūvimą.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Kanarų finikinė palmė mėgsta labai šviesią vietą ir gali augti tiesioginėje saulėje. Prie ryškios saulės po žiemos ar įsigijus augalą pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Trūkstant šviesos lapai gali blyškėti, augimas sulėtėja, o vainikas tampa retesnis.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Augalas nelaikomas toksišku katėms ir šunims, todėl paprastai yra tinkamas auginti namuose, kuriuose yra augintinių. Vis dėlto lapų pakraščiuose ir lapkočiuose esantys aštrūs spygliai gali sužeisti, todėl palmę laikykite atokiau nuo vaikų ir gyvūnų, kurie mėgsta graužti augalus.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną, rinkdamiesi tik šiek tiek didesnį indą su drenažo angomis. Naudokite palmėms skirtą laidų substratą. Didelės palmės persodinamos rečiau; kasmet galima pakeisti tik viršutinį žemės sluoksnį, kad nebūtų be reikalo pažeistos šaknys.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu palmė mėgsta šilumą, o žiemą geriausiai jaučiasi šviesioje, vėsesnėje patalpoje, apsaugotoje nuo šalčio ir skersvėjų. Įprasta kambario oro drėgmė dažniausiai tinka, tačiau labai sausame ore gali atsirasti voratinklinių erkių. Padeda reguliarus lapų nuvalymas ir oro drėkintuvas, o ne nuolat šlapias substratas.
Kanarų finikinė palmė
Phoenix canariensis
Egzotiniai
Laistymas
Laistykite tada, kai viršutiniai keli substrato centimetrai pradžiūsta. Laistymo metu žemę gerai sudrėkinkite, tačiau iš lėkštelės išpilkite susikaupusį vandenį. Vasarą vandens reikės daugiau, o žiemą, ypač laikant vėsiai, laistykite rečiau. Nuolatinė drėgmė palmėms pavojingesnė už trumpą substrato pradžiūvimą.
Šviesa
Kanarų finikinė palmė mėgsta labai šviesią vietą ir gali augti tiesioginėje saulėje. Prie ryškios saulės po žiemos ar įsigijus augalą pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Trūkstant šviesos lapai gali blyškėti, augimas sulėtėja, o vainikas tampa retesnis.
Kanarų finikinė palmė (Phoenix canariensis) kilusi iš Kanarų salų, kur auga saulėtose, šiltose vietose ir prisitaiko prie gana sauso klimato. Tai viena įspūdingiausių finikinių palmių, dažnai auginama kaip dekoratyvinis augalas Viduržemio jūros regiono soduose, viešosiose erdvėse ir didelėse oranžerijose. Lietuvos sąlygomis ji dažniausiai auginama vazone, vasarą išnešama į lauką, o šaltuoju metų laiku laikoma šviesioje, nuo šalčio apsaugotoje patalpoje.
Gamtoje ši palmė gali užaugti labai aukšta, tačiau vazone jos augimas būna gerokai lėtesnis. Ji formuoja storėjantį, šiurkštų kamieną ir didelę, tankią lapų skrotelę. Plunksniški lapai yra standūs, išlenkti, pilkai arba melsvai žali ir gali užaugti įspūdingo ilgio. Lapkočiai bei jų pakraščiai turi aštrių spyglių, todėl augalą verta statyti tokioje vietoje, kur pro jį nereikėtų dažnai praeiti.
Priežiūros esmė
Svarbiausia Kanarų finikinei palmei suteikti kuo daugiau šviesos. Ji geriausiai jaučiasi prie pietinio ar pietvakarinio lango, šviesioje oranžerijoje arba saulėtoje terasoje. Prie tiesioginės saulės augalą po žiemos pratinkite palaipsniui, nes staigus apšvietimo pokytis gali nudeginti lapus. Vasarą palmė mielai auga lauke, tačiau ją reikėtų saugoti nuo labai stipraus vėjo, galinčio suplėšyti lapų plunksneles.
Laistykite gausiai, bet tik tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Po laistymo vandens perteklius neturi likti vazono lėkštelėje. Žiemą, ypač vėsesnėje patalpoje, laistymą sumažinkite ir leiskite žemei labiau pradžiūti. Nuolat šlapias substratas yra viena dažniausių šaknų puvinio priežasčių. Augimo laikotarpiu palmei galima naudoti trąšas palmėms arba žalialapiams augalams, tačiau tręšti reikėtų tik sudrėkintą žemę ir neviršyti nurodytos normos.
Dažnos klaidos
• Per mažai šviesos – lapai tampa blyškesni, augalas auga silpnai, o senesni lapai gali gelsti.
• Per dažnas laistymas – ypač žiemą tai skatina šaknų puvinį.
• Per sausas oras ir voratinklinės erkės – ant lapų gali atsirasti smulkių šviesių taškelių ar plonas voratinklis.
• Staigus perkėlimas į saulę – gali atsirasti rudų, nudegusių dėmių.
• Per didelis vazonas – jame ilgiau kaupiasi drėgmė, todėl šaknys kenčia labiau nei augdamos šiek tiek ankštesniame vazone.
Persodinimas ir žiemojimas
Jauną palmę persodinkite pavasarį, kai šaknys pradeda užpildyti vazoną. Rinkitės tik šiek tiek didesnį indą su geromis drenažo angomis ir laidų substratą palmėms. Didelių augalų nebūtina persodinti kasmet – dažnai pakanka pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Žiemą laikykite palmę kuo šviesesnėje vietoje, geriausia vėsiau nei įprastoje gyvenamojoje patalpoje, bet be šalčio ir šaltų skersvėjų.
Įdomūs faktai
Kanarų finikinė palmė yra Kanarų salų simbolis ir natūraliai auga ne tik pakrantėse, bet ir salų slėniuose bei kalnų papėdėse. Jos vaisiai primena valgomuosius finikus, tačiau dekoratyvinės palmės vaisiai paprastai nėra tokios geros kokybės kaip tikrojo finiko (Phoenix dactylifera). Namuose augalas retai pražysta ir subrandina vaisius, tačiau net ir be žiedų išlieka labai dekoratyvus dėl masyvios lapų karūnos.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, vasarą ją galima išnešti į saulėtą, nuo stipraus vėjo apsaugotą vietą. Prieš atvėstant orams palmę būtina grąžinti į patalpą, nes Lietuvos žiemos jai per šaltos.
Dažniausios priežastys – sausas oras, netolygus laistymas, susikaupę druskų likučiai substrate arba šaknų pažeidimas dėl perteklinės drėgmės. Patikrinkite laistymo režimą, drenažą ir, jei reikia, nuplaukite substratą minkštu vandeniu.
Jaunas palmes dažniausiai verta persodinti tada, kai šaknys užpildo vazoną, paprastai po kelerių metų. Dideliems augalams dažnai pakanka kasmet pakeisti viršutinį substrato sluoksnį, o visą vazoną keisti tik tada, kai augalui iš tiesų trūksta vietos.