Balkono

Kvapusis pelėžirnis

Lathyrus odoratus

Kvapusis pelėžirnis – greitai augantis vijoklinis vienmetis augalas, vasarą žavintis spalvingais, saldžiai kvepiančiais žiedais. Jis puikiai tinka balkonų loveliams, vazonams ir terasoms, jei turi atramą, į kurią gali kabintis.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis. Karštomis dienomis vazonuose augantį augalą gali tekti laistyti dažniau, tačiau vanduo neturi užsistovėti. Geriausia laistyti prie žemės, o ne ant žiedų ir lapų. Po lietaus ar gausesnio laistymo patikrinkite, ar vazono skylutės neužsikimšusios.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Kvapusis pelėžirnis mėgsta šviesią, saulėtą vietą ir gausiau žydi gavęs pakankamai tiesioginės saulės. Idealiai tinka saulėtas balkonas ar terasa, apsaugota nuo stipraus vėjo. Pusiau pavėsyje augalas gali išgyventi, tačiau dažniausiai žydi rečiau ir ištįsta.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Sėklos ir kitos augalo dalys nėra skirtos valgyti. Ypač pavojinga vaikams ir augintiniams pasiekiamos ankštys su sėklomis, todėl kvapųjį pelėžirnį auginkite atsargiai ir neleiskite jo graužti. Prarijus augalo dalių, kreipkitės į gydytoją ar veterinarijos gydytoją.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Kvapusis pelėžirnis dažniausiai auginamas vieną sezoną, todėl persodinti suaugusio augalo paprastai nereikia. Daigus į galutinį vazoną perkelkite atsargiai, nepažeisdami šaknų, kai jie sustiprėja ir nebegresia stiprios šalnos. Rinkitės gilų, stabilų indą su drenažo skylėmis ir atramą įrenkite iš karto.

Temperatūra ir drėgmė

Daigai ir jauni augalai jautrūs šalnoms, todėl į balkoną juos išneškite tik orams pakankamai sušilus. Vėsesnės, bet šviesios sąlygos tinka geriau nei tvankus karštis. Įprasta lauko oro drėgmė yra pakankama; papildomai purkšti lapų nereikia, ypač jei augalas auginamas prastai vėdinamoje vietoje.

Priežiūros pasas

Kvapusis pelėžirnis

Lathyrus odoratus

Balkono

Laistymas

Šviesa

Kvapusis pelėžirnis mėgsta šviesią, saulėtą vietą ir gausiau žydi gavęs pakankamai tiesioginės saulės. Idealiai tinka saulėtas balkonas ar terasa, apsaugota nuo stipraus vėjo. Pusiau pavėsyje augalas gali išgyventi, tačiau dažniausiai žydi rečiau ir ištįsta.

Apie augalą

Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) – pupinių šeimai priklausantis vienmetis vijoklinis augalas, kilęs iš Sicilijos ir pietų Italijos. Europoje jis auginamas jau kelis šimtmečius ir ypač pamėgtas dėl išraiškingų, drugelius primenančių žiedų bei malonaus kvapo. Šis augalas dažnai sodinamas balkonuose, prie tvorų, pergolių, grotelių ar kitų atramų, kur jo ūgliai gali laipioti į viršų.

Priklausomai nuo veislės, kvapusis pelėžirnis gali užaugti maždaug nuo kelių dešimčių centimetrų iki daugiau nei metro aukščio. Jo ploni stiebai turi ūselius, kuriais augalas prisitvirtina prie atramos. Žiedai būna balti, rožiniai, violetiniai, mėlyni, raudoni ar dvispalviai. Jie išsiskleidžia vasarą, o kai kurios veislės žydi ypač gausiai, jei nuolat skinami nužydėję žiedai. Kvapusis pelėžirnis dažnai auginamas iš sėklų, nes sudygsta gana greitai ir per vieną sezoną spėja suformuoti įspūdingą žalią sienelę.

Vieta ir sodinimas

Geriausiai šiam augalui tinka labai šviesi vieta, kur jis gauna bent kelias valandas tiesioginės saulės. Balkone ypač svarbu parinkti vietą, apsaugotą nuo stiprių gūsingų vėjų, nes ilgi stiebai gali lūžti, o didelis augalas lengvai apvirsta kartu su vazonu. Rinkitės talpesnį, stabilų indą su skylėmis vandeniui nutekėti. Dirva turi būti puri, derlinga ir laidi vandeniui. Į vazonų žemę galima įmaišyti komposto, tačiau nereikėtų persistengti su azoto trąšomis – nuo jų augalas augina daug lapų, bet gali žydėti kukliau.

Sodinant palikite pakankamai vietos atramai. Tinka grotelės, virvelės, plonas tinklelis ar bambukinės lazdelės. Atramą geriausia įrengti iš karto, nes vėliau įsisiautėję stiebai tampa trapūs ir juos sunkiau tvarkingai nukreipti. Jaunus ūglius galima švelniai pririšti minkšta virvele, tačiau jų neveržkite.

Priežiūra sezono metu

Vazonuose augantį kvapųjį pelėžirnį laistykite reguliariai, ypač šiltu ir sausu oru. Žemė turėtų išlikti šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi. Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, ir neleiskite vandeniui ilgai stovėti vazono lėkštelėje. Žydėjimo metu kas kelias savaites galima tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis, naudojant pagal etiketėje nurodytą normą.

Dažniausia klaida – per vėlai pašalinti nužydėjusius žiedus. Jei ant augalo pradeda bręsti ankštys, jis daugiau energijos skiria sėkloms, todėl žydėjimas greitai silpnėja. Reguliariai nuskinkite nuvytusius žiedus ir nepalikite ilgų, plikų, išsikraipiusių ūglių be atramos. Kita klaida – per mažas vazonas, kuriame žemė greitai išdžiūsta ir šaknims ima trūkti vietos. Perlaistymas taip pat žalingas: nuolat šlapioje žemėje gali pradėti pūti šaknys.

Įdomūs faktai

Kvapusis pelėžirnis nėra tas pats augalas kaip valgomasis žirnis, nors abu priklauso tai pačiai šeimai. Jo žiedai dažnai naudojami puokštėms, tačiau nuskinti geriausiai laikosi tada, kai dalis žiedų dar tik skleidžiasi. Kvapas priklauso nuo veislės: vienos veislės kvepia labai stipriai, o kitų žiedai beveik bekvapiai. Sezono pabaigoje augalas paprastai nunyksta, todėl kitąmet jį reikia sėti iš naujo.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Sėklas galima sėti į daigyklas anksti pavasarį arba tiesiai į dirvą, kai dirva atšyla ir nebegresia stiprios šalnos. Jaunus daigus į lauką perkelkite atsargiai, prieš tai juos palaipsniui pripratinę prie lauko sąlygų.

Dažniausios priežastys – per mažai saulės, per daug azoto, nereguliarus laistymas arba ant augalo paliktos bręstančios ankštys. Pašalinkite nužydėjusius žiedus, pasirūpinkite atrama ir tręškite saikingai žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Taip, jis puikiai auga vazone ar balkono lovelyje. Parinkite talpų ir stabilų indą, derlingą laidžią žemę, gerą drenažą bei atramą vijokliniams stiebams. Vazonuose žemė išdžiūsta greičiau, todėl drėgmę reikės stebėti dažniau.