← Grįžti į katalogą
Sodo braškė (sodo žemuogė) nuotrauka
Balkono

Sodo braškė (sodo žemuogė)

Fragaria × ananassa

Sodo braškė – gausiai derantis, žydintis ir lengvai balkone auginamas augalas, subrandinantis saldžias, kvapnias uogas. Tinkamai parinkus saulėtą vietą ir talpų indą, ji gali džiuginti derliumi nuo vėlyvo pavasario iki rudens.

Laistymas

Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite šaknų gumului visiškai išdžiūti. Karštomis ir saulėtomis dienomis vazone augančiai braškei vandens gali reikėti dažniau. Laistykite prie dirvos, stenkitės nesušlapinti lapų, žiedų ir uogų, o vandens perteklių iš lėkštelės išpilkite.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Sodo braškėms reikia labai šviesios, saulėtos vietos. Balkone geriausiai tiks pietų, pietryčių ar pietvakarių kryptis, kur augalas gauna kelias ar daugiau valandų tiesioginės saulės. Pavėsyje jis gali auginti lapus, tačiau žydės ir derės silpniau, o uogos bus mažiau saldžios.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Prinokusios sodo braškės yra valgomos ir paprastai nelaikomos nuodingomis žmonėms ar naminiams gyvūnams. Vis dėlto augalą reikėtų auginti be neaiškių cheminių preparatų, uogas prieš valgant nuplauti, o augintiniui neleisti suėsti didelio kiekio ar viso vazono turinio. Kai kuriems gyvūnams ar žmonėms gali pasireikšti individualus jautrumas.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Balkono braškę persodinkite pavasarį arba po derėjimo, kai indas tampa per mažas, šaknys ima suktis aplink vazono sieneles arba substratas greitai išdžiūsta. Rinkitės indą su drenažo skylėmis ir tik šiek tiek didesnį už ankstesnį. Sodindami kerelio šerdį palikite dirvos paviršiaus lygyje. Kasmet verta atnaujinti viršutinį substrato sluoksnį ir pašalinti nudžiūvusius lapus.

Temperatūra ir drėgmė

Sodo braškė yra atspari vėsesniam orui, tačiau vazone šaknys žiemą jautresnės šalčiui nei augdamos grunte. Rudenį indą apsaugokite nuo stipraus įšalo, perkelkite į užuovėją arba apšiltinkite. Specialiai purkšti lapų nereikia – svarbiau gera oro cirkuliacija, saikingas laistymas ir apsauga nuo ilgai trunkančios kaitros bei užmirkimo.

Sodo braškė, dar dažnai vadinama sodo žemuoge arba tiesiog braške, yra kultūrinis hibridinis augalas, kurio mokslinis pavadinimas – Fragaria × ananassa. Ji kilusi iš Šiaurės ir Pietų Amerikos rūšių, kurios buvo sukryžmintos Europoje. Šiandien sodo braškės auginamos soduose, daržuose, pakeltose lysvėse, vazonuose ir balkonų loveliuose. Tai daugiametis augalas, tačiau konteineriuose jį dažnai patogu atnaujinti kas kelerius metus.

Išvaizda ir augimo būdas

Braškė suformuoja tankų žalių, trilapių lapų kerą. Lapai auga iš trumpo stiebo, vadinamo kerelio šerdimi, o virš jų iškyla žiedynkočiai su baltais, dažniausiai penkiais vainiklapiais žiedais. Po apdulkinimo išsivysto mėsingi vaisiai, kuriuos kasdienėje kalboje vadiname uogomis. Tikrieji augalo vaisiai yra smulkūs grūdeliai, matomi braškės paviršiuje.

Dalies veislių derėjimas vyksta vieną pagrindinį sezoną, dažniausiai nuo vėlyvo pavasario iki vasaros vidurio. Nuolat derančios arba remontantinės veislės gali žydėti ir megzti uogas pakartotinai iki rudens. Augalas taip pat leidžia ūsus – ilgus ūglius, kurių galuose susidaro jauni kereliai. Jie naudingi dauginimui, tačiau gausiai palikti gali susilpninti motininį augalą ir sumažinti derlių.

Priežiūros esmė

Svarbiausia sodo braškėms – kuo daugiau saulės. Balkone rinkitės pietinę, pietrytinę ar pietvakarinę vietą, kur augalas kasdien gauna kelias valandas tiesioginės šviesos. Kuo daugiau saulės, tuo saldesnės paprastai būna uogos. Talpa turi būti pakankamai gili ir plati, su skylėmis vandens pertekliui nutekėti. Viename inde augalų nesodinkite per tankiai: kereliui reikia vietos lapams, žiedams ir šaknims.

Dirva turi būti puri, derlinga ir laidi vandeniui, geriausia šiek tiek rūgštoka arba neutrali. Tinka kokybiškas daržovių ar uoginių augalų substratas, papildytas kompostu. Sodindami neįgilinkite kerelio šerdies – ji turi likti dirvos paviršiaus lygyje. Per giliai pasodintas augalas gali pradėti pūti, o per aukštai iškilusios šaknys greitai džiūsta.

Dažnos klaidos

• Laistoma per dažnai, nors substratas dar šlapias. Tai skatina šaknų puvimą.

• Vazonas pastatomas pavėsyje, todėl augalas žydi silpnai, o uogos būna mažiau saldžios.

• Laistoma per lapus ir uogas, ypač vakare. Drėgmė ant lapijos gali sudaryti palankias sąlygas ligoms.

• Paliekama per daug ūsų, todėl augalas energiją skiria naujiems kereliams, o ne uogoms.

• Naudojamas per mažas indas arba prastas drenažas. Tokiame vazone dirva greitai perdžiūsta arba užmirksta.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite visam vazonui ilgai išdžiūti. Vandenį pilkite prie dirvos, o ne ant uogų. Derėjimo metu braškėms ypač svarbus tolygus drėgmės režimas. Pavasarį ir vasarą jas galima saikingai tręšti uoginiams augalams skirtomis trąšomis, laikantis gamintojo nurodymų. Per didelis azoto kiekis skatina lapus, bet gali mažinti žydėjimą ir derėjimą.

Įdomūs faktai

Sodo braškės vaisiaus paviršiuje matomi grūdeliai iš tiesų yra atskiri vaisiai su sėklomis viduje. Botaniniu požiūriu raudona, sultinga dalis yra išsiplėtusi žiedo dalis, o ne tikrasis vaisius. Nuskintas braškes geriausia nuplauti prieš pat valgymą, nes ilgiau laikomos nuplautos jos greičiau minkštėja. Balkonui verta rinktis kompaktiškas, konteineriams pritaikytas arba remontantines veisles.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip. Rinkitės saulėtą vietą, talpų indą su drenažo skylėmis, laidų substratą ir neperlaistykite. Viename vazone augalų sodinkite ne per tankiai.

Priežastis gali būti per mažai saulės, perteklinis azotas, netolygus laistymas arba prastas apdulkinimas. Žydėjimo metu augalą lengvai pajudinkite arba minkštu teptuku perneškite žiedadulkes tarp žiedų.

Jei svarbiausia derlius, daugumą ūsų nukirpkite, kai jie tik pradeda augti. Jei norite pasidauginti augalą, pirmąjį jauną kerelį prismeikite prie dirvos atskirame vazonėlyje, o jam įsišaknijus atskirkite nuo motininio augalo.