Muskato riešutmedis

Muskato riešutmedis (Myristica fragrans) kilęs iš Molukų salų Indonezijoje, ypač iš istorinių Prieskonių salų. Dabar jis auginamas ir kitose šilto, drėgno tropinio klimato šalyse, kur nėra šalnų. Gamtoje šis medis auga žemumų miškuose, dažnai derlingoje, gerai drenuotoje žemėje. Į Europą jis pateko kaip vertingas prieskoninis augalas, o vėsesniuose kraštuose dažniausiai auginamas oranžerijose arba kaip jaunas vazoninis augalas.

Tai visžalis medis, tinkamomis sąlygomis galintis užaugti aukštas, tačiau vazone jo augimas paprastai būna gerokai kuklesnis. Lapai pailgi, odiški, blizgūs ir tamsiai žali, jų apatinė pusė šviesesnė. Augalas formuoja tankią, dailią lają, todėl jaunas egzempliorius primena dekoratyvinį kambarinį medelį. Muskato riešutas yra sėkla, esanti vaisiaus viduje, o raudonas, išraiškingas apvalkalas aplink ją vadinamas muskatiniu apyvaisiu.

Muskato riešutmedžiui parinkite labai šviesią, šiltą vietą, apsaugotą nuo šalto stiklo, skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Geriausiai tinka rytinė arba vakarinė palangė, o pietinėje pusėje vasarą praverčia lengva užuolaida. Jaunas augalas gražiai atrodo erdviame kambaryje, žiemos sode ar šildomoje oranžerijoje. Nestatykite jo šalia radiatoriaus, kondicionieriaus ar dažnai varstomų durų, nes sausas ir judantis oras gali greitai pažeisti lapus.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei visiškai išdžiūti. Vandens perteklių iš vazono padėklo visada nupilkite, nes permirkusios šaknys ima dusti. Aktyvaus augimo metu kas kelias savaites galima tręšti praskiestomis lapiniams augalams skirtomis trąšomis. Lapus retkarčiais nuvalykite drėgna šluoste, o aplink augalą palaikykite drėgnesnį orą, tik nepurkškite nuolat, jei lapai ilgai lieka šlapi.

Dažniausiai muskato riešutmedis dauginamas sėklomis, tačiau tam reikia kuo šviežesnės, neapdžiūvusios sėklos. Ji sėjama į purų, sterilų ir drėgmę išlaikantį substratą, o indas laikomas šiltai, šviesioje vietoje. Dygimas gali būti nevienodas ir užtrukti, todėl substratas turi būti nuolat lengvai drėgnas, bet ne šlapias. Parduotuvėje naudojami prieskoniniai muskato riešutai dažniausiai netinka, nes jie būna išdžiovinti ir nebedygūs.

Viena dažniausių klaidų – per dažnas laistymas, kai žemė lieka šlapia ištisas savaites. Ne mažiau žalinga augalą laikyti vėsiai, ypač žiemą, arba staiga perkelti iš šiltos patalpos į šaltą palangę. Per tamsioje vietoje lapai gali retėti, o nauji ūgliai išstypti ir silpnėti. Dar viena klaida – didelis vazonas be drenažo angų, kuriame vanduo kaupiasi aplink šaknis ir sudaro sąlygas puviniui.

Susilpnėjusį muskato riešutmedį gali apnikti voratinklinės erkės, skydamariai, amarai ar miltuotieji skydamariai. Erkes ypač vilioja sausas oras, todėl jų požymiai dažnai pirmiausia matomi kaip smulkūs taškeliai, lapų blyškumas ar ploni voratinkliai. Perlaistymas skatina šaknų puvinį, kurį išduoda vystantys lapai ir nemalonus substrato kvapas. Pastebėję kenkėjų, augalą atskirkite, nuplaukite lapus ir pasirinkite kambarinėms kultūroms tinkamą apsaugos priemonę pagal etiketę.

Muskato riešutmedis yra dvinamis augalas, todėl vyriški ir moteriški žiedai dažniausiai auga ant skirtingų medžių. Dėl šios priežasties vienas namuose auginamas egzempliorius beveik neturi realių galimybių subrandinti vaisių. Subrendęs vaisius atsiveria ir parodo sėklą, apgaubtą ryškiai raudonu muskatiniu apyvaisiu, kuris taip pat naudojamas kaip prieskonis. Muskato prieskoniai gaunami iš skirtingų vaisiaus dalių, todėl jų aromatas ir paskirtis nėra visiškai vienodi.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)