Paprastasis žagrenis
Rhus coriaria
Paprastasis žagrenis – dekoratyvus, šilumą mėgstantis krūmas, vertinamas dėl ryškių vaisių kekių, gražios rudeninės lapijos ir prieskoninių uogelių. Tinkamiausias auginti saulėtoje vietoje lauke arba dideliame vazone, kur jį galima lengviau apsaugoti nuo šalčio.
Laistymas
Laistykite saikingai, tik pradžiūvus viršutiniam dirvos sluoksniui. Vazone augančiam žagreniui vasarą vandens reikės dažniau, tačiau po laistymo lėkštelėje neturi likti vandens. Žiemą, laikant vėsiai, laistykite labai retai – tik tiek, kad šaknų gumulas visiškai neišdžiūtų.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Žagreniui reikia daug tiesioginės saulės. Rinkitės pietinę, pietvakarinę ar vakarinę vietą, kur augalas kasdien gauna kelias valandas tiesioginių spindulių. Pavėsyje jis tampa retas, silpniau dera ir gali prarasti gražų rudenišką lapų nuspalvėjimą.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Paprastasis žagrenis nėra tas pats augalas kaip nuodingasis žagrenis, o jo subrendę vaisiai tradiciškai naudojami kaip prieskonis. Vis dėlto augalinė medžiaga gali netikti alergiškiems žmonėms, o neaiškios kilmės ar žalių vaisių ragauti nereikėtų. Saugokite augintinius nuo didelio kiekio lapų ar vaisių, todėl šiame įraše augalas nelaikomas visiškai saugiu augintiniams.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Vazoninį žagrenį persodinkite pavasarį, prieš prasidedant intensyviam augimui. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su plačiomis drenažo angomis ir laidų substratą, papildytą smėliu, smulkiu žvyru ar perlitu. Persodinant šaknų gumulo be reikalo neardykite. Jei augalas jau didelis, galima kasmet pakeisti viršutinį substrato sluoksnį, o visą vazoną persodinti rečiau.
Temperatūra ir drėgmė
Šiltuoju metu žagrenis geriausiai jaučiasi įprastoje lauko temperatūroje ir sausame ore, todėl papildomai purkšti jo nereikia. Vasarą laikykite saulėje, bet prie lauko sąlygų pripratinkite palaipsniui. Žiemą vazoninį augalą laikykite vėsiai, šviesiai ir nuo stipraus šalčio apsaugotoje vietoje. Šilta, tamsi patalpa gali paskatinti ištįsusį augimą ir apsunkinti ramybės laikotarpį.
Paprastasis žagrenis
Rhus coriaria
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite saikingai, tik pradžiūvus viršutiniam dirvos sluoksniui. Vazone augančiam žagreniui vasarą vandens reikės dažniau, tačiau po laistymo lėkštelėje neturi likti vandens. Žiemą, laikant vėsiai, laistykite labai retai – tik tiek, kad šaknų gumulas visiškai neišdžiūtų.
Šviesa
Žagreniui reikia daug tiesioginės saulės. Rinkitės pietinę, pietvakarinę ar vakarinę vietą, kur augalas kasdien gauna kelias valandas tiesioginių spindulių. Pavėsyje jis tampa retas, silpniau dera ir gali prarasti gražų rudenišką lapų nuspalvėjimą.
Paprastasis žagrenis (Rhus coriaria) kilęs iš Viduržemio jūros regiono, Mažosios Azijos ir Vakarų Azijos, kur auga sausuose šlaituose, krūmynuose bei akmenuotuose pakraščiuose. Šis augalas gerai prisitaikęs prie karštų vasarų, intensyvios saulės ir gana skurdžių dirvožemių. Lietuvoje jis nėra įprastas visiškai atsparus lauko augalas, todėl atviroje vietoje gali nukentėti nuo žiemos šalčių. Vėsesniuose regionuose žagrenį patogiau auginti vazone arba parinkti labai užuovėjinę vietą. Kultūroje jis dažniausiai auginamas dėl prieskoninių vaisių ir dekoratyvios išvaizdos.
Žagrenis yra lapus metantis krūmas arba nedidelis medis, paprastai išauginantis kelis stiebus ir platų vainiką. Jo lapai sudėtiniai, plunksniški, sudaryti iš daugelio pailgų lapelių, vasarą žali, o rudenį gali nusidažyti oranžiniais, raudonais ar purpuriniais atspalviais. Smulkūs žalsvi arba gelsvi žiedai susitelkia į šluoteles. Po žydėjimo subręsta tankios rausvai rudos vaisių kekės, kurių paviršius apaugęs smulkiais plaukeliais. Būtent išdžiovinti vaisiai naudojami rūgštokam, citriną primenančiam prieskoniui gaminti.
Namuose žagrenis ilgai gerai neaugs, nes jam reikia daug tiesioginės saulės, oro judėjimo ir sezoninio ramybės laikotarpio. Geriausia jį laikyti lauke: saulėtame kieme, terasoje ar balkone, prie pietinės arba vakarinės sienos. Auginant vazone, rinkitės sunkią, stabilią talpyklą, nes suaugęs augalas gali tapti svyruojantis ir platus. Vieta turėtų būti apsaugota nuo šiaurinių vėjų bei užmirkimo. Žiemai vazoną perkelkite į vėsią, šviesią, nuo stipraus šalčio apsaugotą patalpą, o ne į šiltą svetainę.
Pavasarį žagrenį laistykite saikingai, o vasarą vandenį pilkite tik tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Įsitikinkite, kad vanduo laisvai išbėga pro vazono skylutes, nes šaknys nemėgsta ilgalaikės drėgmės. Aktyvaus augimo metu galima kartą per mėnesį patręšti subalansuotomis trąšomis, tačiau pertręšimas skatina silpnus, pernelyg ištįsusius ūglius. Pavasarį pašalinkite nudžiūvusias ar pažeistas šakas ir, jei reikia, suformuokite vainiką. Dirvos paviršių pravartu palaikyti purų, bet šaknų nejudinkite giliai.
Žagrenį galima dauginti sėklomis, šaknų atžalomis arba auginiais. Sėklos dygsta ne visada vienodai, todėl prieš sėją joms gali reikėti paviršiaus pažeidimo ir vėsaus drėgno laikotarpio. Dėl to pradedančiajam patikimesnis būdas yra atskirti šaknų atžalą su dalimi šaknų ir persodinti į atskirą indą. Žaliuosius auginius dažniausiai imkite vasaros pradžioje, naudokite lengvą, orui laidų substratą ir palaikykite tolygią drėgmę. Jaunus augalus pirmą žiemą būtina saugoti nuo šalčio, nes jų šaknys jautresnės.
Dažniausia klaida – žagrenį sodinti į nuolat šlapią, sunkią žemę arba vazoną be drenažo angų. Taip pat augalas dažnai laikomas per tamsioje vietoje, todėl silpnai auga, retai žydi ir nesubrandina gražių vaisių kekių. Per dažnas tręšimas azotu skatina lapiją, bet nepadeda išlaikyti kompaktiškos formos. Netinkama ir šilta žiemojimo vieta, nes joje augalas gali pradėti augti per anksti. Nepamirškite, kad šaknų atžalos gali plėsti kerą, todėl augimo vietą verta stebėti ir prireikus riboti.
Tinkamai auginamas žagrenis paprastai būna gana atsparus, tačiau problemų gali kilti dėl užmirkimo ir prastos oro cirkuliacijos. Per šlapioje dirvoje šaknys gali pradėti pūti, lapai gelsti, o augalas nustoti augti. Tankiame vainike kartais pasitaiko lapų dėmėtligės požymių, ypač lietingu ir vėsiu sezonu. Ant jaunų ūglių gali apsigyventi amarai, o sausoje, karštoje vietoje kartais pasirodo voratinklinės erkės. Pirmiausia pagerinkite sąlygas, pašalinkite smarkiai pažeistas dalis ir kenkėjus nuplaukite vandens srove.
Žagrenio vaisiai prieskoniui renkami visiškai sunokę, kai kekės įgauna sodrią rausvą ar rausvai rudą spalvą, ir džiovinami nesmulkinant iki naudojimo. Jų skonis rūgštokas, todėl sumalti vaisiai dažnai naudojami salotoms, ryžiams, mėsos patiekalams ar mišiniams gardinti. Augalas ypač dekoratyvus rudenį, kai vaisių kekės išlieka ant beveik numetusių lapus šakų. Svarbu nesupainioti jo su nuodinguoju žagreniu, augančiu Šiaurės Amerikoje: tai kita rūšis, o paprastasis žagrenis yra tradicinis maistinis prieskoninis augalas.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, tačiau saugiausia jį auginti vazone arba labai užuovėjinėje, saulėtoje vietoje. Vazoną žiemai verta perkelti į vėsią, nuo stipraus šalčio apsaugotą patalpą.
Vaisių kekės renkamos visiškai sunokusios ir išdžiūvusios, kai vaisiai būna sodriai rausvi ar rausvai rudi. Prieskoniui naudojami tik patikimai atpažinto paprastojo žagrenio vaisiai.
Dažniausiai priežastis būna per mažai saulės, pertręšimas azotu, per jaunas augalas arba netinkamos žiemojimo sąlygos. Patikrinkite, ar dirva neužmirksta ir ar augalas gauna pakankamai tiesioginės šviesos.
