Nėriniuotoji alavija (Aloe aristata)
Aloe aristata
Nėriniuotoji alavija – nedidelis, dailią skrotelę formuojantis sukulentas, kurio tamsiai žali lapai išmarginti šviesiais taškeliais ir papuošti plonais galiukais. Tai nereiklus augalas, puikiai tinkantis saulėtai palangei ir tiems, kurie kartais pamiršta palaistyti.
Laistymas
Laistykite tik tada, kai substratas beveik visiškai išdžiūsta. Laistant sudrėkinkite žemę gausiai, bet neleiskite augalui stovėti vandenyje ir išpilkite jį iš lėkštelės. Žiemą, esant mažiau šviesos ir vėsesnei temperatūrai, laistykite rečiau. Vandens nepilkite į lapų skrotelės centrą, ypač jei patalpoje vėsu.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Augalui reikia daug ryškios šviesos. Jis gerai auga ant rytinės, vakarinės ar pietinės palangės, tačiau prie tiesioginės kaitrios saulės pratinkite palaipsniui, kad neatsirastų nudegimų. Esant per mažai šviesos, lapai gali ištįsti, o skrotelė praranda taisyklingą formą.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Nėriniuotoji alavija nėra laikoma saugia augintiniams. Prarijus alavijo dalių, šunims ir katėms gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, todėl augalą laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Sulčių nenaudokite savarankiškai vidiniam vartojimui.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį arba tada, kai šaknys užpildo vazoną. Naudokite kaktusams ir sukulentams skirtą laidų substratą bei vazoną su drenažo anga. Naujas indas turi būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad galimi šaknų pažeidimai apdžiūtų.
Temperatūra ir drėgmė
Šiltuoju metų laiku augalas gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje. Žiemą jam tinka vėsesnė, tačiau šviesi vieta. Saugokite nuo šalčio, skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų. Papildomai purkšti nereikia, nes alavija gerai prisitaiko prie sausesnio kambario oro.
Nėriniuotoji alavija (Aloe aristata)
Aloe aristata
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite tik tada, kai substratas beveik visiškai išdžiūsta. Laistant sudrėkinkite žemę gausiai, bet neleiskite augalui stovėti vandenyje ir išpilkite jį iš lėkštelės. Žiemą, esant mažiau šviesos ir vėsesnei temperatūrai, laistykite rečiau. Vandens nepilkite į lapų skrotelės centrą, ypač jei patalpoje vėsu.
Šviesa
Augalui reikia daug ryškios šviesos. Jis gerai auga ant rytinės, vakarinės ar pietinės palangės, tačiau prie tiesioginės kaitrios saulės pratinkite palaipsniui, kad neatsirastų nudegimų. Esant per mažai šviesos, lapai gali ištįsti, o skrotelė praranda taisyklingą formą.
Nėriniuotoji alavija (Aloe aristata) yra nedidelis Pietų Afrikos regionų sukulentas, natūraliai augantis sausesnėse pievose ir uolingose vietovėse. Šis augalas anksčiau buvo priskiriamas alavijų genčiai, tačiau botaninėje sistematikoje dažnai vadinamas Aristaloe aristata. Prekyboje ir tarp augintojų vis dar plačiai vartojamas įprastas pavadinimas Aloe aristata.
Augalas formuoja tankią lapų skrotelę, dažniausiai išliekančią gana kompaktišką. Mėsingi, trikampio skerspjūvio lapai yra tamsiai žali arba pilkšvai žali, išmarginti smulkiais baltais gumbeliais. Lapų pakraščiuose taip pat gali būti šviesių taškelių, o jų viršūnėse išsiskiria plonas šerelis. Dėl šios išvaizdos alavija primena mažą nėriniuotą rozetę. Subrendęs augalas gali leisti šonines skroteles, todėl laikui bėgant vazonas tampa dar vešlesnis.
Priežiūros esmė
Svarbiausia taisyklė – daug šviesos ir saikingas laistymas. Nėriniuotoji alavija geriausiai auga labai šviesioje vietoje, pavyzdžiui, prie pietinės, vakarinės ar rytinės palangės. Prie tiesioginės vidurdienio saulės ją verta pratinti palaipsniui, ypač jei augalas buvo laikomas parduotuvėje ar tamsesniame kambaryje. Trūkstant šviesos, skrotelė gali ištįsti, lapai tampa minkštesni, o augimas – lėtesnis.
Laistykite tik tada, kai substratas beveik visiškai išdžiūsta. Tąkart žemę sudrėkinkite gausiau, tačiau iš lėkštelės išpilkite likusį vandenį. Šaltuoju metų laiku, kai augalas auga lėčiau, vandens reikia gerokai mažiau. Dažniausia nesėkmės priežastis yra ne sausra, o nuolat drėgnas substratas: nuo jo gali pradėti pūti šaknys ir apatinė lapų dalis.
Substratas ir persodinimas
Rinkitės kaktusams ir sukulentams skirtą, greitai vandeniui pralaidų substratą. Vazonas privalo turėti drenažo angą. Jei naudojate universalią žemę, ją galima pagerinti įmaišant mineralinių priedų, pavyzdžiui, perlito, rupaus smėlio ar smulkios pemzos. Svarbu, kad mišinys nesukibtų į sunkią, ilgai drėgmę laikančią masę.
Persodinkite pavasarį arba tada, kai šaknys visiškai užpildo vazoną. Naujas indas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį, nes per dideliame vazone žemė džiūsta lėčiau. Po persodinimo palaistyti neskubėkite – kelias dienas leiskite pažeistoms šaknims apdžiūti.
Dažnos klaidos ir įdomūs faktai
• Per dažnas laistymas dažnai sukelia šaknų puvinį, net jei paviršinis žemės sluoksnis atrodo sausas.
• Vanduo, ilgai užsilaikantis skrotelės viduryje, ypač vėsioje patalpoje, gali pažeisti lapus. Laistykite prie žemės.
• Staiga išnešus iš prietemos į kaitrią saulę, ant lapų gali atsirasti nudegimų. Šviesos kiekį didinkite palaipsniui.
• Geromis sąlygomis suaugusi alavija gali išauginti oranžinių ar rausvai oranžinių vamzdiškų žiedų žiedyną.
• Ši rūšis dažnai augina atžalas, kurias galima atskirti ir pasodinti į atskirus vazonėlius, kai jos jau turi savų šaknų.
Nėriniuotoji alavija nėra greitai augantis augalas, todėl jos skrotelė gražiausia išlieka tada, kai augalas neperlaistomas, gauna pakankamai šviesos ir auginamas ne per dideliame vazone. Tai puikus pasirinkimas pradedantiesiems, norintiems kompaktiško, dekoratyvaus ir gana atlaidaus sukulento.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Laistykite tik beveik visiškai išdžiūvus substratui. Dažnis priklauso nuo šviesos, temperatūros, vazono ir žemės mišinio, todėl geriau tikrinti substrato drėgmę, o ne laikytis griežto grafiko.
Dažniausiai lapai minkštėja dėl perlaistymo ir prasidedančio šaknų puvinio. Patikrinkite, ar vazone yra drenažo anga, ar substratas nėra nuolat šlapias, ir pašalinkite pažeistas, pūvančias dalis.
Taip, pakankamai šviesos gaunantis ir tinkamai prižiūrimas subrendęs augalas gali išauginti oranžinių ar rausvai oranžinių vamzdiškų žiedų žiedyną. Žydėjimas nėra garantuotas, ypač jei žiemą trūksta šviesos.
