← Grįžti į katalogą
Paprastasis mirtenis nuotrauka
Egzotiniai

Paprastasis mirtenis

Myrtus communis

Paprastasis mirtenis – kvapus, visžalis Viduržemio jūros kraštų augalas blizgiais lapeliais ir baltais žiedais. Tinkamai prižiūrimas jis gali tapti dailiu vazoniniu krūmeliu, o jo aromatinga lapija namams suteikia pietietiškos nuotaikos.

Laistymas

Laistykite, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite žemei ilgai likti permirkusiai. Šiltuoju metų laiku vandens reikės dažniau, o žiemą, ypač vėsioje patalpoje, laistykite gerokai saikingiau. Visada išpilkite vandens perteklių iš lėkštelės.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Mirtenis mėgsta labai šviesią vietą ir gali augti tiesioginėje saulėje. Prie pietinio ar vakarinio lango jis išlaiko tankesnę lają ir turi daugiau galimybių žydėti. Po žiemos ar įsigijus augalą prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Paprastasis mirtenis nėra tinkamas augalas augintiniams graužti. Jo lapuose, uogose ir eteriniuose aliejuose esančios medžiagos gali sudirginti virškinimo traktą, todėl augalą laikykite gyvūnams ir mažiems vaikams nepasiekiamoje vietoje. Dideliu kiekiu prarytos augalo dalys gali būti ypač kenksmingos.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas suslūgsta ir blogai praleidžia vandenį. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo anga ir laidų substratą. Jaunus augalus galima persodinti dažniau, o senesniems dažnai pakanka pakeisti viršutinį žemės sluoksnį.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu mirtenis gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, tačiau žiemą jam naudingas šviesus ir vėsus, maždaug 5–12 °C, poilsio laikotarpis. Vidutinė kambario oro drėgmė paprastai tinka, bet saugokite augalą nuo sauso radiatorių oro ir staigių temperatūros pokyčių.

Paprastasis mirtenis (Myrtus communis) – visžalis krūmas iš Viduržemio jūros regiono, augantis Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje. Natūraliose augavietėse jis gali užaugti gana didelis, tačiau vazonuose dažniausiai išlaikomas kompaktiškas, formuojamas kaip nedidelis krūmelis ar medelis. Lietuvoje mirtenis dažniausiai auginamas kaip kambarinis arba sezoninis lauko augalas: vasarą jis puikiai jaučiasi balkone, terasoje ar nuo vėjo apsaugotoje vietoje, o žiemai perkeliamas į vėsesnę patalpą.

Mirtenį lengva atpažinti iš mažų, standžių, tamsiai žalių ir blizgių lapų. Patrinti jie skleidžia malonų, eterinių aliejų primenantį kvapą. Subrendę augalai vasarą gali sukrauti baltus, daugybe išsiskiriančių kuokelių pasipuošusius žiedus. Po žydėjimo kartais susidaro tamsios uogos, tačiau vazonuose auginami augalai ne visuomet žydi ar dera, ypač jei jiems trūksta šviesos.

Priežiūros esmė

Svarbiausia mirteniui – labai šviesi vieta, geras drenažas ir saikingas laistymas. Jis mėgsta tiesioginę saulę, todėl geriausiai auga prie pietinio, pietrytinio ar pietvakarinio lango. Prie mažesnio šviesos kiekio augalas gali išgyventi, tačiau retėja jo laja, ilgėja ūgliai, o žydėjimo tikimybė sumažėja. Pavasarį ir vasarą laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau nepalikite vandens vazono lėkštelėje. Žiemą, ypač laikant vėsiai, vandens reikia gerokai mažiau.

Substratas turi būti purus, laidus vandeniui ir orui. Tinka kokybiškas vazoninių augalų mišinys, papildytas perlitu, smulkiu keramzitu ar rupiu smėliu. Vazono dugne būtina drenažo anga. Aktyvaus augimo metu mirtenį galima tręšti maždaug kas dvi ar keturias savaites silpnu kompleksinių trąšų tirpalu. Rudenį tręšimą nutraukite, kad augalas pasiruoštų ramybės laikotarpiui.

Dažnos klaidos

• Per dažnas laistymas ir nuolat šlapias substratas gali sukelti šaknų puvinį.

• Laikymas tamsiame kambaryje lemia lapų kritimą, ištįsusius ūglius ir silpną augimą.

• Staigus perkėlimas iš tamsesnės vietos į kaitrią saulę gali nudeginti lapus, todėl augalą pratinkite palaipsniui.

• Šiltas, sausas žiemojimas prie radiatoriaus dažnai skatina kenkėjų atsiradimą ir lapų byrėjimą.

• Per didelis vazonas ilgiau sulaiko drėgmę, todėl geriau rinktis tik šiek tiek didesnį indą.

Formavimas ir žiemojimas

Mirtenis gerai pakelia genėjimą, todėl pavasarį arba iškart po žydėjimo galima patrumpinti per ilgus ūglius ir suteikti augalui norimą formą. Reguliarus lengvas genėjimas padeda išlaikyti tankią lają. Žiemą geriausia rasti šviesią ir vėsią vietą, kur temperatūra būtų maždaug 5–12 °C. Jei tokios vietos nėra, augalą laikykite kuo šviesiau, atokiau nuo radiatorių ir laistykite atsargiai.

Įdomūs faktai

Mirtenis nuo seno auginamas Viduržemio jūros kraštuose ir daugelyje kultūrų siejamas su meile, santuoka bei ištikimybe. Jo lapuose ir kituose audiniuose yra aromatinių eterinių aliejų, todėl augalas skleidžia būdingą gaivų kvapą. Jauną mirtenį galima auginti kaip krūmelį, rutulio formos augalą ar nedidelį medelį, tačiau norimai formai sukurti reikia kantrybės ir nuoseklaus genėjimo.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausios priežastys – perlaistymas, per tamsi vieta, staigus aplinkos pakeitimas arba per šiltas ir sausas žiemojimas. Patikrinkite, ar substratas nėra nuolat šlapias, ir perkelkite augalą į šviesesnę, nuo radiatoriaus atokiau esančią vietą.

Taip, pavasarį ir vasarą mirtenį galima išnešti į balkoną ar terasą. Rinkitės saulėtą, nuo stipraus vėjo apsaugotą vietą ir prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui. Prieš pirmąsias šalnas augalą būtina įnešti į patalpą.

Žydėjimą labiausiai skatina gausi šviesa, saikingas laistymas, ne per didelis azoto kiekis trąšose ir vėsesnis žiemos poilsis. Tamsioje vietoje arba dažnai perlaistomas mirtenis dažniausiai augins lapus, bet žiedų nesukraus.