Paprastasis putinas
Viburnum opulus
Paprastasis putinas – mūsų kraštovaizdyje gerai pažįstamas krūmas, pavasarį pasipuošiantis baltais žiedynais, o rudenį – ryškiomis uogomis. Tai ištvermingas, drėgmę mėgstantis augalas, tinkantis natūralistiniams sodams, gyvatvorėms ir pakrantėms.
Laistymas
Laistykite pasodintą putiną tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta, ypač per ilgesnes sausras ir pirmaisiais augimo metais. Geriau palaistyti gausiai, rečiau, nei kasdien sudrėkinti tik paviršių. Mulčias iš komposto, lapų ar žievės padės išlaikyti drėgmę. Žemė turėtų būti drėgna, bet neužmirkusi, nes nuolatinis vandens perteklius gali pažeisti šaknis.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna kelias ar daugiau valandų tiesioginės šviesos per dieną. Pakenčia ir lengvą pusšešėlį, tačiau pavėsyje gali žydėti bei derėti silpniau, o vainikas taps retesnis. Karštuose, sausuose sklypuose rytinė saulė ir popietinis lengvas šešėlis padės išvengti per didelio dirvos išdžiūvimo.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Paprastojo putino uogos ir kitos augalo dalys nėra skirtos valgyti žalios dideliais kiekiais. Žalios uogos kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo sutrikimų, todėl jų neduokite vaikams ir neleiskite jų gausiai ragauti augintiniams. Saugokite nuo sąlyčio su akimis ir po genėjimo nusiplaukite rankas. Jei uogų suvalgoma daug arba atsiranda negalavimo požymių, kreipkitės į gydytoją ar veterinarą.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinimo paprastasis putinas paprastai nereikalauja, nes tai lauko krūmas, augantis tiesiai dirvoje. Jei jaunas augalas išaugintas vazone, į nuolatinę vietą jį sodinkite pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai dirva nėra įšalusi ir nėra alinančios kaitros. Iškaskite platesnę duobę už šaknų gumulą, šaknis paskleiskite, o pasodinę gausiai palaistykite. Šaknies kaklelio neužkaskite per giliai. Pirmą sezoną stebėkite drėgmę ir mulčiuokite, tačiau mulčio nepriglauskite prie kamieno.
Temperatūra ir drėgmė
Augalas visiškai atsparus Lietuvos žiemoms ir paprastai nereikalauja dengimo. Geriausiai jaučiasi vidutinio drėgnumo arba drėgnesnėje dirvoje, tačiau turi būti užtikrintas vandens nutekėjimas. Jaunus sodinukus pirmą žiemą galima apsaugoti nuo mechaninio sniego spaudimo ir graužikų, apjuosiant kamieną tinkamu apsauginiu tinkleliu. Žiemos pabaigoje verta patikrinti, ar šakos neįlūžusios, o pažeistas vietas išpjauti iki sveikos medienos.
Paprastasis putinas
Viburnum opulus
Lauko
Laistymas
Laistykite pasodintą putiną tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta, ypač per ilgesnes sausras ir pirmaisiais augimo metais. Geriau palaistyti gausiai, rečiau, nei kasdien sudrėkinti tik paviršių. Mulčias iš komposto, lapų ar žievės padės išlaikyti drėgmę. Žemė turėtų būti drėgna, bet neužmirkusi, nes nuolatinis vandens perteklius gali pažeisti šaknis.
Šviesa
Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna kelias ar daugiau valandų tiesioginės šviesos per dieną. Pakenčia ir lengvą pusšešėlį, tačiau pavėsyje gali žydėti bei derėti silpniau, o vainikas taps retesnis. Karštuose, sausuose sklypuose rytinė saulė ir popietinis lengvas šešėlis padės išvengti per didelio dirvos išdžiūvimo.
Paprastasis putinas (Viburnum opulus) natūraliai paplitęs Europoje, Vakarų ir Šiaurės Azijoje, taip pat aptinkamas Šiaurės Afrikos dalyje. Lietuvoje jis auga savaime drėgnuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose ir prie vandens telkinių. Augalas prisitaikęs prie mūsų klimato, todėl paprastai gerai žiemoja ir nereikalauja sudėtingos apsaugos. Gamtoje putinas dažnai įsikuria derlingoje, humusingoje dirvoje, kur netrūksta drėgmės. Sodinant sode verta atkartoti tokias sąlygas, ypač jei augalas auginamas saulėtoje vietoje.
Tai lapus metantis, dažniausiai kelių metrų aukščio krūmas, išauginantis daug šakų ir suformuojantis platų vainiką. Jo lapai triskiaučiai arba negiliai skiautėti, panašūs į klevo lapus, pavasarį ir vasarą žali, o rudenį nusidažo geltonais, oranžiniais ar rausvais tonais. Gegužę ir birželį pasirodo balti žiedynai, kurių pakraščiuose dažnai būna didesni, nevaisingi žiedai. Vėliau subręsta ryškiai raudonos, blizgios uogos, ilgai išsilaikančios ant šakų ir papuošiančios sodą šaltuoju sezonu.
Paprastasis putinas nėra kambarinis augalas, todėl namuose jo auginti nereikėtų. Sode jam parinkite saulėtą arba lengvai pritemdytą vietą, kur augalas turės pakankamai erdvės platėjančiam vainikui. Jis ypač gražiai atrodo prie tvenkinio, upelio, natūralistiniame gėlyne arba laisvai augančioje gyvatvorėje. Tinka ir vieta, kur pavasarį dirva būna drėgnesnė, tačiau vanduo neužsistovi nuolat. Venkite sodinti visai šalia takų ar terasų, jei nenorite, kad krentančios uogos teptų dangą.
Įsitvirtinusiam putinui priežiūros reikia nedaug, tačiau pirmaisiais metais svarbu neleisti dirvai visiškai išdžiūti. Sausros metu laistykite gausiai, geriausia rečiau, bet taip, kad sudrėktų gilesni dirvos sluoksniai. Aplink pagrindą paskleistas komposto ar lapų mulčias padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos šaknis nuo temperatūros svyravimų. Pavasarį galima patręšti kompostu arba subalansuotomis ilgai veikiančiomis trąšomis. Pašalinkite nulūžusias, nudžiūvusias ir į vainiko vidų augančias šakas, kad krūmas išliktų tvarkingas bei gerai vėdintųsi.
Paprastąjį putiną galima dauginti sėklomis, atlankomis, žaliaisiais arba sumedėjusiais auginiais. Sėklos dažnai dygsta lėtai ir netolygiai, nes joms reikalingas ilgesnis šaltasis laikotarpis, todėl šis būdas labiau tinka kantriam augintojui. Paprasčiau pavasarį prie žemės prilenkti lanksčią šakelę, ją pritvirtinti ir užberti drėgna žeme; įsišaknijusį sluoksnį vėliau galima atskirti. Auginiai imami nuo sveikų ūglių ir sodinami į lengvą, nuolat šiek tiek drėgną substratą. Veislinius augalus patikimiausia dauginti vegetatyviškai.
Dažniausia klaida – pasodinti putiną į sausą, greitai įkaistančią dirvą ir tikėtis, kad jis atrodys vešliai be papildomo laistymo. Ne mažiau žalingas ir nuolatinis vandens užmirkimas, ypač sunkioje, prastai drenuotoje žemėje. Per smarkiai genint vienu metu galima pašalinti žydinčias šakas ir susilpninti natūralią krūmo formą. Nereikėtų tręšti dideliais azoto kiekiais, nes tuomet auga minkšti, ligoms jautresni ūgliai. Taip pat venkite sodinti per tankiai, kad lapai po lietaus greitai nudžiūtų.
Putiną gali pažeisti putininis lapgraužis, amarai ir įvairūs vikšrai, mintantys lapais ar jaunais ūgliais. Pažeisti lapai susisuka, tampa skylėti arba atrodo apgraužti, tačiau nedidelis pažeidimas stipraus krūmo dažniausiai nesunaikina. Iš pradžių kenkėjus verta nupūsti stipria vandens srove, surinkti pažeistus lapus ir stebėti augalo būklę. Drėgnu, tankiuose želdiniuose gali pasireikšti lapų dėmėtligės ar miltligė. Padeda retinimas, geras oro judėjimas, saikingas laistymas ant žemės ir kruopštus nukritusių lapų sutvarkymas.
Paprastasis putinas yra svarbus biologinei įvairovei: jo žiedai aprūpina vabzdžius nektaru ir žiedadulkėmis, o uogomis minta įvairūs paukščiai. Lietuvių tautosakoje bei dainose putinas dažnai siejamas su mergautine jaunyste, grožiu ir gimtąja vieta. Soduose auginamos ir dekoratyvinės veislės, pavyzdžiui, rutuliškais steriliais žiedynais pasižymintis sterilusis putinas, dažnai vadinamas „sniego gniūžte“. Jo uogos išlieka ant šakų po lapų kritimo, todėl krūmas suteikia spalvų žiemos peizažui. Natūrali forma ypač vertinga laukiniams gyvūnams ir apdulkintojams.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Galima sodinti lengvame pusšešėlyje, tačiau saulėje jis paprastai gausiau žydi, geriau dera ir rudenį ryškiau nusidažo. Giliame pavėsyje vainikas gali būti retas, o žiedų bei uogų – mažiau.
Lengvą sanitarinį genėjimą galima atlikti bet kuriuo metu, pašalinant nudžiūvusias ar nulūžusias šakas. Formuojamąjį genėjimą geriausia planuoti po žydėjimo, nes ankstyvas pavasarinis genėjimas gali pašalinti žiedinius pumpurus.
Jos tradiciškai naudojamos tik tinkamai termiškai apdorotos, tačiau žalios uogos gali sukelti virškinimo sutrikimų. Nenaudokite jų maistui, jei tiksliai nežinote paruošimo būdo, ir saugokite nuo vaikų bei augintinių.
