Paprastasis skroblas
Carpinus betulus
Paprastasis skroblas – ilgaamžis, tankią lapiją formuojantis Lietuvos kraštovaizdžio medis, tinkamas gyvatvorėms, alėjoms ir erdviems sodams. Jis vertinamas dėl atsparumo genėjimui, gražios rudens spalvos ir gebėjimo suformuoti tvarkingą, ilgai išliekantį žalią foną.
Laistymas
Pirmaisiais metais po pasodinimo laistykite gausiau, kai dirvos paviršius pradžiūsta, ypač per užsitęsusią sausrą. Geriau palaistyti rečiau, bet taip, kad sudrėktų gilesnis šaknų sluoksnis. Įsitvirtinęs medis paprastai apsirūpina vandeniu pats, tačiau ilgos sausros metu jį verta palaistyti. Neleiskite vandeniui ilgai stovėti aplink kamieną.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Skroblas geriausiai auga saulėtoje arba šviesioje pusiau pavėsingoje vietoje. Saulėje jo laja būna tankesnė, tačiau jauni medeliai gali gerai augti ir po retesne medžių paunksme. Visiškas, gilus pavėsis dažnai lemia retesnę lają ir lėtesnį augimą.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Paprastasis skroblas nelaikomas įprastu nuodingu sodo augalu, tačiau jo lapų, sėklų ar šakelių nereikėtų valgyti. Vaikus ir augintinius verta mokyti nekramtyti jokių dekoratyvinių augalų dalių, nes didesnis augalinės medžiagos kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinamas ne vazoninis, o į gruntą augantis medelis. Geriausias metas sodinti ir persodinti – ankstyvas pavasaris arba rudens pradžia, kai dirva drėgna, o augalas nėra aktyvaus vasaros augimo sąlygomis. Persodinant išsaugokite kuo didesnį šaknų gumulą, neįkaskite giliau nei augo anksčiau ir po darbų gausiai palaistykite.
Temperatūra ir drėgmė
Rūšis gerai ištveria Lietuvos žiemas ir įprastą mūsų klimato drėgmę, todėl suaugusiam medžiui papildomo dengimo paprastai nereikia. Jaunus medelius pirmomis žiemomis verta saugoti nuo kiškių ir stirnų, apvyniojant kamieną tinkama apsaugine medžiaga. Svarbiau už oro drėgmę yra neperdžiūvusi dirva ir apsauga nuo ilgalaikio šalto vėjo.
Paprastasis skroblas
Carpinus betulus
Lauko
Laistymas
Pirmaisiais metais po pasodinimo laistykite gausiau, kai dirvos paviršius pradžiūsta, ypač per užsitęsusią sausrą. Geriau palaistyti rečiau, bet taip, kad sudrėktų gilesnis šaknų sluoksnis. Įsitvirtinęs medis paprastai apsirūpina vandeniu pats, tačiau ilgos sausros metu jį verta palaistyti. Neleiskite vandeniui ilgai stovėti aplink kamieną.
Šviesa
Skroblas geriausiai auga saulėtoje arba šviesioje pusiau pavėsingoje vietoje. Saulėje jo laja būna tankesnė, tačiau jauni medeliai gali gerai augti ir po retesne medžių paunksme. Visiškas, gilus pavėsis dažnai lemia retesnę lają ir lėtesnį augimą.
Paprastasis skroblas, Carpinus betulus, yra plačiai paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, taip pat aptinkamas Kaukazo bei Mažosios Azijos regionuose. Lietuvoje tai savaiminis arba seniai auginamas medis, ypač dažnas derlinguose lapuočių miškuose, parkuose ir sodybose. Natūraliai jis mėgsta vidutinio drėgnumo, kalkingą ar neutralią dirvą ir švelniai užuovėjiškas vietas. Rūšis gerai prisitaiko prie mūsų klimato, todėl tinkama tiek privačiam sodui, tiek viešosioms želdynų erdvėms. Jauni augalai pradžioje auga lėčiau, tačiau ilgainiui tampa labai tvirti ir ilgaamžiai.
Tai vidutinio dydžio lapuotis medis, dažniausiai užaugantis iki keliolikos metrų, nors palankiomis sąlygomis gali būti ir aukštesnis. Jo laja tanki, ovali arba netaisyklingai kūgiška, o kamieną dengia lygi, pilkšva, su amžiumi išryškėjančiomis vertikaliomis briaunomis žievė. Lapai kiaušiniški, smulkiai pjūkliškais kraštais, raukšlėtu paviršiumi ir ryškiomis gyslomis. Rudenį jie dažnai nusidažo gelsvai oranžiniais atspalviais ir gali ilgai laikytis ant šakų. Pavasarį skroblas žydi nepastebimais žirginiais, o rudenį subrandina sparnavaisius, susitelkusius kabančiais vaisynais.
Paprastasis skroblas nėra kambarinis augalas, todėl namuose jo auginti vazone ilgalaikiam laikui nereikėtų. Jis geriausiai jaučiasi atviroje sodo, parko ar sodybos vietoje, kur šaknims pakanka erdvės, o laja gali laisvai vystytis. Mažesnes veisles galima sodinti prie terasos, įvažiavimo ar gyvatvorėje, tačiau didesniam medžiui būtina palikti vietos būsimam aukščiui ir pločiui. Venkite sodinimo visai šalia pastatų, vamzdynų ir siaurų takų. Jaunam medeliui praverčia nuo stiprių vėjų apsaugota, tačiau gerai apšviesta vieta.
Pirmaisiais metais po pasodinimo skroblą reguliariai palaistykite, ypač per sausrą ir karštą vasarą. Dirva turėtų būti tolygiai drėgna, bet nepermirkusi, todėl sunkioje žemėje svarbus geras vandens nutekėjimas. Aplink kamieną galima paskleisti kelių centimetrų storio organinio mulčio sluoksnį, tik jo nepriglauskite prie žievės. Pavasarį patikrinkite, ar medis nepažeistas šalčio, o vasarą pašalinkite nulūžusias ar susikryžiavusias šakas. Jauną augalą prireikus pririškite prie atramos, tačiau rišiklis neturi veržti kamieno.
Paprastasis skroblas dauginamas sėklomis, nors sodininkystėje dažniau pasirenkami jau paauginti medeliai iš medelynų. Sėkloms paprastai reikia ilgo šaltojo ramybės laikotarpio, todėl jos sėjamos rudenį arba prieš sėją stratifikuojamos. Dygimas gali būti netolygus, o jauni daigai pirmus metus auga gana lėtai. Dekoratyvinės veislės dažniausiai dauginamos vegetatyviškai, pavyzdžiui, skiepijant, nes iš sėklų jų požymiai ne visada išlieka. Sodinimui rinkitės sveiką, nepažeistomis šaknimis medelį ir iškart parinkite jam tinkamą nuolatinę vietą.
Dažna klaida – pasodinti skroblą per giliai, užkasant šaknies kaklelį, nes dėl to gali silpnėti augimas ir pradėti pūti kamieno pagrindas. Taip pat nederėtų nuolat laikyti dirvos šlapios arba laistyti dažnai, bet labai mažais kiekiais. Per anksti ir per stipriai genint galima suformuoti silpną, nenatūralų vainiką, ypač jei pjaunamos stambios šakos. Jauni augalai kartais paliekami be apsaugos nuo žvėrių nugraužimo. Nereikėtų berti trąšų į sausą dirvą ar sukrauti mulčio tiesiai prie kamieno.
Paprastasis skroblas paprastai yra atsparus, tačiau nusilpusius medžius gali pažeisti lapus graužiantys vikšrai, amarai, erkutės ar skydamariai. Sausros metu lapai gali pradėti ruduoti nuo pakraščių, kristi anksčiau arba augalas gali silpniau augti. Perteklinė drėgmė ir prastas drenažas didina šaknų pažeidimo riziką, o mechaniškai sužalotose vietose gali įsikurti medieną ardantys grybai. Reguliariai apžiūrėkite lapus, jaunus ūglius ir kamieno pagrindą. Pažeistas šakas išpjaukite sausu oru, o ligos požymiams plintant kreipkitės į augalų apsaugos specialistą.
Skroblas nuo seno vertinamas kaip vienas tinkamiausių augalų karpomoms gyvatvorėms ir žaliosioms sienoms formuoti. Jo jauni lapai po nudžiūvimo dažnai išsilaiko ant šakelių iki žiemos, todėl tanki gyvatvorė ilgiau išlieka vizuali. Mediena labai kieta, sunki ir atspari trinčiai, todėl anksčiau buvo naudojama įrankių rankenoms, krumpliaračiams ir kitiems tvirtiems dirbiniams. Botaninis genties pavadinimas siejamas su medienos kietumu. Skroblas taip pat svarbus vabzdžiams ir kitiems miško organizmams, nors jo žiedai nėra ryškūs ar dekoratyvūs žmogaus akiai.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Sodinti geriausia ankstyvą pavasarį arba rudens pradžioje, kai dirva pakankamai drėgna, o augalas nėra veikiamas vasaros karščio. Pasodinus būtina gerai palaistyti ir mulčiuoti.
Taip, tai vienas geriausių augalų tankiai karpomai gyvatvorei. Jis gerai pakenčia genėjimą, formuoja tankią lają, o sudžiūvę lapai dalį žiemos gali išlikti ant šakelių.
Suaugusių skroblų žiemai dengti paprastai nereikia, nes tai atspari mūsų klimatui rūšis. Jaunus medelius pirmomis žiemomis svarbiau apsaugoti nuo žvėrių nugraužimo ir stipraus vėjo.