Lauko

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris

Paprastoji pušis – mūsų kraštovaizdžio simbolis, vertinamas dėl ištvermingumo, kvapnių spyglių ir grakščios lajos. Tai nereiklus, ilgaamžis medis, geriausiai atsiskleidžiantis saulėtoje sodybos, parko ar miško vietoje.

Laistymas

Įsitvirtinusią paprastąją pušį laistykite tik per ilgesnes sausras. Jauną sodinuką pirmąjį sezoną palaistykite gausiai, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite vandeniui ilgai telkšoti. Geriau laistyti rečiau, bet iš esmės sudrėkinti šaknų zoną, nei dažnai drėkinti tik paviršių. Rudenį prieš įšalą galima palaistyti, jei dirva sausa ir ruduo besniegis.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Paprastoji pušis geriausiai auga visiškai saulėtoje vietoje, kur gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje jos laja retėja, ūgliai ištįsta, o medis tampa mažiau dekoratyvus ir gali būti jautresnis ligoms. Rinkitės atvirą vietą, tačiau jauną sodinuką pirmą žiemą verta apsaugoti nuo žvėrių ir sniego laužymo, o ne nuo saulės trūkumo.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Paprastoji pušis nelaikoma nuodinga augintiniams, tačiau spygliai ir kankorėžių dalys gali sužeisti burną ar sukelti virškinimo sutrikimų, jei jų suėdama daug. Sakai gali dirginti jautrią odą. Nedėkite nukritusių šakelių į vietas, kur jas lengvai pasiektų maži vaikai ar augintiniai, ir neleiskite graužti dekoratyvinių sodinukų, jei jie buvo apdoroti augalų apsaugos priemonėmis.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Į vazoną pasodintą kompaktišką paprastosios pušies veislę persodinkite anksti pavasarį, prieš prasidedant intensyviam augimui. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su didelėmis drenažo skylėmis ir laidų, rūgštoką substratą. Šaknų gumulo be reikalo neardykite, o šaknies kaklelį palikite tame pačiame gylyje. Vis dėlto vazoninė pušis nėra ilgalaikis kambario augalas – daugeliui veislių būtinas žiemos poilsis ir vėlesnis persodinimas į gruntą.

Temperatūra ir drėgmė

Paprastoji pušis visiškai atspari Lietuvos žiemoms ir jai nereikia šildomų patalpų ar papildomo oro drėkinimo. Jauni sodinukai pirmą žiemą gali būti apsaugoti nuo kiškių, stirnų ir šlapio, sunkaus sniego, tačiau šaknų zonos nereikėtų sandariai uždengti. Vazonuose augančias pušis žiemai laikykite lauke, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, nes šiltas kambarys gali sutrikdyti ramybės periodą. Užmirkimas šaltuoju metu pavojingesnis už nedidelį šaltį.

Priežiūros pasas

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris

Lauko

Laistymas

Šviesa

Paprastoji pušis geriausiai auga visiškai saulėtoje vietoje, kur gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje jos laja retėja, ūgliai ištįsta, o medis tampa mažiau dekoratyvus ir gali būti jautresnis ligoms. Rinkitės atvirą vietą, tačiau jauną sodinuką pirmą žiemą verta apsaugoti nuo žvėrių ir sniego laužymo, o ne nuo saulės trūkumo.

Apie augalą

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) yra plačiai paplitusi Europoje ir Azijoje, taip pat savaime auga visoje Lietuvoje. Ji aptinkama sausuose pušynuose, smėlynuose, viržynuose, pelkėtų vietovių pakraščiuose ir nederlinguose dirvožemiuose. Ši rūšis gerai prisitaiko prie šalčio, vėjo, sausrų ir skurdžios žemės, todėl yra viena svarbiausių mūsų miškų rūšių. Lietuvoje pušynai užima didelius plotus, ypač pietrytinėje šalies dalyje. Sodininkystėje dažniausiai auginama rūšinė pušis, tačiau pasirinkti galima ir įvairių dekoratyvinių veislių.

Jauna paprastoji pušis dažniausiai formuoja kūgišką, gana taisyklingą lają, o senstant ji platėja ir tampa netaisyklingesnė. Kamieną dengia rausvai ruda, viršutinėje dalyje plonesnė žievė, o apačioje ji būna stora ir giliai suskeldėjusi. Melsvai žali spygliai auga poromis, yra standūs, šiek tiek susisukę ir paprastai išsilaiko kelerius metus. Kankorėžiai nedideli, kiaušiniški, subręsta per dvejus metus. Natūraliai medis gali tapti labai aukštas, todėl mažam sodui verta rinktis žemaūgę ar lėčiau augančią veislę.

Paprastoji pušis nėra kambarinis augalas, todėl namų viduje jai paprastai trūksta šviesos, erdvės ir tinkamo žiemos ramybės režimo. Geriausia ją sodinti atviroje, saulėtoje sodo, sklypo ar sodybos vietoje, kur oro cirkuliacija gera ir nėra nuolatinio užmirkimo. Ji gražiai atrodo alpinariumuose, natūralistiniuose želdynuose, prie terasos ar kaip atskiras vejos akcentas. Prie pastatų sodinkite atsargiai, įvertinę būsimos lajos ir šaknyno dydį. Vazone pušis gali augti tik ribotą laiką, jei pasirenkama kompaktiška veislė.

Įsitvirtinusiai paprastajai pušiai kasdienės priežiūros beveik nereikia. Pirmaisiais metais po pasodinimo laistykite gausiau, kai dirva išdžiūsta, ypač per ilgesnę sausrą ir karščius. Aplink kamieną paskleistas mulčias padeda išlaikyti drėgmę, tačiau jo negalima suversti tiesiai prie kamieno. Pavasarį galima patręšti lėtai veikiančiomis trąšomis, bet derlingoje žemėje papildomas tręšimas dažnai nebūtinas. Sausas, nulūžusias ar ligotas šakas genėkite sausuoju metų laiku, o žalios senos medienos be spyglių stipriai trumpinti nereikėtų.

Paprastoji pušis dažniausiai dauginama sėklomis, kurios subręsta kankorėžiuose ir išbyra jiems atsivėrus. Sėklas galima sėti pavasarį į purų, gerai drenuojamą substratą arba daigyną, tačiau dygimas ir pirmųjų metų augimas būna nevienodi. Daigeliams būtina daug šviesos, saikinga drėgmė ir apsauga nuo piktžolių bei išdžiūvimo. Dekoratyvinės veislės paprastai dauginamos skiepijant, todėl jų savybių patikimai išsaugoti sėjant nepavyksta. Praktiniam sodininkui paprasčiausia įsigyti sveiką, konteineryje užaugintą sodinuką iš patikimo medelyno.

Dažniausia klaida – pušies sodinimas sunkioje, nuolat šlapioje dirvoje, kur šaknims ima trūkti oro. Ne mažiau žalingas ir per dažnas laistymas, ypač tada, kai medis jau gerai įsišaknijęs. Jauną sodinuką kartais pasodinama per giliai, užkasant šaknies kaklelį ir mulčiu uždengiant kamieną. Kita klaida – sodinti aukštą rūšinę pušį mažoje erdvėje, neįvertinus jos būsimo dydžio. Taip pat nereikėtų kasmet trumpinti ūglių atsitiktinai, nes medis gali prarasti natūralią formą.

Paprastoji pušis paprastai yra atspari, tačiau nusilpusius medžius gali pažeisti įvairios spyglių ligos, ūglių džiūtį sukeliantys grybai ir kamieno puviniai. Pavojų taip pat kelia pušiniai pjūkleliai, straubliukai, amarai, skydamariai bei kiti vabzdžiai, ypač jaunuose sodinukuose. Reguliariai apžiūrėkite spyglius, ūglių viršūnes ir kamieną, ieškokite neįprasto rudavimo, voratinklių, sakų tekėjimo ar žievės pažeidimų. Svarbiausia prevencija – saulėta vieta, geras drenažas, tinkamas sodinimo gylis ir nepažeistos šaknys. Stipriai sergančias šakas pašalinkite, o dėl konkretaus preparato rinkitės tik Lietuvoje registruotą priemonę.

Paprastosios pušies spygliai auga poromis, todėl ją lengva atskirti nuo rūšių, kurių spygliai telkiasi didesnėmis kekėmis. Jos žievė viršutinėje kamieno dalyje dažnai įgauna šiltą oranžinį atspalvį, ypač saulėtoje vietoje. Ši pušis gali augti labai skirtinguose dirvožemiuose ir dažnai pirmoji įsikuria atvirose, pažeistose ar nederlingose vietose. Tankūs pušynai suteikia prieglobstį daugybei vabzdžių, paukščių, kerpių ir grybų. Lietuvoje pušis svarbi ne tik miškų ūkiui, bet ir kultūriniam kraštovaizdžiui, poilsiui bei biologinei įvairovei.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.