Paprika

Paprika, moksliniu pavadinimu Capsicum annuum, priklauso bulvinių šeimai ir yra gimininga pomidorams, baklažanams bei aitriosioms paprikoms. Šios rūšies augalai kilę iš Amerikos žemyno, kur buvo auginami dar iki europiečių kelionių į Naująjį pasaulį. Vėliau paprika paplito Europoje, Azijoje ir kituose šiltesniuose regionuose. Šiandien ji auginama kaip daržovė, prieskoninis augalas ir dekoratyvinis vazoninis augalas. Nors paprikos dažnai auginamos lauke, mūsų klimato sąlygomis joms ypač tinka šiltnamis, saulėtas balkonas arba šilta namų palangė.

Paprika dažniausiai užauga kompaktišku, šakotu krūmeliu su tvirtu, laikui bėgant sumedėjančiu stiebu. Lapai yra žali, lygūs, ovalūs arba šiek tiek pailgi, o jų paviršius gana plonas. Maži balti žiedai pasirodo lapų pažastyse ir vėliau virsta tuščiaviduriais vaisiais. Priklausomai nuo veislės, vaisiai gali būti pailgi, kūgiški, apvalūs ar kvadratiški, o nokdami keičia spalvą nuo žalios iki geltonos, oranžinės arba raudonos. Veislės taip pat skiriasi vaisių dydžiu, skoniu ir aitrumu.

Vazoninei paprikai parinkite šviesiausią namų vietą, geriausia pietų, pietryčių arba pietvakarių palangę. Jai reikia pakankamai erdvės, kad lapai ir šakos nesitrintų į langą ar kitus augalus. Vasarą vazoną galima išnešti į balkoną, terasą ar sodą, tačiau augalą prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui. Saugokite nuo šalto skersvėjo, staigių temperatūros pokyčių ir vietų prie dažnai varstomų durų. Jei ant vieno lango auginamos kelios paprikos, tarp jų palikite oro judėjimui reikalingus tarpus.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei ilgai visiškai išdžiūti. Vandens perteklių iš vazono lėkštelės visada išpilkite, nes užmirkusios šaknys greitai nukenčia. Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu kas kelias savaites naudokite daržovėms arba žydintiems augalams skirtas trąšas pagal etiketėje nurodytą normą. Retkarčiais pasukite vazoną, kad augalas augtų tolygiai. Kai vaisiai pradeda nokti, sunkesnes šakas galima lengvai paremti, kad jos neišlinktų ar nenulūžtų.

Paprikos dažniausiai dauginamos sėklomis, kurias galima sėti žiemos pabaigoje arba pavasarį, kad daigai spėtų sustiprėti iki šiltesnio sezono. Sėkite į lengvą, purų daigams skirtą substratą, sėklas užberkite tik plonu žemės sluoksniu. Indą laikykite šiltai ir šviesiai, o substratą drėkinkite saikingai, geriausia purkštuvu. Daigams išleidus kelis tikruosius lapelius, juos atsargiai persodinkite į atskirus vazonėlius. Į nuolatinę vietą sodinkite tik tada, kai nebegresia šaltos naktys ir augalai yra pakankamai tvirti.

Dažniausia klaida – per mažai šviesos, dėl kurios paprika ištįsta, tampa silpna ir menkai žydi. Ne mažiau žalingas yra nuolatinis laistymas, kai substratas nespėja pradžiūti ir šaknys pradeda dusti. Per didelis azoto kiekis skatina vešlius lapus, bet gali sumažinti žiedų ir vaisių gausą. Skubus augalo išnešimas į kaitrią saulę dažnai nudegina lapus, todėl reikalingas laipsniškas grūdinimas. Taip pat nereikėtų skinti vaisių ar judinti augalo grubiai, nes trapios šakos lengvai pažeidžiamos.

Paprikas gali pulti amarai, baltasparniai, voratinklinės erkutės ir tripsai, ypač kai patalpoje sausa arba augalai auga per tankiai. Kenkėjų požymiai yra susisukę lapai, lipnus paviršius, smulkūs taškeliai ar sidabriškos dėmės. Perlaistymas ir prastas drenažas gali sukelti šaknų puvinį, o ant lapų kartais atsiranda grybinės dėmės. Reguliariai apžiūrėkite lapų apačią ir naujus ūglius, o pirmuosius kenkėjus nuplaukite vandeniu. Smarkiau pažeistą augalą atskirkite nuo kitų ir naudokite tik paprikoms tinkamas apsaugos priemones.

Paprikos vaisiai botaniškai laikomi uogomis, nors kasdienėje kalboje ir virtuvėje jie vadinami daržovėmis. To paties augalo vaisiai gali būti skinami žali arba paliekami visiškai sunokti, todėl keičiasi jų spalva, saldumas ir aromatas. Capsicum annuum apima tiek saldžiąsias paprikas, tiek dalį aitriųjų veislių, todėl vien rūšies pavadinimas nepasako, koks bus vaisių aštrumas. Aitriausias dalis sudaro kapsaicinas, daugiausia susikaupęs sėklų plėvelėse. Dekoratyvinės veislės dažnai auginamos dėl spalvingų vaisių, tačiau jos ne visada būna malonaus skonio.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)