Perlų vėrinys
Senecio rowleyanus
Perlų vėrinys – išskirtinis vijoklinis sukulentas, kurio ilgi stiebai nusagstyti apvaliais, žalius perlus primenančiais lapeliais. Jis puikiai atrodo kabančiuose vazonuose, tačiau gražiausiai auga tada, kai gauna daug šviesos ir nėra perlaistomas.
Laistymas
Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui. Palaistykite gausiai, kad vanduo išbėgtų pro drenažo angas, o perteklių iš lėkštelės išpilkite. Tarp laistymų žemė turi išdžiūti ne tik paviršiuje. Žiemą laistykite gerokai rečiau, ypač jei augalas laikomas vėsiai.
Šviesa
Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Parinkite labai šviesią vietą, geriausia prie rytinio ar vakarinio lango. Perlų vėrinys toleruoja švelnią tiesioginę saulę, tačiau prie pietinio lango vidurdienio spindulius prislopinkite. Per mažai šviesos skatina stiebų ištįsimą ir retus lapelius.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Perlų vėrinys prarijus gali būti toksiškas katėms, šunims ir kitiems augintiniams. Galimi virškinimo sutrikimai, todėl augalą laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Jei augintinis augalą suėdė ir pasijuto blogai, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite retai – kai šaknys užpildo vazoną arba substratas tampa sunkus ir prastai praleidžia vandenį. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo anga ir purų sukulentams skirtą substratą. Persodinant stiebus saugokite nuo lūžimo, o po procedūros kelias dienas nelaistykite.
Temperatūra ir drėgmė
Tinka įprasta kambario temperatūra ir sausa, gerai vėdinama aplinka. Žiemą augalą galima laikyti vėsiau, tačiau saugokite nuo šalčio, skersvėjų ir temperatūros kritimo. Papildomai purkšti nereikia – per didelė oro drėgmė ir šlapūs lapeliai gali paskatinti puvinį.
Perlų vėrinys
Senecio rowleyanus
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui. Palaistykite gausiai, kad vanduo išbėgtų pro drenažo angas, o perteklių iš lėkštelės išpilkite. Tarp laistymų žemė turi išdžiūti ne tik paviršiuje. Žiemą laistykite gerokai rečiau, ypač jei augalas laikomas vėsiai.
Šviesa
Parinkite labai šviesią vietą, geriausia prie rytinio ar vakarinio lango. Perlų vėrinys toleruoja švelnią tiesioginę saulę, tačiau prie pietinio lango vidurdienio spindulius prislopinkite. Per mažai šviesos skatina stiebų ištįsimą ir retus lapelius.
Perlų vėrinys (Senecio rowleyanus, dar vadinamas Curio rowleyanus) – neįprastos išvaizdos vijoklinis sukulentas iš Pietvakarių Afrikos. Gamtoje jis auga sausose, saulėtose vietovėse, dažnai šliaužia žeme arba kabo nuo uolėtų šlaitų. Dėl tokio augimo būdo augalas ypač gražiai atrodo pakabinamame vazone, iš kurio jo stiebai gali laisvai leistis žemyn.
Didžiausias perlų vėrinio išskirtinumas – apvalūs, mėsingi lapeliai, primenantys žalius karoliukus. Lapeliuose sukulentas kaupia vandenį, todėl trumpą sausrą ištveria geriau nei nuolat drėgną žemę. Ploni stiebai ilgainiui gali užaugti gana ilgi, o tinkamomis sąlygomis augalas išaugina smulkius, baltus, maloniai kvepiančius žiedelius. Žydėjimas dažniausiai pasirodo subrendusiems, gerai prižiūrimiems augalams.
Šviesa ir vieta
Perlų vėriniui reikia daug šviesos, tačiau geriausia pradėti nuo ryškios, išsklaidytos šviesos. Tinka rytinė arba vakarinė palangė. Pietinėje pusėje augalą laikykite šiek tiek atitrauktą nuo stiklo arba vidurdienį pridenkite lengva užuolaida, ypač po žiemos, kai jis dar nepratęs prie intensyvios saulės. Trūkstant šviesos stiebai ištįsta, lapeliai retėja ir tampa mažesni. Jei augalas auga labai tamsioje vietoje, laistymą reikia dar labiau sumažinti, nes drėgmė išgaruos lėčiau.
Laistymas ir substratas
Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Geriau vieną kartą palaistyti gausiau ir leisti vandens pertekliui išbėgti pro vazono skylutes, negu dažnai sudrėkinti tik paviršių. Lėkštelėje likusį vandenį išpilkite. Šiltuoju metų laiku augalas dažniausiai laistomas dažniau, o žiemą, ypač vėsesnėje patalpoje, jo poreikis vandeniui gerokai sumažėja.
Rinkitės purų, greitai vandeniui pralaidų kaktusų ir sukulentų substratą. Įprastą kambarinėms gėlėms skirtą žemę galima pagerinti perlitu, rupiu smėliu ar smulkia mineraline medžiaga. Vazono dugne būtina drenažo anga, nes užsistovėjęs vanduo greitai sukelia šaknų puvinį.
Temperatūra, tręšimas ir persodinimas
Aktyvaus augimo metu perlų vėriniui tinka įprasta kambario temperatūra. Žiemą jis geriau jaučiasi šviesioje ir kiek vėsesnėje vietoje, tačiau reikia saugoti nuo šalčio, skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Tręškite saikingai, pavasarį ir vasarą naudodami silpną sukulentams skirtų trąšų tirpalą. Sausame substrate trąšų nepilkite – prieš tai augalą lengvai palaistykite.
Persodinti dažnai nereikia. Tai atliekama tada, kai šaknys visiškai užpildo vazoną, substratas suslūgsta arba vanduo pradeda prastai susigerti. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį. Persodinant elkitės atsargiai, nes ploni stiebai lengvai lūžta.
Dažnos priežiūros klaidos
• Per dažnas laistymas, ypač žiemą, yra dažniausia šaknų ir stiebų puvinio priežastis.
• Per mažai šviesos lemia ištįsusius, retus stiebus ir silpnesnį augimą.
• Per didelis vazonas ilgai išlaiko drėgmę, todėl padidėja puvinio rizika.
• Staigus augalo išnešimas į kaitrią saulę gali nudeginti lapelius.
Įdomūs faktai
Apvalūs lapeliai nėra vien dekoratyvūs – jų forma padeda sumažinti vandens garavimą. Perlų vėrinį nesunku dauginti stiebo auginiais: kelių centimetrų ilgio sveiką stiebo dalį galima paguldyti ant sauso, puraus substrato, kad sąlyčio vietose susiformuotų šaknys. Dirbkite švariai ir neskubėkite laistyti, kol pjūvio vieta neapdžiūvusi. Augalas yra toksiškas augintiniams, todėl jį laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Perlų vėrinį laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Laistymo metu žemę gerai sudrėkinkite, tačiau po kelių minučių išpilkite vazono lėkštelėje likusį vandenį. Žiemą laistykite rečiau, ypač jei augalas laikomas vėsiau.
Taip, augalas mėgsta daug ryškios, išsklaidytos šviesos. Tinka rytinė ar vakarinė palangė, o pietinėje pusėje vidurdienio saulę geriau prislopinti lengva užuolaida, kad lapeliai neapdegtų.
Taip, Senecio rowleyanus prarijus gali būti toksiškas katėms, šunims ir kitiems augintiniams. Vazoną laikykite jiems nepasiekiamoje vietoje, o nukritusius lapelius nedelsdami surinkite.
