Petunija
Petunia × hybrida
Petunija – gausiai žydintis balkono augalas, kuris nuo pavasario pabaigos iki rudens džiugina ryškiomis spalvomis, svyrančiais ūgliais ir lengvu vasarišku įspūdžiu.
Laistymas
Petunijas reikia laistyti reguliariai, ypač jei jos auga loveliuose ar pakabinamuose vazonuose. Karštomis vasaros dienomis laistyti gali tekti kasdien, o kartais net du kartus per dieną, jei indas mažas ir greitai išdžiūsta. Vėsesniu oru pakanka laistyti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta. Svarbu vengti užmirkimo – vanduo neturi stovėti lėkštelėje ar vazono apačioje. Geriausia laistyti ryte arba vakare, pilant vandenį prie šaknų, o ne ant žiedų.
Šviesa
Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Petunijos mėgsta saulę ir gausiausiai žydi labai šviesioje vietoje. Geriausiai tinka pietinis, pietryčių, pietvakarių arba vakarinis balkonas, kur augalas gauna bent 5–6 valandas tiesioginės šviesos per dieną. Pusiau pavėsyje petunijos taip pat gali augti, tačiau žydėjimas bus silpnesnis, o ūgliai gali labiau ištįsti. Per mažai šviesos gaunančios petunijos tampa retesnės ir krauna mažiau pumpurų. Po įsigijimo daigus verta prie stiprios saulės pratinti palaipsniui.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Petunijos laikomos saugiomis katėms ir šunims, todėl jas galima auginti balkonuose ar terasose, kur kartais lankosi augintiniai. Vis dėlto nereikėtų leisti gyvūnams nuolat graužti lapų ar žiedų, nes didesnis bet kokio augalo kiekis gali sudirginti skrandį. Jei augintinis linkęs kapstyti vazonus, petunijas geriau sodinti pakabinamuose induose arba loveliuose, kurių jis nepasiekia. Taip augalas bus apsaugotas ir nuo nulaužytų ūglių.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Petunijas geriausia sodinti į purų, derlingą ir vandeniui laidų substratą, skirtą balkoninėms gėlėms. Vazone ar lovelyje būtinos drenažo skylės, nes užsistovėjęs vanduo greitai pažeidžia šaknis. Sodinant galima įmaišyti perlito arba smulkaus keramzito, kad žemė išliktų laidesnė. Petunijos turi gana aktyvią šaknų sistemą, todėl per mažame inde greitai pradeda skursti ir dažniau perdžiūsta. Jei daigai pirkti mažuose vazonėliuose, juos verta persodinti į erdvesnį indą netrukus po įsigijimo.
Temperatūra ir drėgmė
Petunijos mėgsta šilumą ir geriausiai jaučiasi maždaug 18–26 °C temperatūroje. Jos nepakenčia šalnų, todėl į lauką sodinamos tik tada, kai naktimis nebėra didesnio atšalimo pavojaus. Ilgalaikis lietus ir vėsūs orai gali pažeisti žiedus, ypač stambiažiedžių veislių. Petunijoms nereikia didelės oro drėgmės, svarbiau geras oro judėjimas ir neužmirkusi žemė. Nužydėjusius ar lietaus pažeistus žiedus verta pašalinti, kad augalas greičiau atsigautų ir išliktų tvarkingas.
Petunija
Petunia × hybrida
Balkono
Laistymas
Petunijas reikia laistyti reguliariai, ypač jei jos auga loveliuose ar pakabinamuose vazonuose. Karštomis vasaros dienomis laistyti gali tekti kasdien, o kartais net du kartus per dieną, jei indas mažas ir greitai išdžiūsta. Vėsesniu oru pakanka laistyti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta. Svarbu vengti užmirkimo – vanduo neturi stovėti lėkštelėje ar vazono apačioje. Geriausia laistyti ryte arba vakare, pilant vandenį prie šaknų, o ne ant žiedų.
Šviesa
Petunijos mėgsta saulę ir gausiausiai žydi labai šviesioje vietoje. Geriausiai tinka pietinis, pietryčių, pietvakarių arba vakarinis balkonas, kur augalas gauna bent 5–6 valandas tiesioginės šviesos per dieną. Pusiau pavėsyje petunijos taip pat gali augti, tačiau žydėjimas bus silpnesnis, o ūgliai gali labiau ištįsti. Per mažai šviesos gaunančios petunijos tampa retesnės ir krauna mažiau pumpurų. Po įsigijimo daigus verta prie stiprios saulės pratinti palaipsniui.
Petunija yra vienas populiariausių balkoninių ir terasinių augalų, vertinamas dėl itin gausaus, ilgo ir spalvingo žydėjimo. Ji priklauso bulvinių šeimai, o šiuolaikinės dekoratyvinės petunijos dažniausiai yra įvairių rūšių hibridai, sukurti taip, kad būtų kuo atsparesni, žydėtų ilgiau ir turėtų daugiau spalvų bei formų. Natūraliai petunijų giminės augalai kilę iš Pietų Amerikos, kur auga šiltesnio klimato vietovėse. Dėl to petunijos labai mėgsta saulę, šilumą ir gerą oro judėjimą, tačiau nemėgsta šalnų, užmirkusios žemės ir ilgo lietingo oro.
Balkonuose petunijos dažniausiai auginamos loveliuose, pakabinamuose vazonuose, didesniuose induose arba kompozicijose su kitomis vasarinėmis gėlėmis. Jos ypač tinka ten, kur norisi greito ir ryškaus rezultato, nes tinkamai prižiūrimos petunijos greitai suformuoja vešlią lapiją ir nuolat krauna naujus žiedus. Priklausomai nuo veislės, petunijos gali augti kompaktiškais kereliais arba svyrančiais, ilgais ūgliais, kurie gražiai krinta per vazono kraštus. Svyrančios petunijos ypač mėgstamos pakabinamuose krepšiuose ir balkonų loveliuose, nes sukuria žiedų krioklio įspūdį.
Petunijų žiedai gali būti labai įvairūs: balti, rožiniai, violetiniai, mėlyni, raudoni, geltoni, kreminiai, margi, dryžuoti ar su tamsesniu centru. Kai kurios veislės turi paprastus piltuvėlio formos žiedus, kitos – pilnavidurius arba banguotais kraštais. Žiedai dažnai būna švelniai kvapnūs, ypač vakare, todėl petunijos gali suteikti balkonui ne tik spalvų, bet ir malonų vasaros aromatą. Tai augalas, kuris labai gerai atrodo tiek vienas, tiek derinamas su lobelijomis, verbenomis, bakopomis, pelargonijomis ar dekoratyviniais lapiniais augalais.
Nors petunijos nėra sudėtingos, jos geriausiai atrodo tada, kai gauna reguliarią priežiūrą. Kadangi jos žydi labai intensyviai, joms reikia pakankamai maisto medžiagų. Skurdžioje žemėje arba ilgai netręšiamos petunijos pradeda silpniau žydėti, lapai gali šviesėti, o ūgliai tampa retesni. Taip pat svarbu reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedus, ypač stambiažiedėms veislėms. Tai padeda augalui neeikvoti energijos sėkloms ir skatina naujų pumpurų formavimąsi. Kai kurių šiuolaikinių smulkiažiedžių veislių žiedų šalinti reikia mažiau, nes jos pačios gana gerai apsivalo.
Petunijos dažniausiai auginamos kaip vienmečiai augalai, nes Lietuvos klimato sąlygomis jos lauke neperžiemoja. Teoriškai jas galima bandyti peržiemoti šviesioje, vėsioje patalpoje, tačiau dažniausiai paprasčiau pavasarį įsigyti naujus daigus arba užsiauginti juos iš sėklų. Petunijos labai jautrios šalnoms, todėl į balkoną ar lauką jas saugiausia išnešti tik tada, kai praeina šalnų pavojus. Tinkamai prižiūrimos jos žydi nuo gegužės ar birželio iki pat rudens, kol orai atvėsta. Tai vienas geriausių pasirinkimų norintiems ryškaus, vasariško ir ilgai žydinčio balkono be labai sudėtingos priežiūros.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausios priežastys – per mažai saulės, maisto medžiagų trūkumas arba per mažas vazonas. Petunijos žydi gausiai tik tada, kai gauna daug šviesos ir yra reguliariai tręšiamos žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Taip pat verta šalinti nužydėjusius žiedus, nes tai skatina naujų pumpurų formavimąsi.
Lapai gali gelsti dėl perlaistymo, maisto medžiagų trūkumo, per mažo vazono arba prasto drenažo. Jei žemė nuolat šlapia, reikėtų sumažinti laistymą ir patikrinti, ar vanduo lengvai išteka iš indo. Jei augalas gausiai žydi, bet seniai netręštas, jam gali trūkti maisto medžiagų.
Taip, petunijas naudinga patrumpinti, jei jos ištįsta, praranda tankumą arba pradeda žydėti tik ūglių galuose. Lengvas patrumpinimas skatina šakojimąsi ir naujų žiedų formavimąsi. Po genėjimo augalą verta palaistyti ir patręšti, kad jis greičiau atsigautų. Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas taip pat padeda išlaikyti gražią formą.
