Plaukuotoji rudbekija

Plaukuotoji rudbekija (Rudbeckia hirta) kilusi iš Šiaurės Amerikos, kur auga pievose, pakelėse, prerijose ir saulėtuose miško pakraščiuose. Lietuvoje ji dažniausiai auginama kaip vienmetė dekoratyvinė gėlė, nors švelnesnėmis sąlygomis kai kurie augalai gali išsilaikyti ilgiau. Natūraliose augavietėse rudbekija prisitaikiusi prie saulės, trumpalaikės sausros ir gana skurdžios dirvos. Dėl tokio atsparumo ji tinka pradedantiesiems sodininkams. Svarbiausia parinkti šviesią vietą, kurioje neužsistovi vanduo ir augalas gauna pakankamai erdvės.

Rudbekija formuoja stačius, šakotus stiebus, apaugusius šiurkščiais plaukeliais, todėl jos paviršius atrodo kiek šiurkštus. Priklausomai nuo veislės, augalas gali būti žemesnis arba gana aukštas, o žiedynai dažniausiai būna stambūs ir ryškūs. Aplink tamsiai rudą ar beveik juodą iškilų viduriuką išsidėstę geltoni, oranžiniai, rusvi arba dvispalviai liežuvėliai žiedai. Lapai žali, ovalūs ar pailgi, taip pat šiurkštūs. Žydėjimo metu vienas augalas gali išskleisti daug žiedų, ypač reguliariai skinant nužydėjusius.

Ši gėlė nėra kambarinis augalas, todėl geriausiai jaučiasi lauke: gėlyne, prie tvoros, natūralistiniame želdyne ar didesniame vazone balkone. Rinkitės vietą, kur augalas kasdien gauna daug tiesioginės saulės, nes pavėsyje stiebai gali ištįsti, o žiedų bus mažiau. Tarp augalų palikite pakankamai vietos oro judėjimui ir augimui, ypač aukštesnėms veislėms. Vazonui būtinos drenažo skylės, o balkonui verta parinkti nuo stipraus vėjo kiek apsaugotą vietą, kad žiedynai neišvirstų.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau palaistę neleiskite vandeniui ilgai telkšoti aplink šaknis. Karštomis ir sausomis savaitėmis laistyti reikės dažniau, ypač vazone augančius augalus. Pavasarį galima patręšti kompostu arba saikinga žydinčioms gėlėms skirta trąša, bet per daug azoto skatins lapus, o ne žiedus. Nužydėjusius žiedynus kirpkite, jei norite tvarkingesnio vaizdo ir ilgesnio žydėjimo. Aukštesniems augalams prireikus įrenkite atramą, ypač vėjuotoje vietoje.

Plaukuotoji rudbekija dažniausiai dauginama sėklomis. Sėklas galima sėti į daigyklas pavasarį arba tiesiai į paruoštą dirvą, kai nebegresia stipresnės šalnos. Jos smulkios, todėl užberkite tik labai plonu žemės sluoksniu arba lengvai įspauskite į drėgną substratą. Dygimui reikalinga šviesa, šiluma ir tolygi, bet nepermirkusi drėgmė. Daigus į lauką sodinkite užgrūdintus. Jei leidžiama subrandinti sėklas, augalas gali pats pasisėti, tačiau jauni daigai ne visada išlaiko motininės veislės spalvas ar formą.

Dažniausia klaida – sodinti rudbekiją per tamsioje vietoje, tikintis, kad ji gausiai žydės ir pavėsyje. Ne mažiau žalingas nuolatinis perlaistymas, ypač sunkioje molingoje dirvoje arba vazone be drenažo. Pertręšus azoto trąšomis augalas gali išauginti vešlius lapus, bet žiedynų bus mažiau, o stiebai taps gležnesni. Per tankiai susodinti augalai prasčiau vėdinasi ir dažniau serga. Taip pat neverta per anksti sėti į šaltą dirvą, nes sėklos gali supūti arba sudygti netolygiai.

Rudbekija paprastai yra tvirta, tačiau nepalankiomis sąlygomis ją gali pažeisti miltligė, rūdys ar įvairios lapų dėmėtligės. Ligų riziką didina per tankus sodinimas, laistymas per lapus ir ilgai drėgna, prastai vėdinama aplinka. Pažeistus lapus pašalinkite, o rudenį nesveikų augalų liekanų nepalikite gėlyne. Jaunus ūglius kartais apninka amarai, o lapus gali graužti spragės ar kiti smulkūs kenkėjai. Pirmiausia juos nuplaukite vandens srove arba rinkitės konkrečiai problemai tinkamą biologinę priemonę.

Rudbekijos žiedyno tamsus centras iš tikrųjų sudarytas iš daugybės smulkių vamzdiškų žiedelių, todėl jį gausiai lanko bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai. Subrendę žiedynai įdomiai atrodo ir rudenį, todėl dalį jų galima palikti iki pavasario, jei norite sėklų paukščiams bei natūralesnio vaizdo. Žiedai puikiai tinka skynimui, ypač tuomet, kai keli liežuvėliai jau išsiskleidę. Veislių spalvos gali smarkiai skirtis – nuo grynos geltonos iki rusvų, oranžinių ar dvispalvių derinių. Tai vienas iš patikimų vasaros gėlyno augalų pradedantiesiems.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)