Purpurinė saracėnija
Sarracenia purpurea
Purpurinė saracėnija – įspūdingas vabzdžiaėdis augalas, išsiskiriantis žemomis, dubenėlio formos gaudyklėmis, dažnai nusidažančiomis sodriai purpurine spalva. Ji nėra pati reikliausia saracėnija, tačiau gerai auga tik tada, kai gauna daug šviesos, labai minkštą vandenį ir tinkamą žiemos ramybę.
Laistymas
Šiltuoju metų laiku substratą laikykite nuolat drėgną, vazoną galima statyti į negilią lėkštelę su minkštu vandeniu. Laistykite lietaus, distiliuotu arba atvirkštinio osmoso vandeniu, nes kietame vandentiekio vandenyje esantys mineralai kaupiasi substrate ir kenkia šaknims. Žiemą vandens reikia mažiau, tačiau substratas neturi visiškai išdžiūti.
Šviesa
Šis augalas mėgsta šviesą. Purpurinei saracėnijai reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės per dieną. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Po tamsesnio laikymo prie saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Jei šviesos nepakanka, gaudyklės būna blyškios, silpnos ir ne tokios tvirtos.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Purpurinė saracėnija nelaikoma nuodinga katėms ar šunims, tačiau jos nereikėtų duoti augintiniams ėsti. Saugokite augalą nuo augintinių, kurie gali išversti vazoną ar sugadinti trapias gaudykles, o priežiūrai naudokite tik augalams skirtą, netręštą substratą.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kas dvejus ar trejus metus arba substratui suirus. Naudokite rūgštų, maisto medžiagų neturintį mišinį iš aukštapelkių durpių ir perlito arba kvarcinio smėlio. Venkite universalaus grunto, komposto, kalkių ir trąšų. Rinkitės plastikinį vazoną su drenažo angomis, o persodindami stenkitės nepažeisti šaknų.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu tinka įprasta vėsesnė kambario temperatūra, tačiau augalą laikykite toliau nuo radiatorių ir karšto, sauso oro srautų. Purpurinei saracėnijai svarbesnė nuolat drėgna šaknų aplinka nei labai aukšta oro drėgmė. Žiemą suteikite kelių mėnesių vėsią ramybę, maždaug 2–10 °C temperatūroje, saugodami vazoną nuo visiško sušalimo.
Purpurinė saracėnija
Sarracenia purpurea
Kambariniai
Laistymas
Šiltuoju metų laiku substratą laikykite nuolat drėgną, vazoną galima statyti į negilią lėkštelę su minkštu vandeniu. Laistykite lietaus, distiliuotu arba atvirkštinio osmoso vandeniu, nes kietame vandentiekio vandenyje esantys mineralai kaupiasi substrate ir kenkia šaknims. Žiemą vandens reikia mažiau, tačiau substratas neturi visiškai išdžiūti.
Šviesa
Purpurinei saracėnijai reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės per dieną. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Po tamsesnio laikymo prie saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Jei šviesos nepakanka, gaudyklės būna blyškios, silpnos ir ne tokios tvirtos.
Purpurinė saracėnija (Sarracenia purpurea) – Šiaurės Amerikos pelkėtose vietovėse paplitęs vabzdžiaėdis augalas. Gamtoje ji auga rūgščiuose, maisto medžiagų stokojančiuose durpynuose, kur įprastoms augalų šaknims būtų sunku gauti pakankamai azoto. Šį trūkumą saracėnija kompensuoja gaudydama smulkius vabzdžius savo lapų gaudyklėse.
Augalas suformuoja žemą, tankią lapų skrotelę. Lapai primena trumpus piltuvėlius ar dubenėlius, kurių kraštai dažnai būna žalsvi, rausvi arba purpuriniai. Skirtingai nei kai kurios kitos saracėnijos, ši rūšis neturi ryškaus, aukšto dangtelio virš gaudyklės. Į vidų patekę vabzdžiai slysta drėgnais sienelių paviršiais ir paskęsta gaudyklėje susikaupusiame skystyje. Senesnės gaudyklės palaipsniui paruduoja, tačiau augalas nuolat augina naujus lapus.
Priežiūros esmė
Svarbiausia purpurinei saracėnijai – labai ryški šviesa. Kambaryje ją statykite ant saulėtos palangės, geriausia pietų, pietryčių ar pietvakarių pusėje. Prie tiesioginės saulės augalą pratinkite palaipsniui, ypač jei jis atkeliavo iš prekybos vietos, kur buvo laikomas pritemdytai. Pakankamai šviesos gaunanti saracėnija išlaiko ryškias spalvas ir formuoja tvirtesnes gaudykles.
Laistykite tik minkštu vandeniu: tinka lietaus, distiliuotas arba atvirkštinio osmoso vanduo. Šiltuoju metų laiku vazoną galima laikyti negilioje lėkštelėje su kelių centimetrų vandens sluoksniu, kad substratas nuolat būtų drėgnas. Žiemą vandens kiekį sumažinkite, tačiau šaknų gumulas neturi visiškai išdžiūti. Įprastas kietas vandentiekio vanduo šiam augalui dažnai būna per daug mineralizuotas.
Substratas turi būti rūgštus, purus ir neturtingas maisto medžiagų. Tinka aukštapelkių durpės, sumaišytos su perlitu arba stambesniu kvarciniu smėliu. Nenaudokite universalaus vazono žemės mišinio, komposto ar substrato su trąšomis. Vazonas turėtų turėti drenažo angas, o plastikinis indas paprastai yra praktiškesnis už molinį, kuris gali išskirti nepageidaujamų mineralų.
Žiemos ramybė ir persodinimas
Purpurinei saracėnijai naudinga vėsi žiemos ramybė, trunkanti kelis mėnesius. Tuo metu augalas gali augti lėčiau, dalis gaudyklių paruduoja, o naujų lapų susidaro mažiau. Laikykite jį šviesioje, vėsioje vietoje, maždaug 2–10 °C temperatūroje, saugodami vazoną nuo visiško sušalimo. Pavasarį, ilgėjant dienoms, laistymą palaipsniui didinkite.
Persodinkite pavasarį, kai augalas pradeda aktyviau augti, paprastai kas dvejus ar trejus metus arba tada, kai substratas suslūgsta ir prastai praleidžia vandenį. Šaknys nėra skirtos maistingai dirvai, todėl persodinant jų nebarstykite trąšomis ir nenaudokite kalkingo mišinio.
Dažnos klaidos ir įdomūs faktai
• Dažniausia klaida – laistymas kietu vandentiekio vandeniu. Mineralai kaupiasi substrate ir gali pažeisti šaknis.
• Per mažai šviesos lemia blyškias spalvas, silpnas gaudykles ir ištįsusį augimą.
• Įprastos kambarinių augalų trąšos gali nudeginti šaknis, todėl jų naudoti negalima.
• Nereikia nuolat dėti vabzdžių į gaudykles. Sveikas augalas dažniausiai pats susiranda maisto arba gali augti ir be papildomo maitinimo.
Purpurinės saracėnijos gaudyklėse aptinkami ne tik suvirškinami vabzdžiai, bet ir smulkūs organizmai, prisidedantys prie jų skaidymo. Kai kuriose natūraliose augavietėse augalas toleruoja gana vėsias sąlygas, todėl tinkamai prižiūrimas gali būti auginamas ne tik kambaryje, bet ir lauke ar nešildomame šiltnamyje, jei šaknys apsaugomos nuo stipraus įšalo.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Geriausia naudoti lietaus, distiliuotą arba atvirkštinio osmoso vandenį. Įprastas kietas vandentiekio vanduo ilgainiui gali pažeisti šaknis dėl jame esančių mineralų.
Taip, jai reikalingas vėsus ramybės laikotarpis. Žiemą augalą laikykite šviesioje, vėsioje vietoje ir laistykite mažiau, neleisdami substratui visiškai išdžiūti.
Ne. Augalas gali pats pasigauti vabzdžių, o auginamas patalpoje dažniausiai išgyvena ir be papildomo maitinimo. Netręškite jo įprastomis kambarinių augalų trąšomis.
