Raganė (Vijoklinė)
Clematis
Raganė (Clematis) – tai neabejotina sodo vertikalių karalienė, garsėjanti gausiu, spalvingu ir itin efektingu žydėjimu. Šis daugiametis vijoklinis augalas geba greitai apaugti pergoles, tvoras, arkas ar sienas, sukurtas įspūdingas žydinčias sienas. Jos žiedų įvairovė – nuo subtilių varpelių iki milžiniškų, pilnavidurių žvaigždžių – leidžia sukurti unikalų sodo dizainą.
Laistymas
Raganės yra reilios drėgmei, ypač aktyvaus augimo ir žydėjimo laikotarpiu pavasarį bei vasarą. Laistyti reikia gausiai – vanduo turi pasiekti gilų šaknų sluoksnį (apie 40–50 cm gylį). Vietoj dažno, bet paviršutiniško laistymo, rinkitės vieną ar du gausius laistymus per savaitę (priklausomai nuo sausrų). Liekite tiesiai ant žemės, stengdamiesi nesušlapinti lapų ir stiebų pagrindo, kad išvengtumėte grybelinių ligų.
Šviesa
Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Kad raganė gausiai ir ryškiai žydėtų, jai būtina parinkti vietą, kurioje ji gautų bent 5–6 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną (geriausia – rytinė arba vakarinė saulė). Giliame pavėsyje augalas augs silpnai, stiebai ištįs, o žiedų bus labai mažai. Svarbu: patį stiebo pagrindą ir žemę aplink šaknis būtina užpilti storu mulčio sluoksniu arba užsodinti žemais kiliminiais augalais, kad žemė neiškaistų.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Visos raganės dalys yra nuodingos naminiams gyvūnams (šunims ir katėms) bei arkliams. Augale yra ranunkulino, kuris pažeidus audinius virsta protoanemoninu – stipriu toksinu. Gyvūnui kramtant augalą, iškart kyla stiprus burnos gleivinės sudirginimas, seilėtekis, vėmimas ir virškinamojo trakto sutrikimai. Laimei, dėl kartaus skonio gyvūnai patys šio vijoklio linkę vengti.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Sodinimo procesas yra kritinis šiam augalui. Duobė turi būti gili ir plati (apie 60x60 cm). Raganės mėgsta derlingą, purią, giliai įdirbtą ir humusingą dirvą, kurios pH yra neutralus arba šiek tiek šarmingas (pH 6.0–7.5). Į duobę būtina įmaišyti perpuvusio komposto. Sodinti reikėtų giliau nei augalas augo vazonėlyje – stiebo pagrindas su apatiniais 2 pumpurais turi atsidurti 5–10 cm po žeme, tai skatina papildomų stiebų augimą iš po žemių.
Temperatūra ir drėgmė
Raganės puikiai toleruoja lietuviškas žiemas ir yra atsparios šalčiui. Visgi, vėlyvą rudenį, ruošiant augalą žiemai, jo pagrindą rekomenduojama apipilti durpėmis arba sausais lapais (suformuojant kalvelę). Augalas mėgsta natūralią lauko drėgmę, tačiau visiškai netoleruoja pavasarinių polaidžio vandenų sąstovio – jei vietoje ilgai laikosi vanduo, šaknys tiesiog uždus ir augalas žus.
Raganė (Vijoklinė)
Clematis
Lauko
Laistymas
Raganės yra reilios drėgmei, ypač aktyvaus augimo ir žydėjimo laikotarpiu pavasarį bei vasarą. Laistyti reikia gausiai – vanduo turi pasiekti gilų šaknų sluoksnį (apie 40–50 cm gylį). Vietoj dažno, bet paviršutiniško laistymo, rinkitės vieną ar du gausius laistymus per savaitę (priklausomai nuo sausrų). Liekite tiesiai ant žemės, stengdamiesi nesušlapinti lapų ir stiebų pagrindo, kad išvengtumėte grybelinių ligų.
Šviesa
Kad raganė gausiai ir ryškiai žydėtų, jai būtina parinkti vietą, kurioje ji gautų bent 5–6 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną (geriausia – rytinė arba vakarinė saulė). Giliame pavėsyje augalas augs silpnai, stiebai ištįs, o žiedų bus labai mažai. Svarbu: patį stiebo pagrindą ir žemę aplink šaknis būtina užpilti storu mulčio sluoksniu arba užsodinti žemais kiliminiais augalais, kad žemė neiškaistų.
Raganės yra viena vertingiausių vijoklinių augalų genčių, natūraliai paplitusi šiaurės pusrutulio vidutinių platumų zonose. Jos vertinamos dėl gebėjimo augti į viršų ir minimaliame žemės plote sukurti maksimalų žalumos bei žiedų tūrį. Tai idealus pasirinkimas mažiems sodams, terasoms ar nuobodžioms namo sienoms bei tvoroms paslėpti.
Šis augalas turi unikalią savybę – savo lapkočiais jis pats kabinasi už plonų atramų (tinklelių, vielų, virvių) ir sparčiai kyla aukštyn. Priklausomai nuo veislės, raganės gali pasiekti nuo 2 iki net 5 metrų aukštį. Jos žydi bangomis: ankstyvosios veislės džiugina žiedais jau gegužės mėnesį, o vėlyvosios nenustoja žydėti iki pat pirmųjų rudens šalnų.
Auginant raganę, svarbiausia suprasti seną anglų sodininkų patarlę: „Raganės galva turi būti saulėje, o kojos – šešėlyje“. Tai reiškia, kad pats vijoklis turi gauti daug šviesos, tačiau jos šaknų zona privalo būti apsaugota nuo perkaitimo ir tiesioginių spindulių. Tinkamai pasodinta ir prižiūrima raganė tame pačiame kampe sėkmingai augs ir gausiai žydės 15–20 metų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, tai labai svarbu! Raganės skirstomos į 3 genėjimo grupes: 1 grupė (žydi pavasarį ant senų šakų) – negenimos, tik pašalinamos sausos šakos. 2 grupė (didžiažiedės, žydi du kartus per vasarą) – pavasarį patrumpinamos lengvai, paliekant stiebus iki 1–1.5 metro aukščio. 3 grupė (žydi vasaros pabaigoje ant naujų ūglių) – kasmet ankstyvą pavasarį nukerpamos drastiškai, paliekant tik 20–30 cm nuo žemės. Pirkdami augalą, būtinai pasitikslinkite jo grupę.
Raganų vytulys yra pavojinga grybelinė liga, kai visiškai sveikas vijoklis per kelias dienas staiga suglemba ir nudžiūsta. Pastebėjus simptomus, pažeistą stiebą reikia skubiai nupjauti iki pat žemės (ir sudeginti), o likusį augalą bei dirvą nupurkšti fungicidais. Kadangi raganę pasodinote giliai, iš po žemių netrukus išaugs nauji, sveiki ūgliai.
Dažniausios priežastys yra dvi: netinkamas genėjimas (jei nukirpote pavasarį žydinčios raganės senas šakas, pašalinote visus žiedpumpurius) arba azoto trąšų perteklius. Jei augalą pertręšiate azotu, jis visą energiją skiria lapams auginti, o ne žiedams. Naudokite trąšas, turinčias daugiau kalio ir fosforo.
