← Grįžti į katalogą
Rudeninė chrizantema nuotrauka
Lauko

Rudeninė chrizantema

Chrysanthemum × morifolium

Rudeninė chrizantema – gausiai žydintis, spalvingas augalas, sodą ir balkoną papuošiantis tada, kai daugelis vasarinių gėlių jau baigia sezoną. Tankūs žiedynai gali būti balti, geltoni, oranžiniai, rausvi, raudoni ar violetiniai.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutiniai keli centimetrai dirvos. Karštu oru vazone augantį augalą tikrinkite dažniau, tačiau nepalikite jo stovėti vandenyje. Laistykite prie žemės, stenkitės nesušlapinti lapų ir žiedų. Pasodintoms lauke chrizantemoms rudenį vandens dažniausiai reikia mažiau, jei dirva natūraliai drėgna.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Rudeninė chrizantema geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna kelias valandas tiesioginės šviesos. Pakankamas apšvietimas padeda išlaikyti tankų kerą, tvirtus stiebus ir gausų žydėjimą. Labai karštoje vietoje praverčia lengvas popietinis šešėlis, ypač augant vazone, tačiau nuolatinė tamsa žydėjimą silpnina.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Chrizantemų augalinėse dalyse yra junginių, galinčių sukelti augintiniams nepageidaujamą reakciją, ypač jei jų suėdama. Katėms ir šunims gali pasireikšti seilėtekis, vėmimas, viduriavimas ar odos sudirginimas. Laikykite augalą gyvūnams nepasiekiamoje vietoje ir, pastebėję simptomus, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Jautriems žmonėms sąlytis su lapais taip pat gali sudirginti odą.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Vazoninę chrizantemą persodinkite pavasarį arba netrukus po įsigijimo, jei šaknys tankiai apraizgiusios gumulą ir substratas greitai išdžiūsta. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylėmis ir laidų, kompostu praturtintą substratą. Nepersodinkite žydėjimo metu, nebent augalas skęsta vandenyje ar yra akivaizdžiai pažeistas. Lauke augančią chrizantemą į naują vietą geriausia perkelti pavasarį, kai nebegresia stiprios šalnos.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu chrizantemai tinka įprasta lauko temperatūra, tačiau žydėjimas ilgiau trunka vėsesnėmis sąlygomis. Vazoninį augalą saugokite nuo staigių šalnų, o prieš žiemą įvertinkite konkrečios veislės atsparumą. Patalpose nelaikykite jo prie radiatoriaus ar karšto oro srauto. Didelės oro drėgmės specialiai palaikyti nereikia; svarbiau gera oro cirkuliacija, neperlaistyti ir nesudaryti nuolat drėgnos lapijos.

Chrysanthemum × morifolium yra sodinė chrizantema, išvesta iš Rytų Azijoje augusių Chrysanthemum rūšių ir jų hibridų. Augalas ypač svarbus Kinijos, Japonijos ir Korėjos sodininkystės tradicijose, kur chrizantemos auginamos šimtmečius. Šiandien parduodama daugybė veislių, besiskiriančių žiedų forma, spalva, aukščiu ir atsparumu šalčiui. Lietuvoje jos dažnai auginamos kaip rudeniniai lauko augalai, tačiau ne visos prekyboje esančios chrizantemos vienodai gerai peržiemoja. Ypač atsargiai vertinkite vėlai rudenį parduodamus žydinčius vazonėlius, nes jie ne visada skirti ilgalaikiam auginimui lauke.

Rudeninė chrizantema suformuoja tankų, šakotą kerą, kurio aukštis priklauso nuo veislės ir gali būti nuo žemo, kompaktiško iki gana aukšto. Lapai tamsiai žali, skiautėti arba giliai karpyti, dažniausiai maloniai aromatingi patrynus. Žiedai iš tikrųjų yra žiedynai, sudaryti iš daugybės smulkių vamzdiškų ir liežuvėliškų žiedelių. Jie gali būti paprasti, pusiau pilnaviduriai, pilnaviduriai, adatiški ar rutuliški. Žydėjimo laikas dažniausiai prasideda vasaros pabaigoje arba rudenį, o vėsesnėmis sąlygomis žiedai išsilaiko ilgiau.

Namuose rudeninė chrizantema paprastai laikoma tik laikinai, pavyzdžiui, žydinti pastatoma prie šviesaus lango ar vėsioje verandoje. Šiltame kambaryje, ypač šalia radiatoriaus, žiedai greitai nuvysta, o augalas gali pradėti mesti lapus. Ilgalaikiam auginimui geresnė vieta yra saulėta lysvė, pakelta gėlyno dalis, terasa arba balkonas, kur neužsilaiko vanduo. Vazoną verta statyti taip, kad augalas gautų rytinės ar vakarinės saulės ir būtų apsaugotas nuo stipraus vėjo. Peržiemojimui lauke pasirinkite užuovėją, kurioje kaupiasi sniegas.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau neleiskite šaknims ilgai mirkti. Vanduo turėtų pasiekti visą šaknų gumulą, o iš vazono lėkštelės perteklių reikia išpilti. Žydėjimo metu nužydėjusius žiedynus galima nuskinti, kad augalas atrodytų tvarkingiau ir ilgiau žydėtų. Pavasarį bei vasaros pradžioje tręškite subalansuotomis žydintiems augalams skirtomis trąšomis, laikydamiesi etiketėje nurodyto kiekio. Per daug azoto išaugina vešlius lapus, bet gali susilpninti žydėjimą. Jaunų augalų viršūnių nugnybimas skatina tankesnį kerą.

Patikimiausias rudeninės chrizantemos dauginimo būdas yra kero dalijimas arba žaliųjų auginių įšaknijimas. Kerą dalykite pavasarį, kai pradeda augti nauji ūgliai: kiekviena dalis turi turėti sveikų šaknų ir kelis gyvybingus ūglius. Auginiams pavasarį ar vasaros pradžioje nukirpkite jaunų ūglių viršūnes, pašalinkite apatinius lapus ir įsmeikite į lengvą, tolygiai drėgną substratą. Įsišaknijusius auginius pratinkite prie saulės palaipsniui. Sėklomis dauginama retai, nes veislės požymiai dažnai nepasikartoja, o žydėjimo teks laukti ilgiau.

Dažna klaida – laistyti pagal kalendorių, nepatikrinus dirvos drėgmės. Perlaistytame vazone šaknys stokoja oro, todėl pradeda nykti, o pernelyg sausa žemė gali sukelti lapų vystimą ir pumpurų kritimą. Kita problema – per mažai šviesos, dėl kurios stiebai ištįsta, išgula ir menkiau žydi. Nereikėtų sodinti į sunkią, vandeniui nelaidžią dirvą arba užkasti kerą per giliai. Taip pat klaidinga manyti, kad kiekviena rudenį nupirkta vazoninė chrizantema patikimai peržiemos lauke, ypač po vėlyvo persodinimo.

Chrizantemas gali pažeisti amarai, tripsai, voratinklinės erkės ir baltasparniai, ypač kai augalas laikomas šiltai, sausame ore arba tankiai susodintas. Kenkėjų požymiai – susisukę lapai, lipnus paviršius, smulkūs taškeliai, sidabriški ruoželiai ar smulkūs voratinkliai. Iš ligų dažnesnės pilkasis puvinys, miltligė, rūdys ir šaknų puviniai. Pažeistas dalis pašalinkite, laistykite prie žemės ir užtikrinkite gerą oro judėjimą. Nuo kenkėjų pirmiausia nuplaukite augalą, o prireikus naudokite konkrečiam kenkėjui skirtą registruotą augalų apsaugos priemonę.

Chrizantemų žydėjimą stipriai veikia dienos ilgumas: daug veislių pumpurus pradeda formuoti trumpėjant dienoms, todėl rudenį jos natūraliai pražysta gausiai. Gėlininkystėje auginamos veislės gali būti skirtos skynimui, vazonams arba lauko gėlynams, ir jų atsparumas šalčiui labai skiriasi. Lietuviškas įvardijimas „rudeninis skaistenis“ kartais vartojamas neformaliai, tačiau sodininkystėje šis augalas įprastai vadinamas rudenine arba sodine chrizantema. Norint išlaikyti kompaktišką formą, ūglių viršūnės dažnai nugnybiamos iki vasaros vidurio, bet vėlyvas genėjimas gali nukelti žydėjimą.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, tačiau geriausia ją sodinti kuo anksčiau, kad iki žiemos spėtų įsišaknyti. Rinkitės saulėtą, neužmirkstančią vietą ir mulčiuokite šaknis. Vėlyvą rudenį įsigyti žydintys vazoniniai augalai gali būti mažiau atsparūs šalčiui.

Dažniausios priežastys – per mažai tiesioginės šviesos, per daug azoto, vėlyvas genėjimas arba netinkamas dienos ilgis. Perkelkite augalą į saulėtesnę vietą, saikingai tręškite ir vasaros pabaigoje nebekarpykite ūglių.

Po žydėjimo stiebus galima patrumpinti, o šaknų zoną uždengti lapais, kompostu ar kitu orui laidžiu mulčiu. Vazoną verta perkelti į nuo šalčio ir permirkimo apsaugotą vietą. Žiemojimo sėkmė priklauso nuo konkrečios veislės atsparumo.