Soleirolija
Soleirolia soleirolii
Soleirolija – smulkutis, vešlus augalas, greitai suformuojantis minkštą žalią kilimą. Dėl svyrančių ūglių ji ypač gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose, terariumuose ar ant lentynos.
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai tik pradžiūsta pats viršutinis žemės sluoksnis. Žemė turėtų būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Geriausia pilti kambario temperatūros vandenį ant substrato, o po kelių minučių išpilti jo perteklių iš padėklo. Jei augalas trumpam nuvysta, palaistykite saikingai ir pašalinkite nuo saulės, tačiau neleiskite tokioms situacijoms kartotis nuolat.
Šviesa
Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Soleirolija mėgsta ryškią išsklaidytą šviesą arba lengvą pusšešėlį. Rytinė ir vakarinė palangė paprastai tinka geriausiai, o pietinėje reikalinga apsauga nuo kaitrios saulės. Per mažai šviesos gaunantis augalas gali išretėti ir prarasti margų veislių raštą, o tiesioginiai vidurdienio spinduliai gali nudeginti smulkius lapelius.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Soleirolija laikoma netoksiška katėms ir šunims, todėl paprastai tinkama auginti namuose, kuriuose yra augintinių. Vis dėlto augintiniui suėdus didesnį kiekį bet kokio augalo gali sutrikti virškinimas, todėl stebėkite jo elgesį. Jei atsirastų neįprastų simptomų, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį arba tada, kai augalas visiškai užpildo vazoną ir šaknys pradeda lįsti pro drenažo angas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį, būtinai skylėtą vazoną bei lengvą, laidų substratą, kuriame neužsilaiko vanduo. Persodinant galima kartu padalyti per didelį kerą. Po procedūros augalą palaistykite saikingai ir kelias dienas saugokite nuo kaitrios šviesos.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu soleirolijai patinka įprasta kambario temperatūra, tačiau ją reikėtų saugoti nuo staigių šalčio bangų ir šalto stiklo. Žiemą nelaikykite arti radiatoriaus, nes sausas oras greitai išdžiovina smulkią lapiją. Didesnė oro drėgmė padeda išlaikyti augalą tankų, todėl pravers oro drėkintuvas, drėgnų akmenukų padėklas arba vieta tarp kitų augalų. Vėdindami kambarį venkite tiesioginio skersvėjo.
Soleirolija
Soleirolia soleirolii
Kambariniai
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai tik pradžiūsta pats viršutinis žemės sluoksnis. Žemė turėtų būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Geriausia pilti kambario temperatūros vandenį ant substrato, o po kelių minučių išpilti jo perteklių iš padėklo. Jei augalas trumpam nuvysta, palaistykite saikingai ir pašalinkite nuo saulės, tačiau neleiskite tokioms situacijoms kartotis nuolat.
Šviesa
Soleirolija mėgsta ryškią išsklaidytą šviesą arba lengvą pusšešėlį. Rytinė ir vakarinė palangė paprastai tinka geriausiai, o pietinėje reikalinga apsauga nuo kaitrios saulės. Per mažai šviesos gaunantis augalas gali išretėti ir prarasti margų veislių raštą, o tiesioginiai vidurdienio spinduliai gali nudeginti smulkius lapelius.
Soleirolija, moksliniu pavadinimu Soleirolia soleirolii, kilusi iš Viduržemio jūros regiono, ypač Korsikos ir Sardinijos salų. Gamtoje ji auga drėgnose, pavėsingose vietose, plyšiuose tarp akmenų, miškų pakraščiuose ir prie vandens telkinių. Augalas priklauso dilgėlinių šeimai, nors išvaizda visai neprimena įprastų dilgėlių. Švelnus klimatas ir nuolatinė drėgmė padeda soleirolijai išlaikyti tankų kilimą. Lietuvos sąlygomis ji dažniausiai auginama kaip kambarinis augalas, nes mūsų žiemos jai per šaltos.
Soleirolija formuoja daugybę plonų, šliaužiančių arba svyrančių stiebelių, tankiai apaugusių labai smulkiais apvaliais lapeliais. Įprasta rūšis yra ryškiai žalia, tačiau auginamos ir veislės su gelsvais, kreminiais ar sidabriškai margais lapais. Augalas paprastai neauga aukštas, bet greitai plečiasi į šonus ir gali gražiai apgaubti vazono kraštus. Žiedai labai smulkūs, balkšvi ir dekoratyvumu nepasižymi. Tanki lapija sudaro minkštą, samaną primenantį paviršių, todėl soleirolija kartais vadinama kambarinėmis kūdikio ašaromis.
Geriausiai soleirolijai tinka šviesi vieta be kaitrios vidurdienio saulės, pavyzdžiui, rytinė arba vakarinė palangė. Ant pietinės palangės augalą reikėtų laikyti kiek atokiau nuo stiklo arba pridengti nuo tiesioginių spindulių. Jis puikiai atrodo pakabinamame vazone, ant aukštesnės lentynos ar kompozicijoje su kitais drėgmę mėgstančiais augalais. Venkite vietų prie radiatorių, kondicionierių ir dažnai varstomų durų, nes sausas oras bei skersvėjai greitai nualina lapiją. Augalas taip pat tinka uždaroms, gerai vėdinamoms kompozicijoms.
Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti, tačiau neleiskite žemei visiškai perdžiūti. Vandens perteklių iš vazono padėklo visada nupilkite, nes nuolat šlapias substratas gali pažeisti šaknis. Soleirolija mėgsta didesnę oro drėgmę, todėl šalia jos galima pastatyti indą su vandeniu arba naudoti drėkintuvą. Tręškite silpnu kambariniams žalialapiams augalams skirtu tirpalu pavasarį ir vasarą, maždaug kartą per mėnesį. Peraugusius ar išretėjusius ūglius galima patrumpinti švariomis žirklėmis.
Lengviausia soleiroliją dauginti dalijant išsikerojusį kerą. Persodinimo metu atsargiai išimkite augalą iš vazono ir padalykite šaknų gumulą į kelias dalis, stengdamiesi kiekvienai palikti pakankamai šaknų bei ūglių. Atskirti gabalėliai sodinami į lengvą, orui laidų ir tolygiai drėgną substratą. Taip pat galima įšaknydinti stiebelių auginius, tačiau dėl smulkių ūglių šis būdas reikalauja daugiau kruopštumo. Pirmosiomis savaitėmis naujus augalus laikykite šviesiai, saugokite nuo saulės ir neleiskite substratui išdžiūti.
Dažniausia klaida – soleirolijos auginimas per sausame substrate, nes augalas greitai vysta ir meta lapelius. Ne mažiau žalingas ir nuolatinis mirkimas, ypač vazone be drenažo angos, nes tuomet ima trūkti oro šaknims. Laikant ją kaitrioje saulėje lapeliai gali paruduoti, o augalas praranda gaivią išvaizdą. Per didelis tręšimas skatina silpną, ištįsusį augimą ir gali nudeginti šaknis. Taip pat nereikėtų dažnai kilnoti augalo iš vienos vietos į kitą, nes jis jautriai reaguoja į staigius aplinkos pokyčius.
Soleiroliją dažniausiai pažeidžia šaknų puvinys, kurį sukelia perlaistymas, prastas drenažas ir sunkus, ilgai šlapias substratas. Tokiu atveju lapeliai vysta, tamsėja, o prie pagrindo stiebai gali suminkštėti. Išėmus augalą verta pašalinti pažeistas šaknis, persodinti į šviežią laidžią žemę ir laistyti saikingiau. Sausame ore kartais pasirodo voratinklinės erkės arba baltasparniai, ypač jei augalas nusilpęs. Kenkėjus pastebėję anksti, lapus nuplaukite ir augalą atskirkite nuo kitų, prireikus naudokite kambariniams augalams tinkamą preparatą.
Soleirolija dažnai pasirenkama gyvoms kompozicijoms, nes jos smulkūs ūgliai greitai užpildo tuščius tarpus ir suteikia sodinukui miško paklotės įspūdį. Ji gali būti auginama ne tik žalia, bet ir margalapė, nors margos veislės paprastai reikalauja šiek tiek daugiau šviesos. Palankiomis sąlygomis augalas greitai atauga po apkarpymo, todėl jį lengva formuoti. Soleirolija nemėgsta visiško perdžiūvimo, tačiau trumpas stiebelių nuvytimas dar ne visada reiškia, kad augalas žuvo. Vėsioje, drėgnoje ir šviesioje aplinkoje ji dažnai išlieka dekoratyvi ištisus metus.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai ji džiūsta dėl per sauso substrato, sauso oro, kaitrios saulės arba karšto oro srauto nuo radiatoriaus. Patikrinkite, ar žemė nėra visiškai išdžiūvusi, ir perkelkite augalą į šviesią, bet ne kaitrią vietą.
Taip, jei vonios kambaryje yra pakankamai natūralios šviesos ir užtikrinamas oro judėjimas. Drėgnesnė aplinka jai patinka, tačiau nuolatinė tamsa ar tvankumas gali susilpninti augalą ir paskatinti puvinį.
Patrumpinkite per ilgus ir išretėjusius ūglius, pagerinkite apšvietimą bei palaikykite tolygią substrato drėgmę. Sveikus nukirptus stiebelius galima įspausti į drėgną žemę arba panaudoti dauginimui, kad vazonas greičiau sutankėtų.
