← Grįžti į katalogą
Storalapis nuotrauka
Sukulentai ir kaktusai

Storalapis

Crassula ovata

Storalapis – ilgaamžis sukulentas mėsingais, blizgiais lapais ir medelį primenančia forma, mėgstamas dėl paprastos priežiūros, atsparumo sausrai ir dekoratyvios išvaizdos.

Laistymas

Storalapį reikia laistyti retai, bet kruopščiai. Palaistykite tik tada, kai substratas visiškai arba beveik visiškai išdžiūsta. Vasarą tai gali būti kas 1–2 savaites, o žiemą dar rečiau, priklausomai nuo temperatūros ir vazono dydžio. Po laistymo vandens perteklius turi laisvai išbėgti, o lėkštelėje jo palikti negalima. Perlaistymas yra didžiausia rizika – nuo jo minkštėja lapai, pūva šaknys ir augalas gali greitai nusilpti.

Šviesa

Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Storalapis mėgsta labai šviesią vietą ir gerai jaučiasi saulėje. Jam tinka rytinė, vakarinė arba pietinė palangė. Kuo daugiau šviesos augalas gauna, tuo tvirtesni stiebai ir kompaktiškesnė forma. Per tamsioje vietoje jis ištįsta, lapai retėja, o šakos gali linkti. Jei augalas ilgai stovėjo pavėsyje, į tiesioginę saulę jį reikia perkelti palaipsniui, kad lapai nenudegtų.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Storalapis nėra saugus katėms ir šunims. Prarijus lapų ar stiebų, augintiniams gali pasireikšti vėmimas, vangumas, koordinacijos sutrikimai ar virškinimo problemos. Kadangi lapai mėsingi ir gali atrodyti patrauklūs smalsiems gyvūnams, augalą geriausia laikyti ant aukštos palangės, lentynos arba kambaryje, kur augintiniai jo nepasiekia. Nukritusius lapus verta iš karto surinkti, nes jie taip pat gali būti sugraužti.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Storalapį geriausia persodinti pavasarį arba vasaros pradžioje. Jam reikia labai laidžios žemės, todėl tinka kaktusams ir sukulentams skirtas substratas. Universalų gruntą galima pagerinti perlitu, smulkiu žvyru, keramzitu ar rupiu smėliu. Vazone būtinos drenažo skylės. Per didelio vazono rinktis nereikėtų, nes perteklinė žemė ilgiau lieka drėgna ir didina šaknų puvinio riziką. Persodinus kelias dienas geriau nelaistyti, kad smulkūs šaknų pažeidimai spėtų apdžiūti.

Temperatūra ir drėgmė

Storalapis geriausiai jaučiasi 18–26 °C temperatūroje, bet žiemą gali būti laikomas ir vėsiau, apie 10–15 °C, jei vieta šviesi ir augalas laistomas labai retai. Jis nemėgsta šalčio ir netoleruoja šalnų. Oro drėgmės didinti nereikia – sausas kambario oras jam paprastai tinka. Svarbiau užtikrinti gerą šviesą, laidų substratą ir apsaugą nuo vandens pertekliaus. Žiemą prie radiatoriaus augalas gali greičiau džiūti, todėl reikia stebėti lapų būklę.

Storalapis, dažnai vadinamas pinigų medžiu, yra vienas populiariausių sukulentų namuose. Jo lotyniškas pavadinimas yra Crassula ovata, o augalo išvaizda labai lengvai atpažįstama: stori, blizgūs, ovalūs lapai, mėsingi stiebai ir laikui bėgant susiformuojanti mažo medelio forma. Dėl šios išvaizdos storalapis dažnai auginamas ne tik kaip paprastas kambarinis augalas, bet ir kaip miniatiūrinis medelis, tinkamas bonsai stiliaus formavimui.

Natūraliai storalapis kilęs iš pietinės Afrikos, kur auga sausose, saulėtose vietose. Tai labai svarbu suprasti prižiūrint augalą namuose. Jis nėra drėgmę mėgstantis tropinis augalas, todėl dažniausia klaida – per dažnas laistymas. Storalapio lapai veikia kaip vandens atsargos: jie kaupia drėgmę, todėl augalas gali kurį laiką ištverti sausą periodą. Jei žemė nuolat šlapia, šaknys greitai pradeda kentėti, o augalas gali prarasti lapus, suminkštėti arba pradėti pūti.

Interjere storalapis atrodo labai tvarkingai ir solidžiai. Jaunas augalas būna kompaktiškas, o vyresnis gali suformuoti storą kamieną ir šakotą vainiką. Lapai dažniausiai sodriai žali, tačiau ryškioje šviesoje jų krašteliai gali įgauti rausvą atspalvį. Tai normalu ir dažnai laikoma gero apšvietimo ženklu. Per tamsioje vietoje storalapis ištįsta, stiebai tampa silpnesni, tarpai tarp lapų didėja, o augalas praranda tvirtą, medeliui būdingą formą.

Storalapis labai tinka žmonėms, kurie nori dekoratyvaus, bet nereiklaus augalo. Jis gali augti ant saulėtos palangės, šviesioje lentynoje ar šiltame žiemos sode. Geriausiai jaučiasi ten, kur gauna daug šviesos, ypač rytinės, vakarinės ar net pietinės saulės. Tik po ilgo laikymo tamsesnėje vietoje augalą prie stiprios saulės reikėtų pratinti palaipsniui, nes staigus perkėlimas į kaitrią saulę gali nudeginti lapus.

Pagal NC State Extension informaciją, Crassula ovata yra sukulentinis, sausrą pakeliantis augalas, dažnai auginamas kaip kambarinis. Tai labai tiksliai apibūdina jo priežiūros logiką: kuo daugiau šviesos, laidus substratas, retas, bet geras palaistymas ir jokio vandens stovėjimo vazone. Tokios sąlygos padeda augalui augti tvirtai, išlaikyti sveikus lapus ir ilgainiui suformuoti gražią, medelį primenančią struktūrą.

Storalapis gali ir žydėti, tačiau kambaryje tai nutinka ne visada. Žiedai dažniausiai smulkūs, žvaigždiški, balti arba švelniai rausvi, susitelkę į žiedynus. Žydėjimą dažniau paskatina labai šviesi vieta, brandesnis augalo amžius ir vėsesnis, sausesnis ramybės periodas žiemą. Vis dėlto net nežydėdamas storalapis išlieka dekoratyvus dėl savo formos ir lapų.

Šis augalas taip pat lengvai dauginamas. Nukritęs ar nuskintas lapas, padėtas ant sauso substrato, dažnai išleidžia šakneles ir naują mažą augalą. Ūglių auginiai įsišaknija dar greičiau. Dėl to storalapis neretai keliauja iš namų į namus kaip dovanojamas augalas. Svarbu tik prisiminti, kad jis nėra saugus augintiniams, todėl namuose su katėmis ar šunimis jį reikėtų laikyti nepasiekiamoje vietoje. Tinkamai prižiūrimas storalapis gali gyventi daugelį metų ir tapti tikru namų augalų kolekcijos senbuviu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Storalapis lapus dažniausiai meta dėl perlaistymo, staigaus sąlygų pasikeitimo arba šviesos trūkumo. Jei lapai minkšti, permatomi ar krenta lengvai palietus, greičiausiai substratas per šlapias. Jei lapai raukšlėjasi ir džiūsta, augalui gali trūkti vandens. Patikrinkite žemę, šaknis ir vietos apšvietimą.

Minkšti lapai dažnai rodo šaknų problemą. Dažniausia priežastis – per dažnas laistymas arba vanduo, stovintis lėkštelėje. Išimkite augalą iš vazono ir patikrinkite, ar šaknys nėra tamsios, gleivėtos ar supuvusios. Pažeistas dalis pašalinkite, persodinkite į sausą laidų substratą ir kurį laiką nelaistykite.

Storalapį galima dauginti lapais arba ūglių auginiais. Ūglį reikia nupjauti, kelias dienas padžiovinti, kad pjūvis užsitrauktų, ir tuomet įsmeigti į sausą sukulentų substratą. Laistyti reikia labai saikingai, tik kai pradeda formuotis šaknys. Lapai taip pat gali įsišaknyti, bet šis būdas lėtesnis.

Ištįsimas beveik visada reiškia, kad augalui trūksta šviesos. Storalapis mėgsta ryškią šviesą ir saulę, todėl tamsioje vietoje pradeda auginti ilgus, silpnus stiebus su didesniais tarpais tarp lapų. Perkelkite augalą arčiau lango ir, jei reikia, pavasarį patrumpinkite ištįsusius ūglius.

Taip, bet dažniausiai žydi tik brandesni, gerai apšviesti augalai. Žydėjimą gali paskatinti saulėta vieta, saikingas laistymas ir vėsesnis, sausesnis žiemos periodas. Jei storalapis auga šiltai ir tamsiau visus metus, žiedų gali nesulaukti, tačiau augalas vis tiek išlieka dekoratyvus dėl lapų ir formos.

Genėti nebūtina, bet tai padeda formuoti tvirtesnį ir gražesnį augalą. Patrumpinus per ilgus ūglius, storalapis dažniau šakojasi ir ilgainiui įgauna medelio formą. Geriausia genėti pavasarį arba vasaros pradžioje. Nupjautus sveikus ūglius galima panaudoti dauginimui.