Trispalvė našlaitė

Trispalvė našlaitė, moksliniu pavadinimu Viola tricolor, yra laukinė našlaičių genties rūšis, natūraliai paplitusi Europoje ir dalyje Vakarų Azijos. Ji auga pievose, dirvonuose, pakelėse bei lengvesniuose, ne per šlapio dirvožemio plotuose. Ši rūšis yra viena iš sodo našlaičių protėvių, todėl jos savybės svarbios daugeliui dekoratyvinių veislių. Gamtoje augalas dažnai elgiasi kaip vienmetis arba dvimetis, nors palankiomis sąlygomis gali išsilaikyti ilgiau. Lietuvoje trispalvė našlaitė gali žiemoti lauke, ypač jei pasirinkta saulėta, neužmirkstanti vieta.

Tai nedidelis, išsišakojęs augalas, paprastai užaugantis maždaug iki kelių dešimčių centimetrų aukščio. Jo stiebai gali būti kylantys arba šiek tiek gulsti, o lapai pailgi, žali, su smulkiais prielapiais. Žiedai būna gana maži, tačiau išsiskiria aiškiu trijų spalvų raštu ir tamsiomis dėmelėmis prie žiedo centro. Spalvos priklauso nuo augalo formos, todėl gali vyrauti violetiniai, geltoni, balti ar jų deriniai. Po žydėjimo subręsta sėklų dėžutės, o subirusios sėklos kartais sudygsta savaime.

Balkone trispalvei našlaitei geriausiai tinka šviesi vieta, kur augalas gauna rytinės arba vakarinės saulės. Pietinėje pusėje vasarą vazoną verta šiek tiek pridengti nuo kaitriausių vidurdienio spindulių, ypač jei talpa maža ir greitai įkaista. Ši gėlė gerai jaučiasi loveliuose, atskiruose vazonuose ir kompozicijose su kitais vėsesnį orą mėgstančiais augalais. Rinkitės vietą, kurioje laisvai juda oras, bet nėra nuolatinio stipraus skersvėjo. Kambaryje ji paprastai laikoma tik trumpai, nes šiltas ir sausas oras greitai sutrumpina žydėjimą.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite visam gumului visiškai išdžiūti. Vandens perteklių iš lėkštelės išpilkite, nes nuolat šlapios šaknys ima gesti. Per žydėjimą kas kelias savaites galima patręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis, naudojant silpnesnį nei maksimalų tirpalą. Peržydėjusius žiedus reguliariai nuskabykite kartu su koteliais – taip augalas mažiau eikvos jėgų sėkloms ir ilgiau atrodys tvarkingas. Karštomis dienomis patikrinkite dirvą dažniau, o vėsesniu oru laistykite saikingiau.

Trispalvė našlaitė dažniausiai dauginama sėklomis, nes jos lengvai subręsta ir paprastai gerai sudygsta. Sėklas galima sėti į dėžutes ar daigyklas, o jaunus daigus vėliau persodinti į atskirus vazonėlius. Sėklų neužberkite storu žemės sluoksniu, nes dygstant joms reikia šviesos arba labai plono substrato sluoksnio. Daigams būtina palaikyti tolygią drėgmę ir gerą apšvietimą, tačiau neperlaistyti. Kai augalai sutvirtėja, juos galima grūdinti lauke ir sodinti į galutinę vietą. Kai kurios formos pačios pasisėja aplink motininį augalą.

Viena dažniausių klaidų – sodinti našlaitę į sunkų, nuolat šlapią substratą, kuriame trūksta oro šaknims. Ne mažiau žalingas ir visiškas vazono išdžiovinimas, ypač žydėjimo metu, nes tada augalas greitai vysta ir meta pumpurus. Per didelis tręšimas skatina lapų augimą, bet ne visada pagerina žydėjimą, todėl maisto medžiagų naudokite saikingai. Karštame pietiniame balkone be jokio pavėsio žiedai gali greitai nuvysti. Taip pat neverta palikti nužydėjusių žiedų savaites, nes augalas pradeda aktyviai brandinti sėklas.

Per tankiai susodintą arba perlaistytą trispalvę našlaitę gali pažeisti pilkasis puvinys, miltligė ar šaknų puviniai. Puvinių riziką mažina drenuojamas substratas, skylės vazono dugne ir gera oro cirkuliacija tarp augalų. Ant jaunų ūglių kartais apsigyvena amarai, o sausu ir karštu oru lapus gali pažeisti voratinklinės erkės. Kenkėjus pastebėję anksti, augalą nuplaukite vandeniu ir pašalinkite stipriai pažeistas dalis. Jei problema kartojasi, rinkitės dekoratyviniams augalams tinkamą preparatą ir laikykitės jo etiketėje nurodytų saugos reikalavimų.

Trispalvės našlaitės žiedai istoriškai buvo siejami su meile, prisiminimais ir kuklumu, todėl augalas turi daug liaudiškų pavadinimų. Kai kuriose Europos šalyse ši rūšis vadinama laukine našlaite ir naudojama kaip sodo veislių kilmės simbolis. Jos žiedai yra valgomi, tačiau maistui reikėtų naudoti tik patikimai užaugintus, nepurkštus augalus. Laukinės formos žiedai dažnai būna mažesni už prekyboje parduodamų hibridų, tačiau pasižymi natūraliu, subtiliu margumu. Augalas taip pat svarbus kai kuriems vabzdžiams, kurie lankosi jo žieduose ir padeda apdulkinti.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)