← Grįžti į katalogą
Žvaigždinis anyžius nuotrauka
Prieskoniniai

Žvaigždinis anyžius

Illicium verum

Žvaigždinis anyžius – kvapnus, visžalis tropinis medis, geriausiai žinomas dėl dailių žvaigždės formos vaisių ir saldaus anyžinio aromato. Lietuvoje jis dažniau auginamas vazone kaip egzotiškas prieskoninis augalas, kuriam reikia šilumos, šviesos ir drėgnesnio oro.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, bet tarp laistymų neleiskite visam šaknų gumului išdžiūti. Naudokite kambario temperatūros, minkštesnį vandenį ir laistykite gausiai, kol vanduo išbėgs pro drenažo angas. Po kelių minučių išpilkite vandenį iš lėkštelės. Žiemą, sumažėjus šviesai ir augimui, laistymo dažnį šiek tiek sumažinkite.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga labai šviesioje vietoje, gaudamas kelias valandas švelnios tiesioginės saulės. Prie pietinio lango vasarą karščiausiu metu jauną augalą pridenkite arba pastatykite šiek tiek toliau nuo stiklo. Trūkstant šviesos augimas lėtėja, ūgliai ištįsta, o lapai gali retėti. Žiemą verta naudoti papildomą apšvietimą.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Valgomasis žvaigždinis anyžius yra prieskoninis augalas, tačiau auginti skirtos dalys neturėtų būti ragaujamos neįsitikinus jų tapatybe. Ypač svarbu nepainioti Illicium verum su japoniškuoju žvaigždiniu anyžiumi, kuris yra nuodingas. Dėl nepakankamai aiškios augalo dalių saugos naminiams gyvūnams šiame įraše jis nelaikomas saugiu augintiniams; laikykite vazoną jiems nepasiekiamoje vietoje.

Sudėtingumas

Sunki priežiūra

Persodinimas ir žemė

Jauną augalą persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba pradeda lįsti pro drenažo angas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su skylėmis apačioje, nes per dideliame inde substratas ilgai išlieka šlapias. Tinka laidus, humusingas, silpnai rūgštus arba neutralus mišinys, papildytas perlitu ar smulkia žieve. Persodindami šaknų gumą judinkite kuo mažiau. Senesniam augalui dažnai pakanka kasmet pakeisti viršutinį substrato sluoksnį.

Temperatūra ir drėgmė

Šiam tropinės kilmės augalui patinka šiluma ir gana drėgnas oras. Aktyvaus augimo metu palaikykite maždaug 18–28 °C temperatūrą, o žiemą saugokite nuo temperatūros kritimo žemiau maždaug 10–12 °C. Nestatykite vazono prie radiatoriaus ar skersvėjyje. Oro drėgmę didinkite drėkintuvu arba pastatę vazoną ant padėklo su akmenukais ir vandeniu, tačiau vazono dugnas neturi liestis su vandeniu.

Žvaigždinis anyžius (Illicium verum) kilęs iš pietų Kinijos ir šiaurės Vietnamo, kur auga šiltuose, drėgnuose subtropikų miškuose. Natūralioje aplinkoje tai visžalis medis, galintis užaugti gerokai aukštesnis nei įprastas kambarinis augalas. Komerciniuose ūkiuose jis auginamas dėl džiovinamų vaisių, naudojamų kaip prieskonis. Lietuvos sąlygomis augalas nėra atsparus šalčiui, todėl mūsų klimato zonoje jį praktiškiausia laikyti vazone ir žiemą auginti šviesioje, nuo šalčio apsaugotoje patalpoje.

Jaunas žvaigždinis anyžius formuoja tiesų stiebą ir tankią, tvarkingą lają su blizgiais, tamsiai žaliais lapais. Lapai paprastai yra elipsiški, odiški, išsidėstę ūglių viršūnėse, o patrinti skleidžia švelnų aromatą. Subrendęs augalas gali žydėti nedideliais gelsvais ar rausvais žiedais, tačiau vazone žydėjimo ir derėjimo dažnai tenka palaukti. Vaisiai sunokę tampa rusvi ir primena daugiakampę žvaigždę, kurios spinduliuose yra sėklos. Būtent išdžiovinti šie vaisiai dažniausiai parduodami kaip žvaigždinis anyžius.

Vazonui rinkitės pačią šviesiausią vietą namuose, geriausia prie pietinio ar pietvakarinio lango, tačiau jauną augalą nuo kaitrios vidurdienio saulės pratinkite palaipsniui. Žiemą labai praverčia papildomas augalų apšvietimas, nes trumpomis dienomis ūgliai gali ištįsti ir silpnėti. Laikykite žvaigždinį anyžių atokiau nuo radiatorių, šaltų skersvėjų ir dažnai varstomų durų. Vasarą vazoną galima išnešti į lauką, jei naktimis temperatūra stabili, vieta užuovėjinė, o augalas apsaugotas nuo staigių saulės bei vėjo pokyčių.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemėms visiškai perdžiūti. Vandens perteklių iš vazono lėkštelės visada išpilkite, nes užmirkusios šaknys greitai nukenčia. Aktyvaus augimo metu kas kelias savaites tręškite silpnu skystu trąšų tirpalu, skirtu lapiniams ar prieskoniniams augalams. Pavasarį galima lengvai patrumpinti per ilgus ūglius ir palaikyti kompaktišką lają. Lapus retkarčiais nuvalykite drėgna šluoste, o aplink augalą palaikykite gerą oro cirkuliaciją.

Žvaigždinis anyžius dauginamas sėklomis arba auginiais, tačiau namų sąlygomis abu būdai reikalauja kantrybės. Sėklos turi būti šviežios, nes laikomos greitai praranda daigumą; jas sėkite į laidų, sterilų substratą ir laikykite šiltai bei tolygiai drėgnai. Daigai paprastai auga lėtai, todėl pirmuosius metus juos saugokite nuo perdžiūvimo ir ryškios kaitros. Auginiai imami šiltuoju metu iš sveikų, dar ne visai sumedėjusių ūglių, tačiau jų įsišaknijimas gali būti nevienodas. Jaunus augalus persodinkite atsargiai, nepažeisdami šaknų.

Dažniausia klaida – augalo laikymas tamsiame kambario kampe, kur jis ima leisti silpnus, ištįsusius ūglius ir praranda lapų tankumą. Ne mažiau žalingas yra perteklinis laistymas, ypač kai vazonas neturi pakankamų drenažo angų arba naudojamas sunkus molingas substratas. Žiemą augalas dažnai nukenčia nuo sauso radiatorių oro, staigių temperatūros svyravimų ir šalto vandens. Taip pat nereikėtų dažnai keisti jo vietos ar skubiai persodinti vos pastebėjus lėtesnį augimą. Per gausus tręšimas gali pažeisti šaknis.

Žvaigždinį anyžių dažniausiai puola voratinklinės erkės, ypač kai patalpoje sausa ir karšta. Apie jų buvimą išduoda smulkūs šviesūs taškai ant lapų, blyškumas ar ploni voratinkliai tarp lapkočių. Kartais pasirodo ir skydamarių arba amarų, ypač ant jaunų ūglių. Pirmiausia augalą izoliuokite, nuplaukite lapus drungnu vandeniu ir pašalinkite matomus kenkėjus. Šaknų puvinį dažniausiai sukelia užmirkimas, todėl pažeidus šaknis būtina pašalinti supuvusias dalis, pakeisti substratą ir sumažinti laistymą.

Žvaigždinio anyžiaus vaisius sudaro keliolika spinduliškai išsidėsčiusių dalių, todėl jis atrodo kaip maža ruda žvaigždė. Jo aromatą daugiausia lemia anetolis – medžiaga, suteikianti saldų anyžinį kvapą ir skonį. Prieskonis naudojamas arbatoms, kepiniams, sirupams ir kai kuriems azijietiškiems patiekalams, tačiau įprastai dedamas nedideliais kiekiais. Svarbu nepainioti valgomojo Illicium verum su japoniškuoju žvaigždiniu anyžiumi, Illicium anisatum, kuris nėra tinkamas maistui. Namuose augalas vertinamas ir dėl aromatingų, blizgių lapų bei neįprastos egzotiškos išvaizdos.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, tačiau jam reikės labai šviesios vietos, šilumos, drėgnesnio oro ir kantrybės. Kambaryje jis dažniausiai auga lėčiau nei natūralioje aplinkoje ir ne visada žydi ar dera.

Tai įmanoma tik palankiomis sąlygomis, tačiau namuose derėjimas retas. Augalui reikia brandos, pakankamai šviesos, šilumos ir tinkamo apdulkinimo, todėl jis dažniau auginamas kaip dekoratyvus aromatingas medis.

Valgomasis yra Illicium verum, tačiau vien pagal išvaizdą patikimai atskirti rūšis gali būti sunku. Prieskoniams naudokite tik patikimai paženklintą, maistui skirtą produktą ir neragaukite neaiškios kilmės augalo vaisių.