← Grįžti į katalogą
Baldos gymnokaliciumas nuotrauka
Sukulentai ir kaktusai

Baldos gymnokaliciumas

Gymnocalycium baldianum

Baldos gymnokaliciumas – nedidelis, apvalus kaktusas, žavintis tamsiai žaliu kūnu ir ryškiais rausvais ar raudonais žiedais. Tai nereiklus augalas, puikiai tinkantis saulėtoje palangėje ir pradedančiajam kaktusų augintojui.

Laistymas

Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Pavasarį ir vasarą palaistykite gausiau, tada leiskite vandeniui visiškai nutekėti iš vazono. Rudenį laistymą retinkite, o vėsią žiemą beveik nutraukite. Nenaudokite šalto vandens ir nepalikite jo lėkštelėje.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Baldos gymnokaliciumui reikia daug šviesos, tačiau karščiausią vasaros popietę pietinėje palangėje gali prireikti lengvo užuolaidos šešėlio. Po tamsesnio laikotarpio prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui, kad ant kūno neatsirastų nudegimų.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Augalas nelaikomas reikšmingai nuodingu, tačiau jo spygliai gali durti ir sužeisti odą. Vazoną laikykite vaikams bei smalsiems augintiniams nepasiekiamoje vietoje, o persodindami naudokite storas pirštines arba popieriaus juostą.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, tik tada, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas prastai praleidžia vandenį. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo anga ir laidų kaktusų substratą, papildytą mineraline dalimi. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad galimi smulkūs šaknų pažeidimai apdžiūtų.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu tinka įprasta kambario temperatūra, tačiau žiemą augalui naudinga vėsesnė, sausa ir šviesi vieta. Vėsus poilsis padeda pasiruošti žydėjimui, bet temperatūra neturėtų kristi iki šalčio. Papildomai purkšti nereikia, nes sausas patalpų oras kaktusui paprastai nėra problema.

Baldos gymnokaliciumas (Gymnocalycium baldianum) kilęs iš Pietų Amerikos, daugiausia siejamas su šiaurinės Argentinos sausesniais ir akmenuotais regionais. Gamtoje jis auga tarp žolių, akmenų ir kitų žemų augalų, todėl nėra visiškai atvirų dykumų kaktusas. Natūraliose augavietėse vasaros gali būti šiltos, o kritulių pasitaiko sezoniškai. Žiemą augalas patiria vėsesnį ir sausesnį laikotarpį, kuris svarbus jo poilsiui. Kambariuose šį ritmą galima nesunkiai atkartoti ribojant laistymą ir laikant augalą vėsiau.

Tai mažas, dažniausiai rutuliškas arba šiek tiek suplokštėjęs kaktusas, ilgainiui galintis tapti vos cilindriškesnis. Jo paviršių dalija aiškūs šonkauliai su nedideliais gumbeliais, o areolėse išauga trumpi, dažniausiai šviesūs spygliai. Kaktuso kūnas paprastai būna tamsiai žalias, tačiau spalva gali kisti priklausomai nuo šviesos ir augimo sąlygų. Vėlyvą pavasarį ar vasarą pasirodo gana dideli žiedai, dažniausiai rožiniai, rausvi, raudoni arba violetiškai rožiniai. Žiedai išsiskleidžia augalo viršūnėje ir atrodo ypač įspūdingai mažame vazone.

Geriausiai Baldos gymnokaliciumui tinka labai šviesi palangė, ypač rytų, pietryčių ar vakarų pusėje. Pietinėje palangėje vasarą reikėtų stebėti, ar per stiklą augalas neperkaista ir neatsiranda nudegimų dėmių. Jei kaktusas ilgai laikomas pernelyg tamsiai, jis gali ištįsti, prarasti taisyklingą formą ir prasčiau žydėti. Vazono nereikėtų statyti ten, kur dažnai kliudoma spygliais arba augalas laikomas ant šalto, drėgno paviršiaus. Kaktusui patinka stabili vieta, tačiau retkarčiais jį galima pasukti, kad augimas būtų tolygesnis.

Kasdienės priežiūros šiam kaktusui reikia nedaug, tačiau svarbu laikytis saikingo režimo. Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui ir vandenį pilkite taip, kad sudrėktų visas žemės gumulas. Po laistymo vanduo neturi likti lėkštelėje, nes užmirkimas greitai pažeidžia šaknis. Augimo metu augalą galima patręšti kaktusams skirtomis trąšomis, naudojant silpnesnį tirpalą ir ne dažniau, nei nurodyta etiketėje. Nuo rudens tręšimą nutraukite, o žiemą laistykite labai retai arba visai nelaistykite, jei augalas laikomas vėsiai.

Baldos gymnokaliciumas dažniausiai dauginamas sėklomis, nes taip išauginami stiprūs ir natūraliai susiformavę augalai. Sėklos sėjamos į laidų, švarų ir lengvai sudrėkintą substratą, o indas laikomas šviesiai ir šiltai. Daigams būtina gera ventiliacija, tačiau pirmosiomis savaitėmis jie neturi išdžiūti visiškai. Kai jauni kaktusai sustiprėja ir pradeda augti, juos galima persodinti į atskirus mažus vazonėlius. Kartais augalas dauginamas ir atžalomis, jei jų susidaro, tačiau jas prieš sodinant reikia leisti pjūvio vietai apdžiūti.

Dažniausia klaida – kaktuso laistymas pagal nustatytą savaitės grafiką, neatsižvelgiant į substrato drėgmę. Vėsiame kambaryje arba apniukusiu metų laiku žemė džiūsta lėčiau, todėl įprastas vasaros režimas gali sukelti šaknų puvinį. Kita problema – sunkus, ilgai vandenį laikantis durpinis substratas ir vazonas be drenažo angos. Per mažai šviesos skatina ištįsimą, o staigus perkėlimas iš tamsios vietos į kaitrią saulę gali nudeginti epidermį. Nereikėtų taip pat dažnai liesti augalo ar be reikalo keisti jo vietą.

Dažniausia sveikatos problema yra šaknų arba kaklelio puvinys, kurį skatina per dažnas laistymas, prastas drenažas ir vėsa kartu su drėgna žeme. Pažeistas augalas gali suminkštėti, pakeisti spalvą arba nustoti augti, todėl svarbu problemą pastebėti anksti. Kartais ant kaktuso apsigyvena miltuotieji skydamariai, ypač areolėse ir prie šaknų, taip pat gali pasitaikyti voratinklinių erkių. Kenkėjus nuvalykite mechaniškai ir prireikus naudokite kambariniams augalams tinkamą preparatą. Įtartiną augalą verta atskirti nuo kitų, kol paaiškės pažeidimo priežastis.

Genties pavadinimas Gymnocalycium reiškia „nuogą taurelę“ ir nurodo žiedpumpurius, neturinčius įprastų plaukelių ar spygliuočių. Baldos gymnokaliciumas vertinamas dėl žiedų, kurie, palyginti su nedideliu kaktuso kūnu, atrodo neįprastai dideli. Skirtingai nuo kai kurių kitų kaktusų, jis dažnai gerai žydi ir jaunas, jei gauna pakankamai šviesos bei turi vėsesnį poilsio laikotarpį. Augalas auga gana lėtai, todėl ilgai išlieka kompaktiškas ir patogus auginti ant palangės. Žiedai paprastai laikosi kelias dienas, o palankiomis sąlygomis jų gali pasirodyti ne vienas.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui. Vasarą tai gali būti dažniau, o žiemą, ypač laikant vėsiai, laistymą gerokai sumažinkite.

Dažniausiai trūksta šviesos arba augalas neturi vėsaus ir sauso žiemos poilsio. Taip pat svarbu neperlaistyti ir pavasarį pradėti augalą laistyti palaipsniui.

Taip, tačiau prie stiprios vidurdienio saulės augalą pratinkite palaipsniui. Per didžiausius karščius lengva užuolaida gali apsaugoti nuo perkaitimo ir nudegimų.