Žemės riešuto kaktusas (Echinopsis chamaecereus)
Echinopsis chamaecereus
Žemės riešuto kaktusas – žavus, žemai augantis kaktusas, formuojantis daugybę trumpų, pirštus primenančių ūglių. Pavasarį jis gali nustebinti ryškiais oranžiniais arba rausvai oranžiniais žiedais.
Laistymas
Laistykite retai, bet gausiai: palaukite, kol visas substratas nuo paviršiaus iki vazono dugno visiškai išdžius, tada sudrėkinkite žemę ir leiskite vandens pertekliui išbėgti. Vasarą tai gali būti dažniau, žiemą – labai retai arba visai nelaistoma, jei augalas laikomas vėsiai. Nelaistykite mažais gurkšniais kas kelias dienas, nes nuolat drėgnas substratas skatina šaknų puvinį.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Reikia daug ryškios šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės. Po tamsesnio žiemos laikotarpio prie saulės pratinkite palaipsniui, kad išvengtumėte nudegimų. Jei ūgliai ištįsta, praranda tvirtą formą ar augalas nežydi, tikėtina, kad jam trūksta šviesos.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Echinopsis chamaecereus nelaikomas nuodingu augalu, tačiau jo areolėse esantys trumpi spygliai ar šereliai gali sužeisti odą ir prilipti prie pirštų. Vazoną statykite vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje, ypač jei jie mėgsta kramtyti augalus. Saugokite nuo nulūžusių ūglių ir tvarkydami naudokite pirštines.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai augalas pradeda aktyviau augti, arba tada, kai šaknys visiškai užpildo vazoną. Rinkitės tik šiek tiek didesnį, stabilų indą su drenažo anga ir laidų kaktusų substratą, papildytą mineraline dalimi. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys galėtų apdžiūti. Per didelis vazonas ilgai išlaiko drėgmę ir didina puvinio riziką.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu augalas gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, jei gauna pakankamai šviesos ir yra vėdinamas. Žiemą naudinga vėsesnė, šviesi vieta, nes ramybės laikotarpis padeda pasiruošti žydėjimui. Sausas patalpų oras jam tinkamas, todėl papildomai purkšti nereikia. Saugokite nuo šalto skersvėjo, šalnų ir drėgno substrato ant vėsios palangės.
Žemės riešuto kaktusas (Echinopsis chamaecereus)
Echinopsis chamaecereus
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite retai, bet gausiai: palaukite, kol visas substratas nuo paviršiaus iki vazono dugno visiškai išdžius, tada sudrėkinkite žemę ir leiskite vandens pertekliui išbėgti. Vasarą tai gali būti dažniau, žiemą – labai retai arba visai nelaistoma, jei augalas laikomas vėsiai. Nelaistykite mažais gurkšniais kas kelias dienas, nes nuolat drėgnas substratas skatina šaknų puvinį.
Šviesa
Reikia daug ryškios šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės. Po tamsesnio žiemos laikotarpio prie saulės pratinkite palaipsniui, kad išvengtumėte nudegimų. Jei ūgliai ištįsta, praranda tvirtą formą ar augalas nežydi, tikėtina, kad jam trūksta šviesos.
Echinopsis chamaecereus kilęs iš Argentinos, kur auga sausesnėse, saulėtose vietovėse ir prisitaiko prie ryškių temperatūros svyravimų. Anksčiau šis augalas dažnai buvo vadinamas Chamaecereus silvestrii, todėl senesniuose šaltiniuose galima sutikti abu mokslinius pavadinimus. Gamtoje jis dažniausiai auga žemai, šakojasi ir gali sudaryti nedideles augalų kolonijas. Lietuvoje auginamas kaip kambarinis kaktusas, o šiltuoju metų laiku gali būti išnešamas į balkoną ar terasą, jei apsaugomas nuo lietaus.
Kaktusas formuoja daug trumpų, cilindriškų, pirštus arba žemės riešutus primenančių ūglių, todėl ir gavo savo įprastą anglišką pavadinimą peanut cactus. Ūgliai dažniausiai būna šviesiai arba pilkšvai žali, su nedidelėmis, retomis areolėmis ir trumpais šereliais. Augdamas jis labiau plečiasi į šonus negu kyla aukštyn, todėl gražiai atrodo pakabinamame arba plačiame inde. Pavasarį ant subrendusių ūglių pasirodo palyginti dideli, oranžiniai ar rausvai oranžiniai žiedai, išsiskiriantys kaktuso dydžiui neįprastai plačiais vainiklapiais.
Geriausia vieta šiam kaktusui yra labai šviesi palangė prie pietų, pietryčių arba pietvakarių lango. Prie tiesioginės saulės augalą pratinkite pamažu, ypač po žiemos, nes staigus apšvietimo pokytis gali nudeginti jo epidermį. Vazono nereikėtų statyti ten, kur augalas nuolat liečiamas, nes trapūs ūgliai lengvai nulūžta. Vasarą jį galima laikyti lauke, tačiau rinkitės nuo ilgalaikio lietaus apsaugotą vietą ir venkite įkaitusio paviršiaus, kuris gali perkaisti šaknis.
Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta, o vandens perteklių iš lėkštelės visuomet išpilkite. Aktyvaus augimo metu, pavasarį ir vasarą, galima tręšti kaktusams skirtomis trąšomis, naudojant silpnesnį tirpalą ir ne dažniau, negu nurodyta etiketėje. Rudenį laistymą palaipsniui retinkite, kad augalas pasiruoštų poilsiui. Žiemą laikykite jį šviesiai ir vėsiau, beveik nelaistydami; vandens gali prireikti tik tada, jei ūgliai akivaizdžiai susiraukšlėja.
Lengviausiai žemės riešuto kaktusas dauginamas atskirais ūgliais, nes jie dažnai patys atsiskiria nuo motininio augalo. Atsargiai nulaužtą arba švariu įrankiu atskirtą ūglį kelias dienas palaikykite sausai, kad pjūvio vieta apdžiūtų ir apsitrauktų. Tuomet įsmeikite jį į lengvą, sausą kaktusų substratą, o pirmą kartą palaistykite tik po kelių dienų. Įsišaknijimo metu laikykite šviesioje vietoje, saugokite nuo kaitrios vidurdienio saulės ir nepersistenkite su drėgme.
Dažniausia klaida – laistyti pagal nustatytą grafiką, nepatikrinus, ar substratas išdžiūvęs. Šis kaktusas ypač greitai nukenčia nuo šlapios, sunkios žemės ir vazono be drenažo angos, nes pradeda pūti šaknys ir apatiniai ūgliai. Kita problema – staigus išnešimas į kaitrią saulę po žiemos, dėl kurio gali atsirasti rusvų nudegimų. Per tamsioje vietoje ūgliai ištįsta, tampa silpnesni, o žydėjimas gali būti menkas arba visai neįvykti.
Esant per didelei drėgmei, kaktusą gali pažeisti šaknų arba stiebo puvinys: ūgliai suminkštėja, patamsėja ir ima skleisti nemalonų kvapą. Tokiu atveju augalą reikia išimti iš vazono, pašalinti pažeistas dalis, pjūvius apdžiovinti ir persodinti į sausą, laidų substratą. Iš kenkėjų kartais pasitaiko miltuotųjų skydamarių arba voratinklinių erkių, ypač sausame, karštame ore. Kenkėjus nuvalykite vatos pagaliuku, o prireikus naudokite kambariniams augalams skirtą preparatą pagal jo instrukciją.
Šis augalas yra artimai susijęs su Echinopsis gentimi, nors sodininkystėje ilgą laiką buvo auginamas atskiru Chamaecereus vardu. Jo ploni ūgliai lengvai nulūžta, tačiau būtent ši savybė leidžia greitai užsiauginti naujų augalų iš mažų atskirtų gabalėlių. Tinkamai pailsėjęs žiemą, jis pavasarį gali žydėti labai gausiai, o kelių žiedų vienu metu pakanka, kad mažas vazonas taptų ryškiu akcentu. Dėl kompaktiško augimo kaktusas ypač tinka pradedantiesiems ir nedidelėms saulėtoms palangėms.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai jam trūksta tiesioginės šviesos arba aiškaus žiemos ramybės laikotarpio. Žiemą laikykite augalą šviesiai ir vėsiau, laistykite labai saikingai, o pavasarį palaipsniui grąžinkite į šiltesnę ir saulėtą vietą.
Taip, tai paprasčiausias dauginimo būdas. Ūglį kelias dienas palaikykite sausai, tada įsmeikite į sausą, laidų kaktusų substratą ir pradėkite saikingai laistyti tik po to, kai pjūvio vieta gerai apdžius.
Perlaistytas augalas tampa minkštas, apatiniai ūgliai gali patamsėti, o substratas ilgai neišdžiūsta. Išimkite jį iš vazono, pašalinkite supuvusias šaknis ar ūglius, apdžiovinkite sveikas dalis ir persodinkite į sausą, laidų mišinį.