← Grįžti į katalogą
Medėjantis aeonis nuotrauka
Sukulentai ir kaktusai

Medėjantis aeonis

Aeonium arboreum

Medėjantis aeonis – išskirtinis sukulentas, formuojantis mažus medelius su tankiomis lapų skrotelėmis šakų viršūnėse. Jis ypač patrauklus saulėtoje vietoje, kur lapai gali nusidažyti sodresniais atspalviais.

Laistymas

Laistykite gausiai, kol vanduo išbėgs pro vazono skylutes, tačiau tik visiškai ar beveik visiškai išdžiūvus substratui. Tarp laistymų žemė turi gerai pradžiūti. Vasaros karštyje, kai augalas ilsisi, vandens gali reikėti mažiau nei pavasarį ar rudenį. Žiemą laistykite retai, ypač jei aeonis laikomas vėsioje patalpoje. Nenaudokite šaltinio vandens, susikaupusio vazono lėkštelėje, ir nepalikite šlapio substrato ilgoms savaitėms.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Medėjantis aeonis mėgsta labai ryškią šviesą ir kelias valandas tiesioginės saulės. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Po tamsesnio žiemos laikotarpio prie saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Trūkstant šviesos stiebai ištįsta, o lapų skrotelės tampa laisvos ir ne tokios spalvingos.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Medėjantis aeonis paprastai laikomas netoksišku katėms ir šunims, tačiau augintiniui suėdus didelį kiekį bet kurio augalo gali sutrikti virškinimas. Saugokite augalą nuo graužimo ir laikykite jį stabiliai, nes nukritęs sunkesnis vazonas gali sužeisti gyvūną. Genėdami ar persodindami dirbkite švariomis rankomis, o pažeistas augalo vietas palikite apdžiūti.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį arba augalui pradėjus aktyviau augti, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas tampa suslėgtas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su gera drenažo anga ir laidų substratą sukulentams, papildytą mineraline dalimi. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad galimos pažeistos šaknys galėtų apdžiūti. Jei augalas sveikas ir vazone dar yra vietos, kasmet persodinti nebūtina – galima pakeisti tik viršutinį žemės sluoksnį.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu aeoniui tinka įprasta kambario temperatūra ir geras oro judėjimas. Žiemą jis gerai jaučiasi vėsiau, maždaug 10–15 °C temperatūroje, jei laistoma labai saikingai. Šiltoje patalpoje augalas gali toliau augti, tačiau jam reikės daugiau šviesos ir reikės atidžiau kontroliuoti laistymą. Įprasta kambario oro drėgmė tinkama, papildomai drėkinti oro nereikia. Saugokite nuo šalnų, šalto skersvėjo ir ilgai trunkančio lietaus.

Medėjantis aeonis (Aeonium arboreum) kilęs iš Kanarų salų, taip pat natūraliai aptinkamas kai kuriose Madeiros ir Maroko vietovėse. Ten jis auga švelnaus klimato, saulėtuose, sausesniuose šlaituose ir uolėtose vietose. Augalas prisitaikęs prie ilgesnių sausrų, tačiau aktyviausiai auga tada, kai oras nėra pernelyg karštas. Gamtoje jis dažnai sudaro nedidelius krūmus, o vėsesniu metų laiku išaugina naujus lapus. Mūsų klimato sąlygomis dažniausiai auginamas vazone kaip kambarinis arba vasarą lauke laikomas sukulentas.

Tai šakotas, ilgainiui sumedėjantį stiebą išauginantis sukulentas, galintis priminti mažą medelį. Šakų galuose susiformuoja mėsingos, taisyklingos lapų skrotelės, kurių spalva priklauso nuo veislės ir apšvietimo. Pagrindinė rūšis dažniausiai būna žalia, o kai kurios veislės turi tamsiai bordo, violetinių ar gelsvų atspalvių. Subrendęs augalas gali išauginti aukštą žiedyną su smulkiais geltonais žiedais. Po žydėjimo konkreti skrotelė paprastai nunyksta, tačiau augalas dažnai išsaugo kitus stiebus ir atžalas.

Aeoniui parinkite kuo šviesesnę vietą, geriausia prie pietinio, pietrytinio ar pietvakarinio lango. Pavasarį po žiemos augalą prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui, nes staigus pokytis gali nudeginti lapus. Ant palangės jis auga kompaktiškiau ir formuoja tvirtesnes skroteles, o toliau nuo lango gali ištįsti bei prarasti gražią formą. Vazono nestatykite ten, kur nuolat kaupiasi karštas oras nuo radiatoriaus. Vasarą aeonį galima išnešti į balkoną ar terasą, tačiau rinkitės nuo stipraus lietaus ir skersvėjų apsaugotą vietą.

Laistykite tik tada, kai žemė vazone beveik visiškai išdžiūsta, ir vandens perteklių visada išpilkite iš padėklo. Aktyvesnio augimo metu laistyti dažniausiai reikia dažniau, o žiemą, laikant vėsiai, vandens reikės labai mažai. Lapų skrotelių nepurkškite, nes jose užsilaikanti drėgmė gali paskatinti puvimą. Pavasarį ir vasarą galima tręšti silpnu sukulentams skirtų trąšų tirpalu, tačiau ne kiekvieno laistymo metu. Reguliariai pasukite vazoną, kad augalas augtų tolygiai, ir pašalinkite sudžiūvusius apatinius lapus.

Aeonis dažniausiai dauginamas stiebo auginiais, nes toks būdas leidžia greitai gauti naują, gerai išsišakojantį augalą. Nupjautą stiebo dalį palikite kelioms dienoms sausai apdžiūti, kad pjūvio vietoje susidarytų apsauginis sluoksnis. Tuomet įsmeikite ją į lengvą, gerai drenuojamą sukulentų substratą ir pradžioje laistykite labai saikingai. Įsišaknijimas paprastai vyksta šviesioje, šiltoje vietoje, bet ne kaitrioje vidurdienio saulėje. Atskirą lapą įšaknydinti galima sunkiau, todėl lapų dauginimas šiai rūšiai nėra pats patikimiausias.

Dažniausia klaida – per dažnas laistymas, ypač žiemą arba augalui stovint vėsiame kambaryje. Nuolat šlapias substratas pažeidžia šaknis, o išoriškai tai iš pradžių gali pasireikšti tik minkštėjančiais lapais ir stiebu. Kita problema – per mažai šviesos, dėl kurios skrotelės tampa retos, o stiebai ištįsta ir linksta. Staigus perkėlimas iš tamsesnės vietos į kaitrią saulę gali nudeginti lapus. Taip pat nereikėtų sodinti aeonio į didelį vazoną, nes jame ilgiau išlieka drėgmė.

Tinkamai prižiūrimas aeonis dažniausiai būna atsparus, tačiau perlaistytame substrate gali prasidėti šaknų arba stiebo puvinys. Pažeistas dalis reikia pašalinti iki sveiko audinio, pjūvį apdžiovinti ir augalą persodinti į sausą, laidų substratą. Iš kenkėjų dažniausiai pasitaiko skydamarių, miltuotųjų skydamarių ir amarų, ypač ant jaunų ūglių bei skrotelių pagrindo. Juos pastebėję, augalą atskirkite nuo kitų ir nuvalykite kenkėjus vatos tamponėliu. Vėliau naudokite tinkamą insekticidinį preparatą pagal jo etiketėje nurodytas instrukcijas.

Aeonio augimo ritmas skiriasi nuo daugelio kitų sukulentų: jis dažniausiai aktyviausias rudenį, žiemą ir pavasarį, o per didžiausius vasaros karščius gali ilsėtis. Ramybės metu skrotelės kartais šiek tiek susiglaudžia, o apatiniai lapai nudžiūsta – tai ne visada reiškia ligą. Ryški saulė padeda išryškinti tamsesnį lapų apvadą ar bordo spalvą, tačiau veislės į tai reaguoja skirtingai. Senesni stiebai gali tapti sumedėję, todėl augalas įgauna miniatiūrinio medelio išvaizdą. Po genėjimo dažnai išauga kelios naujos šoninės skrotelės.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Tai dažnai natūrali reakcija į vasaros karštį, sausrą arba ramybės laikotarpį. Patikrinkite, ar stiebas tvirtas, o augalas gauna pakankamai šviesos. Vėsesniu oru, atsinaujinus augimui ir tinkamai palaistant, skrotelės paprastai vėl prasiskleidžia.

Taip, vasarą jį galima laikyti balkone, terasoje ar sode, jei vieta šviesi ir apsaugota nuo ilgalaikio lietaus. Į lauką išneškite palaipsniui, o prieš atvėstant naktims grąžinkite į patalpą, nes aeonis neatsparus šalčiui.

Perkelkite augalą į daug šviesesnę vietą ir, jei reikia, nupjaukite ištįsusią viršūnę. Pjūvį kelias dienas apdžiovinkite, tada pasodinkite į sausą sukulentų substratą. Likęs stiebas dažnai išaugina naujas šonines skroteles.