Baltoji garstyčia
Sinapis alba
Baltoji garstyčia – greitai augantis vienmetis prieskoninis augalas, vertinamas dėl jaunų lapelių, sėklų ir ryškiai geltonų žiedų. Ji nereikli, todėl puikiai tinka auginti darže, pakeltose lysvėse, vazonuose ar balkono dėžėse.
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, ypač daigų augimo metu ir karštomis dienomis. Dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Venkite vandens sąstingio vazone ar sunkioje dirvoje, nes garstyčių šaknys jautrios užmirkimui.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Baltoji garstyčia geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Trūkstant šviesos daigai ištįsta, stiebai tampa silpnesni, o žydėjimas ir sėklų branda gali prasidėti netolygiai.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Baltoji garstyčia auginama maistui, tačiau dideli žalių augalo dalių ar sėklų kiekiai gali dirginti virškinimo sistemą. Sėklas ir lapus vartokite saikingai, o augalą laikykite nepasiekiamą augintiniams, ypač jei jie linkę graužti augalus.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Šio vienmečio augalo paprastai nereikia persodinti. Geriausia sėti tiesiai į galutinę vietą arba į didesnį vazoną; jei daigus auginate atskirai, perkelkite juos jauname amžiuje, nepažeisdami šaknų gumulo. Persodinimui rinkitės purią, gerai drenuojamą dirvą.
Temperatūra ir drėgmė
Baltoji garstyčia geriausiai auga vėsaus ar vidutinio šiltumo sezono metu ir pakenčia trumpalaikį nedidelį atvėsimą. Jai nereikia didelės oro drėgmės, todėl papildomai purkšti lapų nerekomenduojama. Svarbiau gera oro cirkuliacija ir apsauga nuo užmirkimo.
Baltoji garstyčia
Sinapis alba
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, ypač daigų augimo metu ir karštomis dienomis. Dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Venkite vandens sąstingio vazone ar sunkioje dirvoje, nes garstyčių šaknys jautrios užmirkimui.
Šviesa
Baltoji garstyčia geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Trūkstant šviesos daigai ištįsta, stiebai tampa silpnesni, o žydėjimas ir sėklų branda gali prasidėti netolygiai.
Baltoji garstyčia (Sinapis alba) yra bastutinių šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono, tačiau šiandien plačiai auginamas Europoje, Azijoje ir kituose vidutinio klimato kraštuose. Tai ne tik prieskoninis augalas, bet ir vertingas žaliasis trąšas sudarantis augalas, dažnai sėjamas po derliaus, kad pagerintų dirvožemio struktūrą ir sumažintų piktžolių augimą.
Jauna baltoji garstyčia išaugina švelniai plunksniškus arba skiautėtus žalius lapus. Vėliau susiformuoja stačias, šakotas stiebas, galintis užaugti gana aukštas, o jo viršūnėse pasirodo smulkūs, ryškiai geltoni, kryžmiškai išsidėstę žiedai. Po žydėjimo subręsta ankštarėlės su šviesiomis gelsvomis sėklomis. Jauni lapai pasižymi aštroku, garstyčias primenančiu skoniu, o sėklos naudojamos prieskoniams, padažams ir garstyčių gamybai.
Priežiūros esmė
Šiam augalui svarbiausia – saulėta vieta, puri dirva ir tolygi, bet ne per didelė drėgmė. Garstyčią galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį, kai žemė jau pradžiūvusi ir nebelieka stiprių šalnų pavojaus. Sėklos sudygsta gana greitai, o tankiai sudygusius daigus verta praretinti, kad augalai nekonkuruotų dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų.
Dirva turėtų būti derlinga, gerai drenuojama ir neužmirkstanti. Prieš sėją ją galima pagerinti kompostu, tačiau papildomai tręšti dažniausiai neprireikia. Per gausiai azotu patręštos garstyčios gali išauginti daug lapų, bet silpniau žydėti, o minkšti, vešlūs audiniai tampa patrauklesni kenkėjams.
Laistymas ir derliaus nuėmimas
Laistykite tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradeda džiūti. Jauni daigai jautresni sausrai, todėl jų dirva neturėtų visiškai perdžiūti. Įsitvirtinę augalai trumpą sausesnį laikotarpį pakelia geriau, tačiau ilgalaikis trūkumas gali paskatinti ankstyvą žydėjimą ir sumenkinti lapų kokybę. Laistykite prie pat dirvos, ypač vėsesniu oru, kad lapai kuo mažiau ilgai išliktų šlapi.
Jaunus lapelius galima skinti praėjus kelioms savaitėms po sudygimo, nupjaunant tik dalį jų ir paliekant augimo kūgelį. Jei norite surinkti sėklas, leiskite ankštarėlėms paruduoti ir subręsti, tačiau nuskinkite jas dar prieš visiškai išdžiūvant, nes sėklos gali išbyrėti. Nuskintas ankštarėles išdžiovinkite gerai vėdinamoje vietoje.
Dažnos klaidos
• Garstyčios sėjamos per tankiai, todėl daigai ištįsta, prasčiau vėdinasi ir mažiau lapoja.
• Dirva nuolat mirkoma. Užmirkimas gali pažeisti šaknis ir paskatinti ligas.
• Per vėlai skinami lapai tampa aštresni, standesni ir kartesni.
• Augalo vieta kasmet nekeičiama. Kaip ir kitų bastutinių šeimos augalų, garstyčių nereikėtų nuolat auginti toje pačioje vietoje.
• Garstyčios auginamos šalia kitų bastutinių augalų, nors ant jų jau pastebimi kryžmažiedžių kenkėjai ar ligų požymiai.
Įdomūs faktai
Baltoji garstyčia dažnai naudojama kaip tarpinis arba sideracinis augalas: jos žalioji masė prieš žydėjimą įterpiama į dirvą. Garstyčių sėklos paprastai yra švelnesnio skonio nei juodųjų ar rudųjų garstyčių, tačiau sumaltos ir sudrėkintos taip pat išskiria aitrų aromatą. Geltoni žiedai pritraukia įvairius apdulkintojus, todėl žydinti garstyčia gali būti naudinga ir sodo biologinei įvairovei.
Vazonuose augalas taip pat auga sėkmingai, tačiau jam reikia pakankamai vietos šaknims ir saulėto lango, balkono ar terasos. Kadangi tai vienmetė rūšis, suaugusios garstyčios įprastai neperžiemojamos ir po sėklų subrandinimo natūraliai užbaigia savo ciklą.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Sėkite pavasarį, kai dirva jau pradžiūvusi ir nėra stiprių šalnų pavojaus. Jei auginate lapams, sėją galima kartoti dalimis, kad derlius būtų nuolatinis.
Taip. Rinkitės saulėtą vietą, indą su drenažo skylėmis ir ne per tankiai sėkite. Vazone dirva išdžiūsta greičiau, todėl drėgmę tikrinkite dažniau.
Žydėjimą gali paskatinti karštis, sausra, per tankus pasėlis arba natūrali augalo raida. Jaunus lapus skinkite reguliariai, o karštu metu pasirūpinkite tolygesne dirvos drėgme.
