Juodoji garstyčia
Brassica nigra
Juodoji garstyčia – greitai augantis vienmetis prieskoninis augalas, vertinamas dėl aštraus skonio lapų ir tamsių, kvapnių sėklų. Ji puikiai tinka saulėtam daržui, prieskonių lysvei ar didesniam balkoniniam vazonui.
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Dygimo ir aktyvaus augimo metu drėgmė turi būti tolygi, tačiau dirva negali būti permirkusi. Karštą vasarą vazonuose augančias garstyčias tikrinkite dažniau, o vandens perteklių visuomet pašalinkite.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Juodoji garstyčia geriausiai auga atviroje, saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje ji gali ištįsti, išauginti silpnesnius stiebus ir mažiau žiedų bei sėklų. Karščiausią vidurdienį lengvas dalinis šešėlis nepakenkia, ypač auginant vazone.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Tai valgomas prieskoninis augalas, tačiau garstyčių sėklos ir lapai yra aitraus skonio bei gali sudirginti virškinamąjį traktą, jei jų suvalgoma daug. Augalinę žaliavą naudokite saikingai, o sėklas ir didesnį kiekį lapų laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Dėl galimo dirginimo augalas nelaikomas saugiu augintiniams.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Dažniausiai persodinti nereikia, nes juodoji garstyčia auginama kaip vienmetė ir geriausiai sėjama tiesiai į galutinę vietą. Jei auginate vazone iš daigų, persodinkite jaunus augalus atsargiai, kuo mažiau pažeisdami šaknis. Rinkitės talpų indą su drenažo skylėmis ir puriu, kompostu praturtintu substratu.
Temperatūra ir drėgmė
Augalas gerai auga įprastomis Lietuvos lauko sąlygomis ir nemėgsta užmirkusios, šaltos dirvos. Sėklas sėkite pavasarį, kai dirva jau pakankamai sušilusi. Įprasta lauko oro drėgmė tinkama, papildomai purkšti nereikia; svarbiau užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų.
Juodoji garstyčia
Brassica nigra
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Dygimo ir aktyvaus augimo metu drėgmė turi būti tolygi, tačiau dirva negali būti permirkusi. Karštą vasarą vazonuose augančias garstyčias tikrinkite dažniau, o vandens perteklių visuomet pašalinkite.
Šviesa
Juodoji garstyčia geriausiai auga atviroje, saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje ji gali ištįsti, išauginti silpnesnius stiebus ir mažiau žiedų bei sėklų. Karščiausią vidurdienį lengvas dalinis šešėlis nepakenkia, ypač auginant vazone.
Juodoji garstyčia (Brassica nigra) – bastutinių šeimos vienmetis žolinis augalas, nuo seno auginamas dėl prieskoninių sėklų ir jaunų lapų. Ji kilusi iš Europos, Šiaurės Afrikos ir dalies Azijos, tačiau šiandien daugelyje kraštų auga ir savaime, ypač derlingose, saulėtose vietose. Lietuvos klimatas juodajai garstyčiai tinkamas, todėl ją patogu auginti darže, pakeltoje lysvėje arba didesniame inde lauke.
Augalas greitai sudygsta ir per vieną sezoną gali užaugti maždaug iki metro ar net aukštesnis, ypač derlingoje dirvoje. Jo stiebas stačias, šakotas, apatiniai lapai didesni ir nelygiai skiautėti, o viršutiniai – mažesni, siauresni. Vasarą pasirodo smulkūs geltoni žiedai, susitelkę į kekes. Po žydėjimo subręsta siauros ankštaros su apvaliomis tamsiai rudomis ar beveik juodomis sėklomis. Būtent iš jų gaminamos tradicinės aštrios garstyčios, o jauni lapai gali būti naudojami salotoms ar termiškai apdoroti.
Priežiūros esmė
Juodajai garstyčiai svarbiausia saulėta vieta, puri dirva ir tolygi, bet ne per gausi drėgmė. Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį, kai žemė pradžiūsta ir nebesitikima stiprių šalnų. Daigus verta retinti, kad tarp augalų liktų pakankamai vietos vėdinimuisi ir šakojimuisi. Tankiai pasėti augalai ištįsta, prasčiau auga ir lengviau nukenčia nuo ligų.
Rinkitės humusingą, vandeniui laidžią dirvą. Prieš sėją ją galima pagerinti subrendusiu kompostu, tačiau pernelyg gausus tręšimas azotu skatins lapų augimą, o stiebai taps silpnesni. Paprastai pakanka vieno saikingo papildomo tręšimo sezono pradžioje. Vazonui reikėtų bent maždaug 20–30 cm gylio indo su skylėmis vandens pertekliui nutekėti.
Laistymas ir derliaus rinkimas
Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, ypač dygimo, daigų augimo ir žydėjimo metu. Karštomis, sausomis dienomis augalus reikia patikrinti dažniau, tačiau nepalikite jų stovėti vandenyje. Jaunus lapus galima skinti palaipsniui, nepašalinant visos lapų skrotelės. Sėkloms ankštaros turi paruduoti ir pradėti džiūti, bet jų nereikėtų per ilgai palikti ant augalo, nes subrendusios sėklos gali išbyrėti.
Dažnos klaidos
• Auginimas pavėsyje – augalai ištįsta, prasčiau šakojasi ir užaugina mažiau sėklų.
• Perlaistymas arba sunki, užmirkstanti dirva – gali pradėti pūti šaknys.
• Per tankus pasėlis – blogina oro cirkuliaciją ir sudaro palankias sąlygas ligoms.
• Per vėlyvas sėklų rinkimas – ankštaros prasiveria, o derlius išbyra į dirvą.
• Sėjimas toje pačioje bastutinių šeimos vietoje kasmet – didina dirvos ligų ir kenkėjų riziką.
Įdomūs faktai
Juodoji garstyčia yra vienas seniausiai naudojamų garstyčių augalų. Jos sėklos aštresnės už baltųjų garstyčių sėklas, o jų intensyvus skonis atsiskleidžia sutraiškius ir sudrėkinus sėklas. Augalas taip pat yra svarbus vabzdžiams apdulkintojams, nes žydi gausiai ir išaugina daug smulkių geltonų žiedų. Kadangi jis lengvai subrandina sėklas, verta neleisti jam nekontroliuojamai subręsti, jei nenorite savaiminio pasisėjimo kitais metais.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Sėkite tiesiai į dirvą pavasarį, kai žemė pradžiūsta ir nebesitikima stiprių šalnų. Jauni augalai sudygsta gana greitai, todėl per ankstyva sėja paprastai nebūtina.
Taip, jaunus lapus galima naudoti salotoms ar trumpai termiškai apdoroti. Jie yra aštraus, pikantiško skonio, todėl pradėkite nuo nedidelio kiekio.
Palaukite, kol ankštaros paruduos ir pradės džiūti. Nupjaukite žiedynus, suberkite juos į popierinį maišelį ir gerai išdžiovinkite, tada iškratykite bei persijokite sėklas.
