Prieskoniniai

Salieras

Apium graveolens

Salieras – kvapnus, sultingus lapkočius ir aromatingus lapus auginantis prieskoninis augalas, tinkamas daržui, šiltnamiui ar didesniam balkoniniam vazonui. Jis mėgsta vėsesnį orą, derlingą dirvą ir nuolatinę drėgmę, todėl už tinkamą priežiūrą atsilygina vešlia žaluma bei ryškiu skoniu.

Laistymas

Laistykite reguliariai ir gausiai tiek, kad dirva visada būtų lengvai drėgna, bet ne šlapia. Salieras ypač jautrus išdžiūvimui, todėl karštu oru vazone augantį augalą gali tekti laistyti kasdien. Vandenį pilkite prie dirvos, o ne ant lapų, ir neleiskite jam kauptis lėkštelėje.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Salieras geriausiai auga saulėtoje arba šviesioje pusiau saulėtoje vietoje. Jam reikia kelių ar daugiau valandų tiesioginės šviesos per dieną, tačiau per didelė kaitra gali stabdyti augimą. Karščiausiu metu naudinga lengva pietinė paunksmė, ypač auginant vazone.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Salieras laikomas valgomu ir paprastai netoksišku augalu šunims bei katėms. Vis dėlto didelis suėstas kiekis gali sudirginti virškinimo sistemą, o parduotuvėje pirkti ar trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis apdoroti augalai neturėtų būti prieinami augintiniams. Žmonėms salieras gali sukelti alerginę reakciją, ypač jautriems tam tikriems prieskoniniams augalams.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Auginant vazone, jaunus daigus persodinkite į didesnį indą, kai šaknys užpildo esamą vazonėlį. Rinkitės indą su drenažo skylėmis ir derlingą, drėgmę sulaikantį substratą. Persodinkite atsargiai, kuo mažiau pažeisdami šaknis, o pasodintą augalą gausiai palaistykite. Suaugusio saliero persodinti paprastai neverta – geriau iš karto parinkti pakankamai talpų vazoną.

Temperatūra ir drėgmė

Salieras mėgsta vėsesnes augimo sąlygas ir geriausiai jaučiasi, kai nėra ilgalaikio karščio. Vazoną saugokite nuo kaitrios įkaitusios sienos, sauso radiatoriaus oro ir staigių temperatūros svyravimų. Papildomai purkšti lapų nebūtina; svarbiau palaikyti tolygią dirvos drėgmę ir gerą oro cirkuliaciją, kad neplistų grybinės ligos.

Priežiūros pasas

Salieras

Apium graveolens

Prieskoniniai

Laistymas

Šviesa

Salieras geriausiai auga saulėtoje arba šviesioje pusiau saulėtoje vietoje. Jam reikia kelių ar daugiau valandų tiesioginės šviesos per dieną, tačiau per didelė kaitra gali stabdyti augimą. Karščiausiu metu naudinga lengva pietinė paunksmė, ypač auginant vazone.

Apie augalą

Salieras (Apium graveolens) priklauso salierinių šeimai ir yra artimas petražolių, morkų bei pastarnokų giminaitis. Laukinėje gamtoje jis kilęs iš drėgnų Europos, Šiaurės Afrikos ir Vakarų Azijos vietų, tačiau šiandien auginamas visame pasaulyje. Tai dažniausiai dvimetis augalas, nors darže paprastai auginamas kaip vienmetis: pirmaisiais metais suformuoja lapų skrotelę, o antraisiais žydi ir subrandina sėklas.

Priklausomai nuo veislės, auginami lapiniai, lapkočių ir šakniniai salierai. Lapiniai salierai pirmiausia vertinami dėl aromatingų lapų, lapkočių salierai išaugina storus, sultingus lapkočius, o šakniniai formuoja stambų požeminį gumbą. Augalas turi standžius, tuščiavidurius lapkočius ir skėčio formos lapus, primenančius petražolių lapiją. Salieras puikiai tinka sriuboms, troškiniams, salotoms, sultiniams ir žaliesiems kokteiliams.

Priežiūros esmė

Salieriui parinkite saulėtą arba šviesią pusiau saulėtą vietą, kur jis gautų bent kelias valandas tiesioginės šviesos, tačiau karščiausiu metu nebūtų kepinamas. Geriausiai auga derlingoje, humusingoje, purioje ir drėgmę sulaikančioje dirvoje. Prieš sodinimą verta įmaišyti komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Vazonui rinkitės ne mažesnį kaip maždaug 20–25 cm gylio indą su drenažo skylėmis, o keliems augalams palikite pakankamai vietos šoniniam kerui formuotis.

Sėklos dygsta lėtai, todėl daigus dažnai verta užsiauginti iš anksto. Sėklų nereikėtų giliai užberti – joms sudygti padeda šviesa ir nuolatinė drėgmė. Į nuolatinę vietą daigai sodinami tik praėjus stipresnių šalnų pavojui. Salieras geriausiai auga vėsesniu sezonu; ilgai trunkanti kaitra gali sulėtinti augimą, paskatinti žydėjimą ar padaryti lapkočius kietesnius.

Laistymas ir tręšimas

Dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Laistykite, kai pradžiūsta pats paviršius, neleisdami šaknų gumului visiškai išdžiūti. Karštu oru augalams vazone vandens gali reikėti kasdien, tačiau visada patikrinkite dirvą pirštu. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų. Augimo metu salierą galima tręšti praskiestomis organinėmis arba daržovėms skirtomis trąšomis, tačiau per didelis trąšų kiekis gali skatinti vešlius, bet ne tokius aromatingus lapus.

Dažnos klaidos ir derliaus nuėmimas

• Per retas laistymas lemia lėtą augimą, kietesnius lapkočius ir kartesnį skonį.

• Per tankiai pasėti augalai konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų, todėl lieka smulkūs.

• Per ankstyvas sodinimas į šaltą dirvą gali sustabdyti daigų augimą arba paskatinti priešlaikinį žydėjimą.

• Vazone be drenažo skylės šaknys gali pradėti pūti, net jei augalas išoriškai atrodo ištroškęs.

Lapai skinami palaipsniui, nuo išorės, kai augalas jau pakankamai vešlus. Lapkočius galima nupjauti atskirai arba nuimti visą kerą. Šakniniai salierai kasami rudenį, prieš stipresnes šalnas. Įdomu tai, kad salierų sėklos taip pat naudojamos kaip prieskonis, o jų aromatą lemia eteriniai aliejai. Salieras yra ne tik virtuvės augalas – jo žiedai pritraukia įvairius smulkius vabzdžius apdulkintojus, jei augalui leidžiama peržydėti ir subrandinti sėklas.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, ypač lapinius ir lapkočių salierus. Rinkitės bent 20–25 cm gylio vazoną su drenažo skylėmis, derlingą substratą ir nepamirškite reguliariai laistyti.

Dažniausios priežastys – per mažai šviesos, maisto medžiagų trūkumas, per tankus pasodinimas arba išdžiūvusi dirva. Augimą taip pat gali pristabdyti ilgai trunkanti kaitra ar šaltas laikotarpis.

Lapai skinami palaipsniui, kai augalas jau gerai įsišaknijęs ir suformavęs vešlią skrotelę. Lapkočius pjaukite nuo išorės, nepažeisdami jauniausių lapų centre, kad augalas galėtų toliau augti.