Belgijinis astras

Belgijinis astras (Symphyotrichum novi-belgii) yra astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Nepaisant lietuviško pavadinimo, ši rūšis kilusi iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies, o ne iš Belgijos. Europoje belgijiniai astrai auginami jau seniai, todėl sukurta daugybė skirtingo aukščio, spalvų ir žydėjimo laiko veislių.

Priklausomai nuo veislės, augalas gali būti žemas ir kompaktiškas arba išaugti gana aukštas. Stiebai statūs, lapuoti, o žiedynai primena mažas ramunes: jų viduryje dažniausiai būna geltonas vamzdiškų žiedelių centras, apsuptas spalvingų liežuvėlių. Žiedai gali būti paprasti, pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai. Žydėjimas dažniausiai prasideda vasaros pabaigoje ir tęsiasi rudenį, kai daugelis kitų daugiamečių jau baigia žydėti.

Vieta ir sodinimas

Belgijiniam astrui parinkite saulėtą vietą, kur augalas kasdien gautų daug tiesioginės šviesos. Saulė padeda suformuoti tvirtus stiebus ir skatina gausų žydėjimą. Geriausiai tinka derlinga, humusinga, vidutinio drėgnumo, tačiau vandeniui laidi dirva. Sunkioje, nuolat šlapioje žemėje šaknys gali pradėti pūti, o per sausame dirvožemyje augalas skursta ir žiedai būna smulkesni.

Sodinant palikite pakankamai vietos pagal pasirinktą veislę. Žemesnės veislės tinka lysvės pakraščiui, o aukštesnėms gali prireikti atramos, ypač vėjuotoje vietoje. Dirvos paviršių galima mulčiuoti kompostu ar kita organine medžiaga, tačiau mulčias neturėtų liestis prie pat stiebų.

Laistymas ir tręšimas

Įsišaknijusius augalus laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Karštu ir sausu laikotarpiu laistykite gausiau, bet rečiau, kad sudrėktų gilesnis dirvos sluoksnis. Geriau laistyti prie žemės, o ne dažnai drėkinti lapus, nes ilgai ant lapijos išliekanti drėgmė gali skatinti grybinės ligos plitimą. Pavasarį galima patręšti kompostu arba daugiamečiams augalams skirtomis trąšomis. Venkite perteklinio azoto – jis skatina vešlią lapiją, bet gali susilpninti žydėjimą ir išauginti pernelyg gležnus stiebus.

Genėjimas ir dalijimas

Jaunų augalų viršūnes pavasarį galima nugnybti, kad jie labiau šakotųsi ir būtų kompaktiškesni. Aukštesnes veisles verta paremti dar prieš joms išsiskleidžiant. Nužydėjusius žiedynus galima pašalinti, jei norite tvarkingesnio vaizdo ir nenorite savaiminio sėjimosi. Vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį antžeminę dalį nupjaukite, palikdami tvarkingą kerą.

Kas kelerius metus, dažniausiai pavasarį, peraugusį kerą verta iškasti ir padalyti. Dalijimas atjaunina augalą, padeda išvengti kero išretėjimo centre ir leidžia jį padauginti. Persodintus kerelius pirmuoju sezonu reguliariai palaistykite.

Dažnos klaidos ir įdomūs faktai

• Pasodinus astrą pavėsyje, stiebai gali ištįsti, išgulti, o žiedų susidaryti mažiau.

• Per tankus sodinimas blogina oro cirkuliaciją ir didina miltligės bei kitų lapų ligų riziką.

• Pertręšimas azoto trąšomis dažnai lemia vešlius, bet silpnesnius augalus.

• Belgijinis astras yra vertingas vėlyvo sezono augalas bitėms, kamanėms ir kitiems vabzdžiams, kai žydinčių augalų sode lieka mažiau.

• Rūšies pavadinimas novi-belgii siejamas su senoviniu Nyderlandų regiono pavadinimu „Naujoji Belgija“, kuriuo buvo vadinta dalis Šiaurės Amerikos.

Geriausiai belgijinis astras atrodo pasodintas grupėmis, derinyje su dekoratyvinėmis žolėmis, ežiuolėmis, šilokais ar kitais rudenį žydinčiais augalais. Parinkus saulėtą vietą, palaikant tolygią dirvos drėgmę ir reguliariai atjauninant kerą, tai patikimas, ilgai žydintis sodo augalas.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)