Pievinis snaputis
Geranium pratense
Pievinis snaputis – ištvermingas, ilgai žydintis daugiametis augalas, vasaros pradžioje pasipuošiantis mėlynais, violetiniais ar baltais žiedais. Jis gražiai atrodo natūralistiniuose gėlynuose, kaimiško stiliaus želdynuose ir saulėtose pievelėse.
Laistymas
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, ypač reguliariai pirmaisiais metais po pasodinimo ir per ilgesnes sausras. Geriau palaistyti gausiai, bet ne kasdien po truputį. Dirva turi būti drėgna, tačiau neužmirkusi, nes nuolatinis vandens perteklius gali pažeisti šaknis.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pakenčia lengvą pusšešėlį, tačiau pavėsyje žydėjimas bus ne toks gausus, o stiebai gali ištįsti ir išgulti.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Pievinis snaputis nelaikomas stipriai nuodingu augalu, tačiau suėdus didesnį kiekį bet kurios dekoratyvinės rūšies augalinės dalies gyvūnams ar vaikams gali pasireikšti skrandžio negalavimai. Saugokite nuo gausaus graužimo ir po darbo su augalu nusiplaukite rankas. Nepainiokite jo su balkoninėmis pelargonijomis (Pelargonium), kurioms būdingas kitoks toksiškumo vertinimas.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Kadangi tai lauko daugiametis augalas, įprastai jo persodinti nereikia. Jei keras tapo per tankus arba augalas auga netinkamoje vietoje, jį galima iškasti ir padalyti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Persodinus palaistykite ir kelias savaites neleiskite dirvai visiškai išdžiūti.
Temperatūra ir drėgmė
Pievinis snaputis yra atsparus Lietuvos klimatui ir žiemoja lauke be specialaus dengimo, jei auga neužmirkstančioje dirvoje. Jam nereikia didelės oro drėgmės ar papildomo purškimo. Svarbiausia – gera dirvos struktūra ir apsauga nuo ilgai trunkančios šlapios vėsos šaknų zonoje.
Pievinis snaputis
Geranium pratense
Lauko
Laistymas
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, ypač reguliariai pirmaisiais metais po pasodinimo ir per ilgesnes sausras. Geriau palaistyti gausiai, bet ne kasdien po truputį. Dirva turi būti drėgna, tačiau neužmirkusi, nes nuolatinis vandens perteklius gali pažeisti šaknis.
Šviesa
Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pakenčia lengvą pusšešėlį, tačiau pavėsyje žydėjimas bus ne toks gausus, o stiebai gali ištįsti ir išgulti.
Pievinis snaputis (Geranium pratense) – daugiametis žolinis augalas, natūraliai paplitęs Europoje ir dalyje Azijos. Lietuvoje jis aptinkamas pievose, pakelėse, pamiškėse ir kitose saulėtose ar lengvai užpavėsintose vietose. Tai vienas iš tikrųjų snapučių, todėl jo nereikėtų painioti su balkoninėmis pelargonijomis, kurios botaniškai priklauso kitai genčiai – Pelargonium.
Augalas suformuoja tankų, dažnai apie 50–80 cm aukščio kerą. Jo lapai giliai suskaldyti į skilteles, minkšti, žali ir dekoratyvūs net tada, kai augalas nežydi. Birželį ir liepą pasirodantys žiedai dažniausiai būna mėlyni arba violetiškai mėlyni, tačiau veislės gali žydėti ir baltais, švelniai rausvais atspalviais. Žiedai yra atviri, su penkiais vainiklapiais, todėl juos lengvai pasiekia bitės ir kiti apdulkintojai.
Priežiūros esmė
Pievinį snaputį geriausia sodinti saulėtoje vietoje, nors jis pakenčia ir lengvą pusšešėlį. Daugiau šviesos paprastai reiškia gausesnį žydėjimą ir kompaktiškesnį kerą. Dirva turėtų būti derlinga, puri ir laidi vandeniui. Augalas mėgsta tolygiai drėgną žemę, tačiau sunkioje, nuolat šlapioje dirvoje šaknys gali pradėti pūti.
Pirmaisiais metais po pasodinimo snaputį verta palaistyti reguliariai, ypač per sausrą. Vėliau gerai įsišaknijęs augalas dažniausiai tampa gana atsparus trumpalaikiam trūkumui. Laistykite rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Pavasarį galima patręšti kompostu arba nedidele kiekio lėtai veikiančių kompleksinių trąšų doze. Per daug azoto nereikėtų, nes tada augalas augina daug lapų, bet žydi silpniau.
Genėjimas ir dauginimas
Norint paskatinti pakartotinį žydėjimą ir išlaikyti tvarkingą kerą, po pirmojo žydėjimo galima nukirpti nužydėjusius žiedynus bei dalį lapijos. Kai kuriomis sąlygomis augalas vasaros pabaigoje išaugina naujus lapus ir dar kartą pražysta, nors antrasis žydėjimas paprastai būna kuklesnis. Rudenį antžeminę dalį galima nukirpti iki pat žemės arba palikti iki pavasario, jei norite suteikti prieglobstį smulkiems sodo gyventojams.
Snaputis dauginamas dalijant kerą pavasarį arba ankstyvą rudenį, taip pat sėklomis. Dalijimas ypač naudingas seniems, per daug išsiplėtusiems kerams atjauninti. Sėklomis išauginti augalai nebūtinai visiškai atkartoja veislės savybes, ypač žiedų spalvą.
Dažnos klaidos
• Pasodinimas visiškame pavėsyje – augalas ištįsta, žydi mažiau, o lapija gali prarasti dekoratyvumą.
• Per dažnas laistymas sunkioje dirvoje – nuolatinė drėgmė kenkia šaknims.
• Per gausus tręšimas azotu – skatina lapus, bet ne žiedus.
• Nenužydėjusių žiedynų palikimas, kai norima pakartotinio žydėjimo – subrendusios sėklos augalui eikvoja energiją.
Įdomūs faktai
Snapučių vaisiai primena ilgą snapelį, todėl ir kilo šių augalų lietuviškas pavadinimas. Pievinis snaputis yra vertingas natūralistiniams želdynams: jis nereikalauja sudėtingos priežiūros, tinka vabzdžiams draugiškiems sodams ir gali būti sodinamas kartu su kraujažolėmis, šalavijais, katžolėmis, dekoratyvinėmis žolėmis bei kitais pievų augalais. Tinkamoje vietoje vienoje vietoje gali augti daugelį metų.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Sodinti galima pavasarį arba ankstyvą rudenį. Svarbu, kad augalas turėtų laiko įsišaknyti iki stipresnių šalnų ir būtų pasodintas į neužmirkstančią dirvą.
Privalomai genėti nereikia, tačiau po žydėjimo nukirpti nužydėjusius žiedynus naudinga, jei norite tvarkingesnio kero ir galimo pakartotinio žydėjimo. Nudžiūvusią antžeminę dalį galima pašalinti rudenį arba pavasarį.
Dažniausios priežastys – per mažai šviesos, per daug azoto trąšų arba per drėgna dirva. Perkelkite augalą į saulėtesnę vietą, užtikrinkite gerą drenažą ir tręškite saikingai.
